TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Romų padėtis Europoje negerėja

2014 04 10 6:00
Europoje gyvena nuo 10 mln. iki 12 mln. romų, nemažai jų neturi išsilavinimo ir yra bedarbiai. Europos Tarybos nuotrauka

Europos Sąjungoje (ES) ir toliau nežabojama veši neapykanta didžiausiai Bendrijos tautinei mažumai – romams. Tokios įžvalgos atskleidžiamos antradienį išleistoje organizacijos „Amnesty International” ataskaitoje.

Nors ES valdžios atstovų prognozės teigiamos, organizacija „Amnesty International” skelbia, kad romų padėtis Europoje negerėja. Kaip rašoma jos ataskaitoje, pastaraisiais metais Bendrijoje padaugėjo išpuolių prieš romus. Pasak „Amnesty International”, ši tendencija stebima tiek Rytų, tiek Vakarų Europoje.

Ataskaitoje teigiama, jog daugeliu atvejų policijos pareigūnai nesugeba užkirsti kelio neapykantos nusikaltimams, patyčioms iš romų bendruomenių narių. Be to, kaip pažymima, tokius išpuolius dažniausiai rengia radikalios dešinės politinės krypties atstovai.

Daro meškos paslaugą

Organizacijos „Amnesty International” pateikta informacija rodo, kad romai visoje Europoje susiduria su sunkumais gauti tinkamą sveikatos apsaugą, išsilavinimą ar darbą. Jie yra nesibaigiančio smurto rasiniu pagrindu aukos ir nesugeba ištrūkti iš šio užburto rato.

Ataskaitoje rašoma, kad neapykantą romams neretai kursto ir pačios valstybių vyriausybės. Pavyzdžiui, Prancūzijoje dešimtys tūkstančių čia gyvenančių romų kiekvienais metais valdžios nurodymu prievarta iškeldinami iš savo namų. Paprastai šie žmonės arba deportuojami iš šalies, arba apgyvendinami specialiose stovyklose, nors kai kuriose jų net nėra šildymo ir švaraus vandens.

Anot organizacijos atstovų, Prancūzijoje susidariusi situacija romų atžvilgiu ypač prasta. Šalies vadovybė pati skatina neigiamą visuomenės požiūrį į šią mažumą. Praėjusių metų rugsėjį tuometis vidaus reikalų ministras Manuelis Vallsas romų gyvenimo būdą pavadino „įtartinu ir smerktinu”. Šalyje itin populiarus politikas ne kartą sakė, kad romų vieta – ne Prancūzijoje, o Bulgarijoje ir Rumunijoje. Praėjusią savaitę M.Vallsas tapo premjeru. Dabar nuogąstaujama, kad jis gali dar labiau pabloginti romų padėtį šalyje.

Oficialiais duomenimis, Prancūzijoje gyvena maždaug 20 tūkst. romų. Tačiau realus jų skaičius, kaip spėjama, gali būti keleriopai didesnis. Dauguma Prancūzijoje gyvenančių šios mažumos atstovų neturi nuolatinės pastogės ir skursta.

Tarptautinė problema

Itin neigiamai situacija nušviečiama ir kitoje ES valstybėje – iš krizės besikapstančioje Graikijoje. Čia gyvena nuo 250 tūkst. iki 350 tūkst. romų, dauguma jų susibūrę į dideles bendruomenes. Romų taboruose dažnai lankosi ir policijos pareigūnai. 2013-aisiais policija jų gyvenvietėse surengė beveik 1,5 tūkst. reidų. Per metus pareigūnai apieškojo mažiausiai 52 tūkst. romų, 19 tūkstančių sulaikė už įvairius nusižengimus.

ES ragina vyriausybes stengtis, kad romai būtų sėkmingai integruoti į vietos bendruomenes, sumažinta jų socialinė atskirtis. Neseniai pasirodžiusioje Europos Komisijos ataskaitoje teigiama, jog Bendrijoje taikomos romų integracijos priemonės jau duoda pirmus vaisius – jaučiamas pagerėjimas išsilavinimo, jaunimo užimtumo srityse. Tačiau visuomenės požiūris į šią mažumą dažnai būna neigiamas.

Romų atskirties klausimas kelia įtampą ne vien valstybių viduje. Švedijos žiniasklaida neseniai pranešė apie esą slaptas Švedijos ir Rumunijos, iš kurios į kitas ES šalis emigruoja daugiausia romų, derybas. Švedai kaltina rumunus, kad šie nesinaudoja ES finansine parama, skirta mažumų integracijai skatinti. Rumunija savo ruožtu atmeta kaltinimus ir nesutinka su Švedijos reikalavimais.

Lietuvoje gyvena apie 2 tūkst. romų. Antradienį Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto atstovai Seime vykusioje konferencijoje pranešė, kad Lietuvos romų išsilavinimas gerėja. Vis dėlto, kaip pažymima, jų socialinė atskirtis išlieka opus klausimas ir mūsų šalyje.

euobserver.com, amnesty.org, europa.eu, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"