TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rokiruotė kovotojų gretose

2010 08 03 0:00
Manoma, kad šioje nuotraukoje kovotojas centre - D.Umarovas.
AFP/Scanpix nuotrauka

Rusijoje ieškomiausias teroristas Doku Umarovas traukiasi iš čečėnų kovotojų lyderio pareigų ir perduoda jas jaunesniam ir energingesniam bendražygiui.

Čečėnų kovotojų lyderis Doku Umarovas, kuris buvo pasiskelbęs Kaukazo emyru, pranešė atsisakantis šių pareigų. Apie tai D.Umarovas pranešė vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas portale "YouTube". Vietoj savęs jis paskyrė Aslambeką Vadalovą - "jaunesnį ir energingesnį".

Svetainės kavkazcenter.com duomenimis, A.Vadalovas dalyvavo pirmajame 1994-1996 metų Čečėnijos kare, taip pat kovėsi prieš federalines pajėgas 1999 metais vadovaujamas arabo Khattabo, kuris vėliau, 2002-aisiais, buvo nukautas. 2007 metais A.Vadalovas vienas pirmųjų čečėnų lauko vadų prisiekė ištikimybę D.Umarovui. Savo ruožtu šis teigė, jog traukiasi dėl sveikatos būklės - tai paskatino kai kuriuos stebėtojus prisiminti prieš kurį laiką pasklidusius gandus, esą Kaukazo emyrą mėginta nunuodyti. Tuomet kalbėta, jog D.Umarovas liko gyvas, tačiau jo sveikata smarkiai pašlijo.

Kita vertus, 46 metų kovotojų lyderis vaizdo įraše pabrėžė, kad jo atsistatydinimas dar nereiškia, jog jis "traukiasi iš džihado". D.Umarovas pažadėjo negailėdamas jėgų "žodžiais ir darbais" padėti įpėdiniui.

Nepagaunamasis

Miškinguose Kaukazo kalnų slėniuose besislapstančio D.Umarovo Rusijos saugumo pajėgoms nepavyko sučiupti beveik du dešimtmečius, nors jau kelis kartus buvo skelbta apie jo žūtį. Barzdotas maištininkas Rusijos labiausiai ieškomų asmenų sąraše atsidūrė gerokai prieš kruvinus sprogdinimus Maskvos metropolitene, kai žuvo 39 žmonės. Jis nuo 1994 metų kovojo su Kremliaus pajėgomis dviejuose Čečėnijos karuose. 2007 metų spalį D.Umarovas pasiskelbė Kaukazo emyrato vadovu ir suvienijo įvairias kovotojų grupuotes keliuose pietiniuose Rusijos regionuose. Rusija teigia, jog D.Umarovas siekia įvesti Šiaurės Kaukaze šariatą (islamo teisę).

D.Umarovas yra vienas iš nedaugelio likusių gyvų kovotojų lyderių, siekusių Čečėnijos nepriklausomybės nuo Rusijos. 1996-1999 metais Ičkerijos vyriausybėje jis buvo saugumo ministras, vėliau ne kartą prisiėmė atsakomybę už didelius teroro aktus Rusijoje, taip pat ir už traukinio "Nevskij ekspres" susprogdinimą pernai, kai žuvo 26 žmonės.

Rusija laiko D.Umarovą teroristu Nr.1 ir kaltina žmonių grobimu Čečėnijoje bei čečėnų, bendradarbiavusių su promaskvietiška valdžia, žudymu, teroro aktų vykdymu, plėšimais, raginimais panaikinti esamą santvarką ir nacionalinės nesantaikos kurstymu.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton birželio pabaigoje prieš Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitą į Vašingtoną ėmėsi veiksmų, kad būtų sustabdyta finansinė ir kitokia pagalba D.Umarovui pagal JAV įstatymą, nukreiptą prieš "teroristus ir asmenis, kurie teikia paramą teroristams ar padeda vykdyti teroro aktus".

Grasinimai Maskvai

Kovo pabaigoje D.Umarovas, prisiėmęs atsakomybę už mirtininkių atakas Maskvoje, pažadėjo surengti daugiau išpuolių svarbiausiuose Rusijos miestuose. "Pažadu, kad karas, Dievo malone, ateis į jūsų gatves ir jūs jį pajusite savo kailiu", - sakė D.Umarovas, išgarsėjęs kaip grėsmingiausiu laikyto čečėnų kovotojų vado Šamilio Basajevo, atsakingo už dešimtis kruviniausių išpuolių, sąjungininkas. Žuvus Š.Basajevui, čečėnų sukilėlių lyderiu tapo D.Umarovas.

Apie D.Umarovą nedaug žinoma: jis turi aukštąjį išsilavinimą, vedė pirmojo Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo artimo bendražygio Daudo Achmadovo dukrą, turi 6 vaikus, vadovavo specialiųjų pajėgų bataljonui "Borz", yra brigados generolas. Per kovas su rusais D.Umarovas neteko dviejų brolių. Daugelis jo giminių ir artimųjų buvo paimti įkaitais. Įtariama, kad prie to prisidėjo dabartinis prorusiškas Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas, kurio galvažudžiai nevaržomi siautėja po Čečėniją.

Nors tikslių skaičių nėra, manoma, kad per beveik du dešimtmečius trunkančias čečėnų kovas su rusais žuvo maždaug 10 proc. Čečėnijos gyventojų, kurių dauguma - musulmonai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"