TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Romai - laisvo judėjimo rykštė

2012 01 30 7:00

Elgetaujantys rumunai kelia siaubą Europos miestams. Jie lenda prie gyventojų ir turistų, įkyriai kaulija pinigų grodami metro traukiniuose ir prie kavinių staliukų, kiti užsiima rimtesne nusikalstama veikla. Tai daugiausia - romai.

Paryžiaus "Gare du Nord" geležinkelio stotyje kartu patruliuoja prancūzų ir rumunų policininkai. Romų klausimas artėjant prezidento rinkimams Prancūzijoje vėl paaštrėjo. Sustiprintas dėmesys įstatymams ir tvarkai bei toms grupėms, kurios didina nusikalstamumą. 

Rumunijos pareigūnė, apsirengusi savo šalies uniforma, sako, kad apsikeitimas duomenimis duoda apčiuopiamų rezultatų: "Kartais žmonės, kuriuos suimame, jau yra ieškomi pagal tarptautinius orderius ir yra įtraukti į Šengeno duomenų bazę. Prancūzų kolegų padedami mes juos apklausiame ir išsiunčiame atgal į Rumuniją."

Deja, "Gare du Nord" stotyje darbuojasi kelios konkuruojančios elgetų ir kišenvagių komandos, o jų nariai per jauni, kad būtų deportuoti. Tikrieji nematomi jų šeimininkai trinasi netoliese ir puikiai tai žino. Kai kurie vaikai buvo sulaikyti ne kartą, bet pareigūnai bejėgiai ką nors padaryti, o prisikasti prie tikrųjų Feidžinų nepavyksta.

Nuo vasaros Prancūzijos vyriausybė pradėjo bendradarbiauti su Rumunijos institucijomis siekdamos grąžinti romus namo. Tyrimai rodo, kad dauguma į Prancūziją plūstančių romų yra iš Rumunijos, o ne iš Vengrijos, Lenkijos bei Čekijos, kurios taip pat turi dideles romų mažumas. Galima nustatyti, net iš kurių miestų šie žmonės atvyko, o tai padėtų spręsti problemą. Tačiau kritikai sako, kad jau 18 mėnesių vykdoma programa neveikia.

Prancūzija sukėlė didelį triukšmą, kai ėmėsi ardyti nelegalias čigonų stovyklas ir deportuoti romus iš šalies. Kad šie žmonės išvyktų, jiems buvo sumokama po 200 eurų. Romai naudojosi gavę šiuos pinigus, bet vos pasiekę Bukareštą apsisukdavo ir grįždavo atgal į Prancūziją. 

Vidaus reikalų ministras Claude'as Gueant'as ėmėsi veiksmų, kad valkataujantys romai būtų pašalinti iš lankomų viešųjų vietų. Jis uždraudė elgetavimą Eliziejaus laukų gatvėje ir kitose populiariose Paryžiaus turistinėse vietose. Ministras paskelbė statistiką, kuri rodo, kad 10 proc. visų nusikaltimų Prancūzijoje tenka romams, o pusė šių - vaikai. "Tai žiauri, nepriimtina padėtis. Tie vaikai yra eksploatuojami mafijos bosų, kurie juos įtraukia į sunkius nusikaltimus ir vergiją. Tai negali tęstis", - kalbėjo ministras.

Prancūzijoje gyvena ne tiek jau ir daug romų - apie 15 tūkstančių. Daugiausia jie glaudžiasi stovyklose, kurias įrengia vietos valdžios apleistuose arba pamirštuose sklypuose. Šiauriniame Sen Deni priemiestyje yra tokia stovykla, pasislėpusi judrių greitkelių raizgalynėje. Joje gyvena 300 keliauninkų iš Rumunijos. Iš medžio ir sulankstytų skardų jie susirentė palapines. Pusė gyventojų - vaikai. Stovykloje nėra jokios sanitarijos, ką jau kalbėti apie mokyklą. Nepaisant vietos labdaros organizacijų pastangų, į gretimas mokyklas buvo priimti tik trys vaikai, visi netrukus išmesti be jokių paaiškinimų. Stovyklos vyresnysis sako, kad niekas negali gauti legalaus darbo, o žiemą be namų šalta, "todėl atėjus pareigūnams mes meldžiame kitos vietos apsistoti, net jei turime už ją mokėti". Visiems šiems žmonėms jau įteikti išmetimo orderiai ir jie privalo palikti šalį. Policija tai patikrins. Romai sako, kad būtinai sugrįš į Prancūziją. Kai kurie čia gyvena jau 10 metų. Jie skundžiasi, kad Rumunijoje jiems nėra darbo.

Labdaros organizacijų darbuotojai pasakoja, kad iš pradžių atvyksta policija, kuri išvaro visus į lauką ir įteikia išmetimo orderius. Vėliau atvyksta riaušių policija, kuri elgiasi daug brutaliau - naikina palapines ir viską, ką randa.

Atsigavęs Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis frontas, kurio naujoji lyderė Marie Le Pen kelia didelę grėsmę prezidentui Nicolas Sarkozy per rinkimus, nepritaria laisvam judėjimui Europoje, kurį įtvirtina Šengeno sutartis. Neseniai viešėdamas Tulone ir N.Sarkozy sakė, kad nori Šengeno taisyklių reformos. "Mes negalime pakelti neribotos socialinės imigracijos", - pareiškė jis.

Kol kas Prancūzijos prezidento rinkimų kampaniją gožia ekonomikos problemos, tačiau Nacionalinio fronto lyderei lipant ant kulnų prezidentas neišvengiamai iškels į debatus ir nusikalstamumo bei tvarkos problemas. Romams tai nieko gera nežada. 

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"