TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Robotas ir žmogus karo lauke

2012 12 19 5:41
Amerikiečių kariškiai džiaugiasi naujais robotais, nes jie leidžia išsaugoti karių gyvybę. /AFP/Scanpix nuotrauka

Žmogaus teisėmis besirūpinanti tarptautinė organizacija "Human Rights Watch" (HRW) kartu su Harvardo teisės mokykla paskelbė tyrimo "Prarandant žmogiškumą: argumentai prieš robotus žudikus", rezultatus. Buvo sukritikuotos kovinius robotus kuriančios valstybės. Šia tema tinklalapyje geopolitika.lt pasirodė ir Vadimo Volovojaus straipsnis. 

Kariškiai, žinoma, akcentuoja jiems patogius šio tiek karine, tiek kitomis prasmėmis aktualaus klausimo aspektus, bet jų pozicija neabejotinai turi ir silpnų vietų. Bet kuriuo atveju dėmesio verti abiejų pusių aiškinimai.

Šaltakraujiški žudikai ir atsakomybė

Pirmiausia HRW suskirsto robotus kaip "mechanizmus, galinčius suvokti aplinkinį pasaulį ir veikti pagal programą" į tris grupes pagal jų autonomiškumo lygį: tuos, kur žmogus dalyvauja jų valdymo sistemoje; tuos, kur žmogus yra svarbesnis už sistemą, ir tuos, kur žmogus neturi įtakos sistemai.

Pirmuoju atveju mašina savarankiškai aptinka ir atrenka taikinius, tačiau sprendimą, ar reikia juos sunaikinti, priima žmogus operatorius (pavyzdžiui, nepilotuojami žvalgybiniai koviniai lėktuvai). Antruoju atveju robotai patys suranda taikinius ir nusprendžia, kuriuos iš jų sunaikinti, tačiau bet kuriuo momentu į šį procesą gali įsikišti žmogus, (pavyzdžiui, naujosios kartos robotų naikintuvų grupė). Trečiuoju atveju kalbama apie terminatoriaus tipo sudėtingą įrenginį, kuris, HRW atstovų nuomone, ir kelia daugiausia problemų.

Žmogaus teisių gynėjai karinių robotų šalininkams priekaištauja dėl kelių dalykų. Pirma, robotai neturi ir niekada neturės žmogaus emocijų ir negalės logiškai įvertinti padėties, todėl jų sprendimai esant dviprasmei situacijai gali turėti neigiamų padarinių. Pavyzdžiui, jeigu prieš robotą guli sužeistas kareivis su ginklu rankoje arba prieš jį stovi ginkluotas, bet aiškiai norintis pasiduoti priešininkas, mašina gali pamanyti, kad taikinys agresyviai nusiteikęs, todėl turi būti sunaikintas. Antra, pasaulyje yra daugybė autoritarinių režimų, kuriems reikia šaltakraujiškų žudikų, be dvejonių vykdančių nusikaltėliškus įsakymus.

Pavyzdžiui, kilus revoliucijai kareiviai gali atsisakyti šaudyti į žmones ar net pereiti į sukilėlių pusę, o robotai darys tik tai, kas jiems liepta. Trečia, jeigu vienu ar kitu atveju paaiškės, kad mašina suklydo ir nužudė nekaltą žmogų, padarė karinį nusikaltimą, kas bus kaltas, ką reikės teisti? Kadangi bausti robotą beprasmiška, atsakyti gali tekti karininkui, davusiam robotui įsakymą ar nusprendusiam, kad jis gali veikti savo nuožiūra; programuotojui, blogai užprogramavusiam robotą; arba padariusiam klaidą roboto gamintojui (įmonei ir/ar darbininkui). Tačiau bausti bet kurį iš šių subjektų už roboto klaidą būtų ne visai sąžininga, todėl klausimas iš esmės lieka neatsakytas. Esant tokiam kontekstui HRW tyrimo autorių verdiktas vienareikšmis: privalu uždrausti kovinių robotų kūrimą ir gamybą, nes po 2030 metų gali būti per vėlu.

Mažiau aukų ir išlaidų

Pagrindinis kariškių argumentas, kad robotai pakeis karius, todėl bus išsaugota daugiau žmonių gyvybių (mažiau kareivių žus nuo svetimų ir savos, vadinamosios draugiškos ugnies. Mažiau žus ir civilių, nes nepavargstančios mašinos veiks tiksliau ir be šališkų emocijų.

Antras svarbus argumentas robotų naudai tas, kad geram kariui parengti reikia daug pinigų ir laiko. O jeigu jis sužeidžiamas ar žūsta, reikia jį gydyti ar mokėti kompensaciją. Kovinių mašinų ir jų atsarginių dalių gamyba taip pat nepigi, tačiau vis vien atsieina pigiau, o ir pensijos robotui mokėti nereikės.

Reaguodami į žmogaus teisių gynėjų priekaištus, JAV ir Didžiosios Britanijos kariškiai žada, kad žmogus visada kontroliuos robotų veiksmus, kurie bus apriboti įstatymų. Tačiau akivaizdu, kad šie pažadai nieko verti, nes kariuomenei rūpi ne tiek aukų (savų ar priešo) skaičius, kiek įvykdyta užduotis, o, tarkim, nepilotuojamas naikintuvas gali atlikti daugiau veiksmų nei pilotuojamas, nes didesnių pagreičių ir sudėtingesnių manevrų apkrova lakūnui nepakeliama. Taigi, kaip sakoma, tikslas pateisina priemones.

Be to, kaip savo socialiniame tinklalapyje rašo profesorius Williamas Astore'as, "Robotai naikina mūsų ryšį su žiauriomis žudymo realijomis karo metu ir gundo greitu sprendimu bei palankia pabaiga (...) Karo metu retai pasitaiko veiksmingų greitų sprendimų, technologinių ar kitokių, nes karas pernelyg chaotiškas ir nenuspėjamas (...) Net GPS nukreipiamos bombos gali nepataikyti į taikinį arba dėl žvalgybos klaidos pataikyti ne ten, kur reikia. Teiginys "viskas kontroliuojama" yra tik mėgstamiausia JAV kariškių fantazija".

Kur ta riba?

Kol kas filmo "Terminatorius" scenarijus atrodo pernelyg apokaliptinis. Tačiau, kaip rašoma straipsnyje "Robotai kare: mokslininkai diskutuoja dėl etinių klausimų", jeigu yra kažkas, dėl ko Ronaldas C.Arkinas (amerikietis, kompiuterijos profesorius, keliantis klausimą, ar etiška naudoti robotus, - red.) sako, kad sukūrė robotų etinės sistemos algoritmus, o autonominės sistemos jau ateina į karo lauką, dabar pats laikas apie tai kalbėti. Skirtumas tas, jog R.Arkinas nori, kad po kalbų sektų tyrimai ir tokios sistemos būtų valdomos, o jo atkakliausi oponentai siekia, kad tokia ginkluotė būtų uždrausta.

Tačiau greičiausiai kariškiai nesustos ir sieks sukurti autonominį kovinį robotą. Jiems visada atrodys, kad tai nepavojinga, nes jie "viską kontroliuoja". Tačiau bet kokie kompiuteriai ir programos "streikuoja", ypač esant pradinei jų kūrimo stadijai, todėl visada įvyks nemalonių incidentų, kai žus civiliai, o svarbiausia, pasitaikys ir nepaklusnių terminatorių. Tada robotų šalininkai tikriausiai atsipeikės, bet jau gali būti per vėlu.

Istorija akivaizdžiai parodė, kad žmonija buvo nepasirengusi branduolinio ginklo išradimui ir tik didelėmis pastangomis sugebėjo įvesti tam tikrą "branduolinę tvarką". Dėl autonominių žudymo mašinų gali kilti dar daugiau ir sudėtingesnių problemų. Čia kaip ir klonuojant svarbu suprasti, kur ta riba, ir tris kartus pagalvoti, ar verta ją peržengti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"