TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rumuniją išgelbės atsarginiai pinigai

2011 02 09 0:00
Antivyriausybiniai protestai - nuolatinis reiškinys Bukarešte.
AFP/Scanpix nuotrauka

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos Sąjunga (ES) įmetė į Rumunijos sąskaitą 5 mlrd. eurų. Tie pinigai bus panaudoti tik iškilus nenumatytai būtinybei, kad investuotojams būtų ramiau.

Rumunija susitarė su ES ir TVF dėl naujos 5 mlrd. eurų kredito linijos. Pirmąjį pagalbos paketą Rumunija gavo 2009 metais, o dabar, pasak prezidento Traiano Basescu, pinigai reikalingi šaliai stabilizuoti, nes "rizika regione tebėra labai didelė".

"Skolinimosi krizė Europoje tebesitęsia, ir mes nežinome, kaip klostysis padėtis kitose valstybėse", - sakė prezidentas.

Rumunija gaus šias lėšas per dvejus metus. Esant būtinybei 3,6 mlrd. eurų suteiks TVF, 1,4 mlrd. - ES. Ta būtinybė gali iškilti, jeigu išseks banko rezervai arba atsivers ypač didelė biudžeto skylė.

Pasirengusi augimui

2009 metais, daug anksčiau negu bankrutavo Graikija ir Airija, recesijos ištikta Rumunija susitarė su TVF, ES ir Pasaulio banku dėl 20 mlrd. eurų paramos mainais į esmines reformas, skirtas viešosioms išlaidoms sumažinti. Sutartis baigiasi šių metų balandį. Tačiau dalies lėšų Bukareštas negavo dėl prasidėjusios politinės krizės. Sausį padėtis pasikeitė ir šį mėnesį Rumunijai bus skirta 2,3 mlrd. eurų iš TVF bei 1 mlrd. iš ES.

Naujoji sutartis yra labiau prevencinė. Pinigai tarnaus kaip garantas investuotojams, kad šie būtų ramūs, jog valdžia toliau vykdys griežtas priemones nepaisydama artėjančių rinkimų - jie numatyti kitais metais. Prezidentas T.Basescu tikina, kad Rumunijos ekonomika atsigauna, ją pavyko stabilizuoti ir paskutinės milijardo eurų TVF išmokos nebereikės. "Iš paskutinių dviejų mokėjimų mes priimsime tik vieną - iš ES, kuris reikalingas biudžeto deficitui padengti", - tikino prezidentas. Pasak jo, Rumunijos ekonomika ritasi iš krizės, visos sąlygos, kad prasidėtų jos augimas, sudarytos. 2011 metais Rumunijos ekonomika turėtų augti 1,5 procento.

Prioritetinės sritys

Rumunijos vyriausybė žada sutelkti dėmesį į investicijas keturiose svarbiausiose srityse: transporto infrastruktūrą, energetikos įmones, informacines technologijas ir didesnį ES fondų pritraukimą. Iki 2013 metų Rumunija turi galimybę panaudoti 30 mlrd. eurų ES pinigų. Vien tai galėtų pagerinti ekonomikos augimą 1 ar 2 papildomais procentais. Rumunija taip pat žada toliau vykdyti švietimo ir sveikatos reformas bei kovoti su korupcija, kuri yra viena skaudžiausių rykščių šalyje.

Rumunijos ekonomika labai nukentėjo nuo pasaulinės krizės. Pernai Rumunija užėmė antrą vietą ES pagal gyventojų, esančių žemiau skurdo ribos, skaičių. Šiuo metu krašto ekonomika vis dar išgyvena nuosmukį, kuris pagal savo mastą nusileidžia tik recesijai Graikijoje. 2009 metais Rumunijos biudžeto deficitas siekė 7,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pernai jį pavyko sumažinti iki 6,5 proc. BVP, o šiemet tikimasi, kad jis bus 4,5 procento.

Reformos kirto žmonėms

Streikai ir visuomenės nepasitenkinimas vyriausybės politika yra nuolatinis reiškinys Rumunijoje. Žmonės piktinasi, kad atlyginimai viešajame sektoriuje buvo sumažinti net 25 proc., o pridėtinės vertės mokestis (PVM) padidintas 5 proc. - iki 24 procentų. Buvo atleista 100 tūkst. valstybės tarnautojų. "Tai buvo skausmingos priemonės, kurių mes ėmėmės ne savo noru, - sakė T.Basescu. - Tačiau jos padėjo mums nenuvažiuoti nuo bėgių."

Šiuo metu ES ir TVF pareigūnai inspektuoja Graikiją, kuri laukia naujos partijos pinigų - 15 mlrd. eurų. Atėnai taip pat turėjo sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimus, įšaldyti pensijas ir pakelti mokesčius, kad gautų 110 mlrd. eurų paramą, dėl kurios susitarė pernai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"