TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rumunija jau atsisako taupymo

2013 09 24 6:00
Po nuolatinės vyriausybių kaitos kairiųjų premjeras V.Ponta stabiliai vadovauja Rumunijos ministrų kabinetui jau daugiau nei metus. Reuters/Scanpix nuotrauka

Rugsėjo 24 dieną į Lietuvą atvyksta Rumunijos premjeras Victoras Ponta. Ta proga vyriausybės vadovas maloniai sutiko atsakyti į LŽ klausimus.

- Pone premjere, iki jūsų vyriausybė Rumunijoje pasikeitė per metus tris kartus. Ar politinė padėtis jūsų šalyje jau stabilizavosi, ir prezidentas, vyriausybė bei parlamentas pagaliau pasiekė politinį susitarimą?

- Politinis stabilumas yra būtinas Rumunijos ekonomikai plėtoti. Šalyje politinė padėtis jau kurį laiką stabili. Darysime viską, kad toks politinis klimatas išsilaikytų, o mes galėtume rūpintis ūkio augimu ir kurti darbo vietas.

- Šiuo metu Rumunijos ekonomika auga bene sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Kas tai lėmė? Kiek tam padėjo šalyje vykdomos reformos, ir kaip sekasi privatizuoti stambiausias valstybines įmones?

- Būtent dėl vykdomų reformų Rumunijos ekonominė padėtis labai pagerėjo per pastaruosius šešis mėnesius. Dėl makroekonominės politikos rezultatų sustiprėjo pasitikėjimas mūsų šalimi užsienyje, todėl sumažėjo užsienio paskolų kaina. Ir nors šiuo metu ekonomikos augimas Europoje bei euro zonoje yra gerokai mažesnis, nei galėtų būti, dabartinės tendencijos jau rodo atsigavimo dinamiką. Tai teigiamai paveikė Rumunijos eksportą ir lėmė, kad šalies BVP per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 1,8 procento.

Dėl Rumunijos eksporto augimo ir žemės ūkio sektoriaus evoliucijos tarptautinės finansų institucijos, tokios kaip Tarptautinis valiutos fondas, ėmė geriau vertinti mūsų ekonomikos augimo perspektyvas. Šiemet tikimasi 2 proc. BVP augimo, tačiau tai yra mažiau, nei leidžia šalies potencialas, nes augimas priklauso ir nuo ES ekonomikos dinamikos.

Nuo 2014 metų tikimės didesnio nei 2 proc. BVP augimo kasmet, nes tai nulems struktūrinės reformos, augantis eksporto sektorius bei nuolatinis užsienio investicijų srautas. Savaitraštis „The Economist“ net prognozuoja 4 proc. augimą 2014-2017 metais.

Rumunijos vyriausybė yra sutelkusi dėmesį į struktūrines reformas ir fiskalinę konsolidaciją, - tai nacionalinės konkurencingo augimo strategijos dalys. Mūsų politinė programa tokia, kad vienu metu galime užtikrinti socialinį teisingumą ir ekonominį augimą. Po sudėtingo recesijos laikotarpio jau galime atsisakyti griežtos taupymo politikos.

Rumunijos fiskalinė politika yra efektyviausia ir konkurencingiausia ES, nes ekonominė aplinka šalyje ir vykdoma politika labai palanki užsienio investicijoms, ypač „Greenfield“ projektams. Prie to taip pat prisideda mažos eksploatacijos išlaidos, solidi kapitalo rinka ir nacionalinės valiutos bei bankų sektoriaus stabilumas. Tarp dabartinės vyriausybės prioritetų yra ir valstybės valdomų įmonių privatizavimas bei pardavimas, taip pat įmonių perdavimas į privačių vadybininkų rankas.

- Energetinė nepriklausomybė yra svarbi ir Lietuvai, ir Rumunijai. Prieš metus Rumunijoje apsilankiusi mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino lietuvius imti pavyzdį iš rumunų, kurie jau stato suskystintų dujų terminalą ir du naujus branduolinius reaktorius. Iš kur imate pinigų tokiems projektams?

- Norint išlaikyti ekonomikos plėtrą būtina užtikrinti energetinį saugumą ir gerą priėjimą prie energijos išteklių. Mūsų nacionalinės strategijos tikslas – sustiprinti energetinį saugumą diversifikuojant energijos išteklius ir jų transportavimą, konsoliduojant vidaus rinką bei taikant aplinkos apsaugos priemones. Šiuo metu peržiūrėdama energijos transportavimo kelius Rumunija dar kartą įvertino turimus šaltinius, įskaitant ir netradicinius, bei energijos išteklių transportavimo projektus. Kad energija būtų gaunama iš skirtingų šaltinių ir įvairiais būdais nuosekliai plėtojami regioniniai energetiniai projektai. Rumunija yra aktyviai įsitraukusi ir į AGRI LING projektą, kuris bus įgyvendinamas kartu su Azerbaidžanu, Gruzija ir Vengrija, kad į rinką būtų įtraukti ir Kaspijos jūros ištekliai. Mes laukiame šio projekto ekonominio pagrindimo studijos, kad turėtume išsamesnį vaizdą regiono mastu.

Rumunijoje svarbų vaidmenį vaidina branduolinė energetika. Turime saugią atominę jėgainę Černavodėje, kur ketinama statyti dar du branduolinius reaktorius. Šiuo metu vyksta derybos su naujais partneriais dėl jų statybos. Plėtodami saugios energetikos projektus su svarbiomis Europos ir tarptautinėmis bendrovėmis vadovaujamės ES įstatymais, laikomės aplinkos apsaugos standartų bei naudojamės Europos fondais.

- Kokios yra “Nabucco” dujotiekio, iš kurio naudos turėtų ir Lietuva, tiesimo perspektyvos? O gal šis projektas jau palaidotas?

- Birželį priimti sprendimai neigiamai atsilieps Centrinės ir Pietryčių Europos dujų rinkai. Šiuo metu ”Nabucco” projektas yra sustabdytas, o jo vakarinės atšakos tiesimas bus svarstomas tik turint papildomų dujų tiekimo šaltinių, ir tik tuomet, jeigu regione ir Europoje bus toks dujų poreikis, kad pasiteisintų dujotiekio tiesimas. Tikimės, kad interesai bus suderinti Europos lygiu, ir visos valstybės narės turės priėjimą prie energijos šaltinių, jų transportavimo kelių bei svarbių infrastruktūros projektų. Taip pat tikimės kūrybingų sprendimų regiono dujų rinkoje ir to, kad ji bus suderinta su Vidurio Europos dujų rinka. Ši mūsų vizija yra grindžiama trimis elementais.

Pirma, reikia stiprinti Pietryčių ir Vidurio Europos energijos vidaus rinką (rinkos harmonizavimas, barjerų pašalinimas, dujų saugyklų projektai), tai leistų sustiprinti energetinį saugumą tiek regione, tiek visoje ES.

Antra, infrastruktūros plėtrai, kad būtų sujungti ES vidiniai koridoriai, būtina Europos finansinė pagalba.

Trečia, būtina atsižvelgti į alternatyvius šaltinius, taip paįvairinant dujų tiekimą iš nekonvencinių Juodosios jūros šaltinių.

Esame įsitikinę, kad šiose srityse visos suinteresuotos šalys turi didžiulį bendradarbiavimo potencialą.

- Lietuvos ir Rumunijos verslo ryšiai nėra labai platūs, bet jie vis intensyvėja. Gegužės mėnesį Vilniuje buvo surengtas abiejų šalių verslo forumas, ar jis jau davė konkrečių rezultatų?

- Mums bendradarbiaujant ekonominiai ryšiai yra prioritetiniai. 2012 metais prekybos apyvarta siekė beveik 100 mln. eurų. Nors tai nėra mažai, potencialas yra daug didesnis. Per penkis 2013 metų mėnesius abipusė prekyba išaugo iki 40,69 mln. eurų ir taip padidėjo 0,29 proc., palyginti su tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu (Rumunijos eksportas sudarė 17,96 mln. eurų, t. y. padidėjo 4,86 proc., o iš Lietuvos importavome prekių už 22,73 mln. eurų, arba 3,05 proc. daugiau). Būtent todėl gegužę ir buvo surengtas pirmas mūsų bendradarbiavimo istorijoje verslo forumas. Jis pavyko – dalyvavo 30-40 rumunų ir lietuvių įmonių, tai laikome sėkme. Buvo užmegzti ekonominiai ryšiai, pavyzdžiui, vyno sektoriuje, o ir kitos įmonės eina šiuo keliu, pavyzdžiui, pramoninių pakuočių gamintojai. Aišku, daug mūsų pastangų skirta ekonomikai, nesvarbu, ar tai būtų prekyba, investicijos, ar turizmas. 2014 metais Rumunija pirmą kartą dalyvaus ADVENTUR kelionių mugėje, kur mūsų kraštas turės specialų statusą, t. y. galės surengti tris dienas truksiančią „Rumunijos dieną“. Ši mugė – puiki proga užmegzti turizmo ryšius tarp abiejų valstybių, nes mūsų valstybė beveik nežinoma lietuviams. O mes tikrai daug ko galime pasiūlyti turistams.

Nors dar anksti vertinti mūsų pastangų rezultatus, jau matyti abipusės prekybos pagyvėjimas. Koncentruojamės į mūsų prekių, ypač skirtų vartoti, pristatymą, siekiame, kad būtų geriau žinoma mūsų žemės ūkio produkcija, kuriai propaguoti mūsų gamintojų asociacija parengė ambicingą programą. Taip pat ketiname surengti antrą verslo forumą, šį kartą - Bukarešte, ir taip pratęsti gegužę Vilniuje vykusį forumą.

Noriu pabrėžti, kad dabartinė vyriausybė ėmėsi priemonių užsienio investuotojams paremti, kad jie galėtų Rumunijoje kurti darbo vietas.

- Kodėl Rumunijai taip sunkiai sekasi panaudoti ES pinigus? Kokiems projektams jie skiriami?

- Pagrindinė priežastis, dėl kurios pinigai nebuvo pakankamai panaudojami, yra ta, kad trūko veiksmingo visų struktūrų, įtrauktų į šių fondų valdymą, koordinavimo. Tačiau ES fondų lėšų panaudojimą laikome strateginiu Rumunijos tikslu. Kad lėšos būtų efektyviau panaudojamos, įkūrėme Europos fondų panaudojimo ministeriją, kuri dirba ranka rankon su vykdomąja valdžia.

Ėmėmės priemonių, kad projektai būtų geriau įgyvendinti, taip pat šaliname trūkumus, kuriuos mums nurodo Europos Komisija (EK). Visos šios priemonės ir glaudus bendradarbiavimas su EK mums padėjo per metus patrigubinti lėšų panaudojimą ir atblokuoti beveik visas ES programas. Žinoma, lėšas sunaudojame vis dar lėtai, bet dabartinę dinamiką išlaikysime ir tikimės gero rezultato.

- Pasirodė pranešimų, kad Rumunija ketina įsivesti eurą 2015 metais, bet vėliau terminas buvo nukeltas. Ar rumunai nori euro, ar tai tik vyriausybės siekis?

- Iš tiesų planavome įsivesti eurą 2015 metais, tačiau įvykiai euro zonoje lėmė, kad mums reikia įvykdyti ne tik būtinus kriterijus, bet ir tapti konkurencingiems. Dėl šios priežasties, nors euro įvedimas ir lieka svarbiausias Rumunijos tikslas, mums dar reikia pasirengti tapti euro zonos nariais, nes tik tuomet galėsime naudotis visais bendrosios valiutos pranašumais. Manome, kad labiau tikėtina eurą įsivesti 2018-2019 metais.

O dėl euro palaikymo, tai rumunai pasisako už kuo didesnę integraciją į ES, ir ne tik dėl ekonominės bei socialinės plėtros. Manau, kai būsime visiškai pasirengę prisidėti prie euro zonos, Rumunijos gyventojai taip pat bus pasirengę priimti eurą. Tai reikš, kad tikime, ekonomine bendrosios rinkos nauda ir apskritai ES.

- Kaip vertinate Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai, ir ko iš jo tikisi Rumunija?

- Lietuva pradėjo pirmininkauti ES Tarybai labai sudėtingu ir gausiu iššūkių laikotarpiu. Ekonominė padėtis per pastaruosius kelerius metus lėmė, kad šiuo metu svarbiausia - užtikrinti ekonominį augimą ir kurti darbo vietas. Mes palaikome Lietuvos pastangas šioje srityje. Manome, kad pirmininkaudama Lietuva stengsis užtikrinti ekonominį stabilumą, nes šiuo sunkiu ES laikotarpiu ekonomikos augimas yra svarbiausia Bendrijos darbotvarkės tema... Lietuva pirmininkaudama pabrėžia, kad nori patikimos, augančios ir atviros Europos.

Yra ir kita svarbi tema, kurią mes labai palaikome. Tai Rytų partnerystė ir jos viršūnių susitikimas, vyksiantis Vilniuje lapkritį. Mes daug tikimės ir visiškai palaikome mūsų partnerius lietuvius bei jų pastangas jį sėkmingai organizuoti, nes Rytų partnerystė - tai gairės tiek pačiai Bendrijai, tiek jos Rytų partneriams.

Neturime pamiršti, kad artėja Europos Parlamento rinkimai, kurie vyks 2014 metų gegužę, visi Europos lyderiai turėtų pasiųsti proeuropietišką žinutę. Europos ateičiai svarbu, kad rinkimai konsoliduotų Bendriją bei jos institucijas, ir šios galėtų veikti taip, kaip tikisi Europos piliečiai. Nepaprastai svarbi Bendrijos vertybė yra laisvas judėjimas. Vienas svarbiausiu Rumunijos tikslų tebėra įsiliejimas į Šengeno zoną, ir mes dirbame kartu su Lietuva, kad tai pasiektume. Bendras mūsų interesas yra ir energetinis saugumas bei makroregioninė strategija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"