TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Romanas su kairiaisiais blėsta

2010 09 13 0:00
Jaunas Švedijos premjeras F.Reinfeldtas sugebėjo pakeisti ilgai tarp rinkėjų vyravusį stereotipą apie Moderatų partiją.
AFP/Scanpix nuotrauka

Atrodo, socialdemokratų erai Švedijoje ateina galas. Tai gali būti didelis pokytis šalyje, neįsivaizduojančioje savo gyvenimo be gerovės sistemos "nuo lopšio iki karsto", kurią per dešimtmečius sukūrė socialdemokratai.

Švedijos politika primena ilgą santuoką su trumpais neištikimybės intarpais. Po neilgų flirtų su centro dešiniųjų koalicijomis rinkėjai visuomet grįždavo prie ilgai valdžiusių socialdemokratų - pagrindinių turtingos Šiaurės valstybės didžiuliais mokesčiais paremtos gerovės sistemos sargų.

Tačiau gali būti, kad ši meilės istorija baigsis jau rugsėjo 19 dieną, kai švedai balsuos visuotiniuose rinkimuose. Kaip rodo naujausios apklausos, 45 metų premjeras Fredrikas Reinfeldtas gali tikėtis pasiekti tai, ko dar nepavyko nė vienam centro dešiniųjų lyderiui - visą kadenciją išbuvus valdžioje vėl būti perrinktas. Ir tai padaryti jam padės stiprus Švedijos ekonomikos atsigavimas po pasaulinės krizės.

Nieko dar nenuspręsta

Socialdemokratai, prieš ketverius metus sulaukę tik 35 proc. rinkėjų palaikymo, ir tai buvo blogiausias jų rezultatas nuo pat partijos gyvavimo pradžios, sekmadienį gali pasirodyti dar prasčiau. Be to, jie pirmą kartą priversti sudaryti raudoną ir žalią sąjungą su aplinkosaugininkais bei buvusiais komunistais, kad apskritai turėtų galimybę atgauti valdžią.

"Manau, mes parodėme, jog sugebame valdyti, ir laimėjome Švedijos žmonių pasitikėjimą", - tvirtai pareiškė F.Reinfeldtas. Jo žodžius svariai paremia statistika: Švedijos ekonomika - viena stipriausių Europoje. Šiemet tikimasi, kad ji augs 4 proc., o metų biudžeto deficitas bus mažiausias visoje 27 narių Europos Sąjungoje. Premjero programa apkarpyti mokesčius šalyje, dešimtmečiais pratusioje, kad jie čia yra vieni didžiausių pasaulyje, regis, patinka žmonėms.

Vis dėlto reikalas dar nėra visiškai išspręstas. F.Reinfeldto 4 partijų koalicija tik 5 proc. populiarumu lenkia socialdemokratų lyderės Monos Sahlin vadovaujamą Raudonųjų ir žaliųjų aljansą, o paskutinėmis Švedijos rinkimų kampanijos dienomis atotrūkis paprastai dar labiau sumažėja. Be to, jei 4 proc. barjerą įveiks ir į parlamentą pateks Švedijos demokratai, jie nušluos abiejų blokų galimybes turėti daugumą ir įvels partijas į keblų koalicinių derybų procesą.

Daugiau mokesčių mokėtojų

Tokia politinė realybė yra nauja šaliai, pratusiai kone prie nuolatinio socialdemokratų valdymo nuo pat ketvirtojo dešimtmečio. Legendiniai socialdemokratų lyderiai buvo Tage Erlanderas, po Antrojo pasaulinio karo 23 metus ėjęs ministro pirmininko pareigas, ir Olofas Palme, nušautas Stokholme 1986 metais, - ši žmogžudystė neatskleista iki šiol.

Politikos analitikai pabrėžia, jog rinkėjai ilgai tikėjo, kad socialdemokratai turi ypatingų gebėjimų valdyti valstybę. Tačiau pastaraisiais metais požiūris pasikeitė. Tai dar nereiškia, kad 9,4 mln. gyventojų turinti Švedija nori atsisakyti taip ilgai puoselėto socialinės gerovės modelio. Per didžiulius mokesčius šaliai pavyko sukurti gerovės "nuo lopšio iki karsto" sistemą, kuri garantuoja nemokamą išsilavinimą, prieinamą sveikatos apsaugą, garantijas neįgaliesiems ir neturtingiesiems bei leidžia dirbančioms poroms net 16 mėnesių džiaugtis tėvystės išmokomis. Dosni gerovės sistema Skandinavijos valstybėse laikoma savaime suprantamu dalyku, tad pradėti priešišką kampaniją būtų politinė savižudybė. F.Reinfeldtas tikina, kad jo vadovaujama konservatyvi Moderatų partija, didžiausia 4 partijų koalicijoje, siekia garantuoti gerovę įtraukdama į darbo rinką ir mokesčių mokėjimą daugiau žmonių. Stengdamasi įgyvendinti šį tikslą jo vyriausybė sumažino kai kuriuos pajamų mokesčius, bet apribojo ir išmokas sergantiems bei nedirbantiems asmenims. Vis dėlto kompensavimo lygis tebėra labai aukštas: darbuotojai, praradę darbą, gauna iki 80 proc. turėtos algos net 200 dienų ir 70 proc. - kitas 100 dienų. Švedijoje nedarbas liepą buvo 8,5 proc. - mažesnis už 9,6 proc. Europos vidurkį.

Už ir prieš

Mokesčių reforma palietė visas gyventojų grupes ir padėjo išsklaidyti ilgai galiojusią nuomonę, kad Moderatų partija rūpinasi tik Švedijos elitu. Tiesa, moderatai iš tikrųjų nepamiršo ir turtingųjų. 2007 metais vyriausybė panaikino turto mokestį.

M.Sahlin, 53 metų Bruce'o Springsteeno gerbėja, puoselėja viltis tapti pirma moterimi Švedijos ministre pirmininke ir tikina, jog tai, kad moderatai atvirto į gerove susirūpinusią partiją, tėra iliuzija. "Ketverius metus turime labai vieningą, strategišką moderatų vadovaujamą vyriausybę, kuri vykdo labai aiškią misiją: jai svarbiau mažinti mokesčius, o ne kurti gerovės sistemą, - kritikavo valdančiuosius M.Sahlin. - Jei leisime moderatams valdyti dar ketverius metus, Švedijos gerovė pasikeis neatpažįstamai."

Mokesčiai Švedijoje yra vieni didžiausių pasaulyje. Biudžeto pajamos iš mokesčių dabar sudaro apie 45 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 12 metų, kai be pertraukos valdė socialdemokratai, viršijo 50 proc. BVP. Atitinkami skaičiai JAV yra 28,3 proc., Didžiojoje Britanijoje - 36,6 proc. (2007 metų duomenys).

Tačiau bene didžiausia akivaizdi permaina atėjus į valdžią F.Reinfeldto vyriausybei yra ta, kad ilgalaikes ligos pašalpas praėjusių metų pabaigoje gavo apie 110 tūkst. žmonių, o prieš septynerius metus - 300 tūkstančių. Kritikai peikia valdžią už tai, jog ši verčia ligonius dirbti. Rėmėjai patenkinti, nes dabar sunkiau piktnaudžiauti gerove. Tuo metu pensininkai piktinasi, kad mokesčiai sumažinti dirbantiems asmenims, bet ne jiems. Abu besivaržantys blokai žada sumažinti mokesčius ir pensininkams, jei ateis į valdžią.

Manoma, jog dauguma imigrantų balsuos už socialdemokratus, nes "jie galvoja apie kiekvieną: žmones, kurie neturi darbo ir kuriems reikia pagalbos". "Nenoriu, kad Švedija taptų kapitalistine šalimi, - sakė Stokholmo bedarbis Geroganas. - Socialdemokratija yra Švedijos stiprybė. Štai kodėl čia važiuoja imigrantai."

Savo ruožtu bankininkas Jonas Ludvallas balsuos už centro dešiniuosius: "Turime pasirūpinti ir tais, kurie dirba, ne tik ligoniais ir pagyvenusiais žmonėmis. Juk galiausiai mokėdami mokesčius pinigus visuomenei generuoja būtent dirbantys asmenys."

Abi šalys turi savo tiesą. Kuri iš jų Švedijoje nugalės, sužinosime jau šį sekmadienį. Aišku tik viena - švedai nelinkę atsisakyti gerovės, tačiau F.Reinfeldto vyriausybė parodė, kad jos modelį galima kurti ir šiek tiek kitaip.

citata: Dosni gerovės sistema Skandinavijos valstybėse laikoma savaime suprantamu dalyku, tad pradėti priešišką kampaniją būtų politinė savižudybė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"