TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Romos merė olimpiadai tarė „ne“

2016 09 23 6:00
Romai atsiėmus savo kandidatūrą, 2024 metų olimpiada vyks Los Andžele, Budapešte arba Paryžiuje. pinterest.com nuotrauka

Sunkiai su darbu susidorojanti naujoji Romos merė Virginia Raggi, kuri priklauso populistiniam „Penkių žvaigždučių“ judėjimui, pareiškė, kad jos miestas atsiima kandidatūrą rengti 2024 metų vasaros olimpines žaidynes. Merės pozicija aiškiai prieštarauja premjero Matteo Renzi vyriausybei, kuri rėmė miesto kandidatūrą.

Savo sprendimą prieš tris mėnesius išrinkta merė pranešė per trečiadienį surengtą spaudos konferenciją. Joje V. Raggi tvirtino, kad žaidynių organizavimas nebūtų atsakingas sprendimas miestui, kurį kamuoja finansinės problemos. Romos miesto skola yra didesnė nei 13 mlrd. eurų.

„Būtų neatsakinga pritarti šiai kandidatūrai, – teigė V. Raggi. – Mes nenorime įkeisti Romos ir Italijos ateities. Nenorime dar labiau įbristi į skolas ir iš italų prašyti daugiau pinigų.“

Merės Virginios Raggi teigimu, Romai dalyvauti konkurse dėl olimpinių žaidynių rengimo - tai neatsakingas sprendimas, nes miestą kamuoja finansinės problemos./AFP/Scanpix nuotrauka

Skaudu girdėti „ne“

Į tokį merės pareiškimą itin aršiai reagavo Italijos olimpinio komiteto prezidentas Giovanni Malago. Merės sprendimą jis pavadino demagogišku, populistiniu ir tvirtino, kad projektas buvo finansiškai perspektyvus.

„Skaudu girdėti „ne“. Man labai gaila. Buvo įmanoma projektą įgyvendinti ir padaryti tai gerai. Mes toliau tęsime savo kampaniją, kol išgirsiu formalų „ne“, – teigė olimpinio komiteto vadovas, o paklaustas, ar kampanija vis dar gali tęstis, jis pasakė: – Pamatysime.“

G. Malago vakar turėjo susitikti su premjeru M. Renzi ir pabandyti jį įkalbėti, kad reikia pasipriešinti V. Raggi sprendimui pasitraukti iš konkurso dėl olimpinių žaidynių rengimo. Romos taryba kitą savaitę žada priimti galutinį sprendimą. Tačiau Italijos žiniasklaidoje sklando nuomonė, kad premjeras greičiausiai į šį ginčą nesikiš.

„Ar yra alternatyvus projektas, kuris miestui sukurtų naujų darbų? – klausė G. Malago ir pridūrė: – Pirmą kartą nė viena aplinkosaugos organizacija neprieštaravo projektui. Jį parėmė net profesinės sąjungos.“

Net jei premjeras ir įsikištų, po tokio merės pareiškimo, kurį išgirdo visas pasaulis, Romai vargiai pavyktų aplenkti kitus miestus konkurentus, kurie taip pat siekia 2024 metais rengti olimpiadą. Konkurse dar dalyvauja Paryžius, Los Andželas ir Budapeštas. Tarptautinis olimpinis komitetas savo sprendimą priims 2017 metų rugsėjį.

Miesto valdymo problemos

Per rinkimų kampaniją V. Raggi ne sykį yra išreiškusi abejonių dėl olimpiados rengimo ir tikino, kad miestui tai nėra prioritetas. Pastarosiomis savaitėmis savo nesubtiliais pareiškimais garsėjantis komikas Beppe Grillo, kuris įkūrė „Penkių žvaigždučių“ judėjimą, reikalavo, kad V. Raggi oficialiai pristatytų savo poziciją.

Prieš tris mėnesius tapusi mere V. Raggi pareiškė, kad ji Romos miestą ir vėl pavers „tinkamu gyventi“, tačiau kol kas jai ne itin sekasi įgyvendinti rinkimų pažadus. Vienas pagrindinių V. Raggi įsipareigojimų buvo išvalyti miestą ir pagerinti viešojo transporto paslaugas, tačiau Romos gyventojai šių reformų dar laukia. Be to, ji buvo kritikuojama dėl ne vieno paskyrimo, o keletas žmonių iš jos komandos jau spėjo pasitraukti. Pasigirsta balsų, kad merė tiesiog nesuvaldo miesto. Kadangi patys romiečiai nebuvo itin entuziastingi rengti olimpiadą, tai gali būti galimybė V. Raggi susigrąžinti ankstesnį populiarumą.

Merės patiriami sunkumai kelia rūpesčių „Penkių žvaigždučių“ judėjimui. V. Raggi užimama pozicija yra pirmasis rimtas išbandymas, kuris parodys, ar šis judėjimas tikrai gali būti reali alternatyva tradicinėms partijoms. Kaip rodo apklausos, kol kas, „Penkių žvaigždučių“ judėjimas yra antra stipriausia Italijos politine partija.

Italijos olimpinio komiteto prezidentas Giovanni Malago merės sprendimą pavadino populistiniu ir demagogišku./LaPresse/Jurek Kralkowski/Scanpix nuotrauka

Ekonominiai argumentai

Spaudos konferencijoje V. Raggi savo sprendimą grindė daugiausia ekonominiais argumentais. Jos teigimu, sutikimas rengti olimpiadą reikštų „tuščio čekio“ išrašymą finansuoti nereikalingą infrastruktūrą, o tai prilygtų piliečių apgaulei.

„Neturime nieko prieš olimpiadą ar sportą, tačiau nenorime, kad sportas virstų pretekstu miestą ir vėl užversti cementu“, – teigė merė. Ji taip pat pridūrė, kad Romos miestas ne vienintelis, kuris nusprendė nebedalyvauti konkurse – tokį pat sprendimą dėl ekonominių priežasčių priėmė Bostonas ir Hamburgas.

Buvo tikėtasi, kad žaidynėms nebus išleista daug pinigų. Pagal parengtą biudžetą olimpiada turėjo atsieiti 5,3 mlrd. eurų. Buvo planuojama žaidynėms atnaujinti daugumą 1960 metų olimpiadai pastatytų stadionų ir arenų. Visam projektui vadovavo garsus italų verslininkas Luca Cordero di Montezembolo.

Po V. Raggi spaudos konferencijos projekto „Roma 2024“ rengėjai išplatino pranešimą, kuriame pareiškė esantys „nustebę ir nusivylę“. „Labiausiai mus liūdina tai, kad turėsime savo vaikams pasakyti, jog naujoji Romos valdžia neturi drąsos imtis atsakomybės už jų ateitį“, – teigiama pranešime.

Olimpiados kaina

Idėja panaudoti esamus stadionus pasiskolinta iš 1984 metais vykusių Los Andželo vasaros olimpinių žaidynių. Tuomet miestas pasinaudojo esama infrastruktūra. Dėl šios priežasties renginys net davė pelno. Šio miesto 2024 metų olimpiadai siūlomas biudžetas yra 4,5 mlrd. JAV dolerių (apie 4 mlrd. eurų). Projekto rengėjai tikisi, kad olimpiada duos apie 150 mln. JAV dolerių (apie 133 mln. eurų) pelno.

Tačiau dauguma olimpiadą rengusių miestų patyrė nemažai nuostolių. 2004 metų žaidynės Atėnuose kainavo beveik 9 mlrd. eurų ir padidino Graikijos valstybės skolą. Rio de Žaneiro žaidynės atsiėjo 12 mlrd. JAV dolerių (per 10 mlrd. eurų).

2012 metų žaidynės Londone 3 kartus viršijo planuotą biudžetą ir kainavo 8,77 mlrd. svarų (apie 10 mlrd. eurų). Tačiau renginys pagerino prekybą ir pritraukė investicijų, kurių vertė yra apie 9,9 mlrd. svarų (apie 11,5 mrld. eurų).

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"