TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rumuniją skaldo aukso karštligė

2011 10 06 0:00
Viename vaizdingiausių Transilvanijos kampelių slypi aukso klodai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Iš pirmo žvilgsnio - tai tik vienas iš daugelio vaizdingų Transilvanijos kaimų. Tačiau kaimelis Rosia Montana stūkso ant vieno didžiausių aukso klodų Europoje. Deja, Rumunijoje idėja atidaryti kasyklą kol kas sukėlė daugiau rietenų, nei davė aukso.

Aukso kainos pasaulyje sparčiai kyla (neseniai auksas pasiekė neregėtą 1,9 tūkst. dolerių kainą už unciją), todėl Rumunijoje viena Kanados bendrovė daro viską, kad kuo greičiau atidarytų aukso kasyklą. Tačiau šis projektas sukiršino vietos gyventojus ir sukėlė aštrią paveldosaugininkų ir aplinkosaugininkų diskusiją. Norint išgauti 300 tonų metalo, reiktų panaudoti dešimtis tūkstančių tonų cianido. Tokio masto Europa dar nematė, mat Senajame žemyne yra vos 1 proc. viso pasaulio aukso išteklių.

Rumunijos prezidentas Traianas Basescu norėtų kasti auksą, nes tai pasitarnautų krašto ekonomikai. Tačiau viskas ne taip paprasta. Dėl kontraversiško projekto jau atsistatydino vienas prezidento patarėjų, pareikšdamas, kad kasykla būtų "žalinga". Šalies premjeras Emilis Bocas taip pat prisipažino, jog projektas jo nežavi. Manoma, kad per 16 metų būtų išgauta 10,6 mln. uncijų aukso. Dabartinėmis kainomis jį būtų galima parduoti už 18 mlrd. eurų. Be to, šiame regione slypi dar 1,6 tūkst. tonų sidabro atsargų.

Ekologinė bomba

"Rosia Montana Gold Corporation", kurios 80 proc. akcijų valdo Kanados įmonė "Gabriel Resources", kasybos licenziją gavo dar 1999 metais ir nuo tada laukia, kol vyriausybė patvirtins aplinkosaugininkų leidimą, o tam priešinasi Rumunijos "žalieji", archeologai, istorikai, Rumunijos architektų sąjunga, Rumunijos mokslų akademija ir antikorupcinės organizacijos. Kaimyninė Vengrija taip pat nepatenkinta, kad kasykloje būtų naudojama nuodinga cheminė medžiaga cianidas, mat ji smarkiai užteršė Dunojaus vandenis, kai išsiliejo per nelaimingą atsitikimą 2000 metais rumunų Baia Mare aukso kasykloje. Cianidas naudojamas auksą atskirti nuo rūdos. Europos telkiniuose auksas būna susimaišęs su kitais metalais, todėl tenka naudoti tokius sodrinimo būdus.

Rosia Montana kasykloje Kanados bendrovei prireiktų maždaug 12 tūkst. tonų cianido per metus. Tai 12 kartų daugiau, nei sunaudojama visose Europos aukso kasyklose. Tačiau kanadiečiai prisiekinėja, esą laikysis visų Tarptautinio cianido tvarkymo kodekso taisyklių. "Cianido koncentracija atliekų baseine bus kur kas mažesnė nei reikalaujama", - tvirtina "Rosia Montana Gold Corporation" atstovai. Per 16 metų, kol būtų kasamas auksas, netoliese esančiame slėnyje, 300 hektarų pločio baseine, būtų kaupiamos sunkiųjų metalų ir cianido atliekos, o 180 aukščio damba atlaikytų ir galingus žemės drebėjimus. Be to, kompanija įsipareigoja regioną sutvarkyti ir atkurti, vos baigtųsi kasybos darbai.

Tačiau Rumunijos mokslų akademijos pirmininkui Ioneliui Haiduciui šis atliekų baseinas primena "ekologinę bombą". "Su tokiu projektu sutikti negalima. Atviroji aukso kasyba pridarytų daug žalos gamtai ir archeologiniams kasinėjimams. Be to, pagal dabartinę sutartį Rumunijos valstybė gautų labai mažai naudos", - aiškina chemikas.

Kompanijos vilionės

Karpatų papėdėje esančios kasyklos - vienos seniausių pasaulyje. Rumunijos vyriausybė net svarstė galimybę siūlyti įtraukti kaimelį į UNESCO paveldo sąrašą. Dar prieš 2 tūkst. metų čia pirmieji auksą ėmė kasti Romos imperijos darbininkai.

Įgyvendinus projektą, Rosia Montaną supantys keturi kalnai būtų susprogdinti, o tai sugadintų dalį Rumunijos kasyklų galerijų tinklo, kuris yra vienas didžiausių visame pasaulyje. "80 proc. galerijų būtų išsaugotos. Vėliau mes galėtume atstatyti ir tas, kurioms būtų pakenkta", - aiškina kompanijos viceprezidentas Adrianas Gligoras. Jis tikina, kad jų bendrovė pasiryžusi išleisti milijonus paveldo saugojimui.

Laukdama valdžios sprendimų "Rosia Montana Gold Corporation" kaimelyje nupirko 233 namus, ant jų iškėlė vėliavas su kompanijos logotipu, o bendrovės darbuotojai gatvėmis vaikšto apsirengę žaliomis uniformomis. Tačiau tėvai ir vaikai, broliai ir seserys tebesirieja dėl žemių, kurias norėtų pirkti kanadiečiai. Norint įgyvendinti projektą, dar reikės iškraustyti apie 2 tūkst. gyventojų ir perkelti apie 400 kapų. Kompanija pabrėžia, kad vietos bendruomenei atseikės investicijų už 1,7 mlrd. dolerių, o įvairūs projektai Rumunijos ekonomikai atneš 4 mlrd. dolerių naudos. Kompanija žada 2,3 tūkst. darbo vietų per artimiausius dvejus metus, kol vyks statybos darbai, o per visą 16 metų laikotarpį - dar 800 papildomų darbo vietų.

Tačiau ne visiems vietiniams tai patinka. "Jie iš šių keturių kalnų pasiims viską, kas tik įmanoma, o po 16 metų paliks mus varganoje ir nuodingoje žemėje", - piktinasi 81 metų kaimo gyventoja Josephina Vajdea. Ji tvirtina, kad savo namo ir sklypo, kuriame augina daržoves, nė už ką nepaliks.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"