TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rojaus nėra. Tai tik pasaka

2011 05 17 0:00
S.Hawkingas vis bando išsiaiškinti, kaip mąstė Dievas.
AFP/Scanpix nuotrauka

Taip pareiškė garsiausias pasaulio astrofizikas Stephenas Hawkingas, atsakydamas į klausimą, ar yra rojus.

"Manau, kad rojus ir mūsų laukiantis gyvenimas po gyvenimo tėra tik graži pasaka, skirta žmonėms, kurie bijo tamsos", - teigia garsusis mokslininkas, taip reaguodamas į pastaruoju metu labai išpopuliarėjusias knygas, gvildenančias rojaus temą (apie vieną jų Toddo Burpo "Rojus iš tiesų yra" LŽ rašė gegužės 14 dieną). Mokslininkas įsitikinęs, kad viskas baigiasi tuo metu, kai nustoja funkcionuoti smegenys.

"Aš smegenis suvokiu kaip kompiuterį, kuris nustoja dirbti, kai tik sulūžta kokia nors jo detalė Sugedusiam kompiuteriui rojus neegzistuoja", - aiškina S.Hawkingas, kuris jau 30 metų prikaustytas prie invalido vežimėlio. 21-erių S.Hawkingui buvo diagnozuota motorinė neuronų liga, turėjusi jį pražudyti per kelerius metus. Tačiau taip neatsitiko. S.Hawkingas tebėra gyvas ir šiuo metu gyvenimu džiaugiasi labiau nei daugybė sveikų žmonių.

Pats S.Hawkingas teigia nebijantis mirties, nors ir suvokia, kaip sunkiai serga. "Pastaruosius 49 metus gyvenu tokiomis sąlygomis, kad mirtis visą laiką atrodo esanti šalia. Tačiau aš nebijau mirties ir kol kas neketinu mirti. Dar noriu daug ką nuveikti", - sakė mokslininkas britų dienraščiui "The Guardian", kurio žurnalistai norėjo išsiaiškinti, ką astrofizikas galvoja apie pomirtinį gyvenimą.

2009 metais smarkiai pablogėjus sveikatai Jungtinėse Valstijose, kur tuo metu S.Hawkingas skaitė paskaitas, mokslininkas atsidūrė ligoninėje, ir jau daug kas manė, kad gyvas iš jos neišeis. Tačiau jis pasveiko ir vėl grįžo į Kembridžo universitetą tęsti mokslinio darbo.

2010 metais S.Hawkingas išleido knygą "Didysis sumanymas" ("The Grand Design"), kurioje teigia, kad visatos formavimosi procesą galima paaiškinti tam tikrais fizikos dėsniais, todėl pasauliui susikurti nereikėjo Dievo pagalbos. Dirbdamas Kembridžo universiteto Taikomosios matematikos ir teorinės fizikos katedroje mokslininkas tyrinėja visatos judėjimą. Dar XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje jis pradėjo analizuoti pasaulio sukūrimą. Tuomet S.Hawkingas išstudijavo juodąsias skyles, pabrėžęs, kad įprastame žvaigždžių evoliucijos procese negali susidaryti jokios skylės, kurių masė mažesnė nei trys Saulės sistemos. Mažesnės masės žvaigždės virsta baltais nykštukais arba neutroninėmis žvaigždėmis.

Astrofizikas teigia, kad reikėtų nubrėžti griežtą liniją tarp Dievo kaip metaforos ir tikėjimo, kad Dievas - visagalis kūrėjas, pats vienas tvarkantis visatą. Savo garsiausioje knygoje "Trumpa laiko istorija" ("A Brief History of Time") S.Hawkingas rašo, kaip mokslininkai bando sukurti "viskam tinkančią teoriją", todėl, kaip jis pats, stengiasi išnagrinėti kiekvieną visatos dalelę ir jėgą. "Kai mes žinosime, ką mąstė Dievas, tai bus žmogaus proto triumfas", - teigia mokslininkas. Ši 1988 metais pasirodžiusi knyga buvo išleista 9 mln. egzempliorių tiražu ir iš karto pavertė S.Hawkingą pasauline žvaigžde.

Dabar kalbėdamas apie gyvenimą anapus, mokslininkas pabrėžia, kad Žemės gyventojai turi siekti kuo geriau panaudoti savo gyvenimą. Paklaustas, kaip tai padaryti, atsakė: "Turime siekti geriausio mūsų veiksmų rezultato."

Mokslininkas teigia, kad pačioje pradžioje maži kvantiniai svyravimai sukūrė pradmenis, iš kurių susidarė galaktikos, žvaigždės ir galiausiai žmonių gyvenimai. "Mokslas teigia, kad daugybė visatos dalių spontaniškai susikūrė iš nieko. Tai galimybė, kurioje esame ir mes", - sako S.Hawkingas. Jis mano, kad naujausi visatos tyrinėjimo būdai gali leisti aptikti pėdsakus tos šviesos, kuri buvo pirmaisiais visatos susikūrimo momentais ir kuri nulėmė mūsų vietą erdvėje. Paklaustas, kodėl mums reikia tą vietą žinoti, S.Hawkingas atsakė: "Visatą valdo mokslas, bet jis mums sufleruoja, kad negalime išspręsti šios lygties nei tiesiogiai, nei abstrakčiai. Todėl tyrinėdami labiausiai linkusias išlikti visuomenes, kurias priskiriame didžiausiai vertybei, turime pasitelkti efektyvią Charleso Darwino natūralios atrankos teoriją."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"