TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rumunai lipdys koaliciją

2008 12 02 0:00
PSD, Rumunijos "raudonieji", pernelyg anksti džiaugėsi pergale.
AFP/Scanpix nuotrauka

Rumunijos politikų laukia nelengvas valdančiosios koalicijos kūrimo darbas. Per šalies parlamento rinkimus beveik po lygiai balsų gavo dvi tarpusavyje nesutariančios partijos.

Suskaičiavus 71 proc. balsų buvo paskelbta, kad dešiniosios pakraipos Demokratų liberalų partija (PD-L), artima prezidentui Traianui Basescu, per abejų parlamento rūmų rinkimus surinko 34 proc., o iš buvusių komunistų sudaryta Socialdemokratų partija (PSD) - beveik 33 proc. balsų. Šie rezultatai gana netikėti, nes sekmadienį vakare paskelbti balsavusiųjų apklausos duomenys rodė, jog socialdemokratai lenkia liberalus demokratus 5 procentais.

Norėtų dešinės koalicijos

Prezidentas T.Basescu yra pareiškęs, kad norėtų valdžioje matyti centro dešinės koaliciją. Jis turi teisę pavesti formuoti vyriausybę partijai, kuri per rinkimus nesurinko daugiausia balsų.

Koalicijos formavimas didžiąja dalimi priklausys nuo to, ar PD-L pavyks susitarti su premjero Calino Tariceanu Liberalų partija (PNL), kuri nuo 2007 metų balandžio vadovavo mažumos vyriausybei. PNL per šių metų rinkimus gavo maždaug 18 proc. balsų ir liko trečiojoje vietoje. Jos jaunesnioji partnerė liberalų vadovaujamoje vyriausybėje - Rumunijos vengrų demokratinė sąjunga (UDMR), nuo 1996-ųjų dirbusi visose vyriausybėse, - surinko kiek daugiau nei 6 proc. balsų ir bus ketvirta parlamente partija.

PSD viltis neabejotinai didina ta aplinkybė, kad per pastaruosius 19 metų, kai žlugo komunistinis režimas, Rumunijos dešinieji dažnai pasiekdavo didelių pergalių per rinkimus, tačiau vėliau imdavo nesutarti tarpusavyje ir išardydavo valdančiąją koaliciją.

Rekordinis pasyvumas

18 mln. Rumunijos rinkėjų sekmadienį rinko 315 žemųjų rūmų deputatų ir 137 senatorius. Tiesa, gyventojų aktyvumas buvo vos 39,26 proc. - mažiausias nuo komunistinio režimo žlugimo 1989-aisiais. Šalyje stebimas didėjantis rinkėjų nusivylimas reformomis ir apskritai politiniais procesais. Europos Komisija ne kartą yra kritikavusi Rumuniją dėl nepaprastai išplitusios korupcijos ir menkų pastangų kovoti su ja.

Padėties prieš rinkimus neišgelbėjo ir tai, jog šiais metais senatoriai ir žemųjų rūmų deputatai pirmą kartą buvo renkami per vieną balsavimo turą. Neigiamą poveikį galėjo turėti ta aplinkybė, kad atskirai nuo parlamento vyks prezidento rinkimai, nes 2004-aisiais valstybės vadovo mandatas buvo pratęstas nuo ketverių iki penkerių metų.

Vienas didžiausių rinkimų netikėtumų - triuškinamas kraštutinių dešiniųjų Didžiosios Rumunijos partijos (PRM) pralaimėjimas. 2000 metais ji buvo antra šalies politinė jėga, o šįkart nesugebėjo peržengti nė 5 proc. balsų barjero, būtino norint patekti į parlamentą. Tai bus pirmas kartas nuo 1996-ųjų, kai PRM neturės vietų parlamente.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"