TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rumunija: temperatūra pavojingai kyla

2010 06 16 0:00
Prie parlamento protestavo vyriausybės veiksmais pasipiktinę rumunai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Rumunijos politikams savi interesai visuomet buvo svarbesni už valstybės, tad nieko keista, kad prezidentas, lyg staiga nubudęs, tik dabar prabilo apie "graikišką krizę", nors dar pernai liberalų demokratų vyriausybė švaistė pinigus į visas puses ir stūmė šalį į dar didesnes skolas.

Vakar tūkstančiai rumunų susirinko protestuoti prie parlamento pastato Bukarešte. Jie degino centro dešiniųjų vyriausybės premjerą Emilį Bocą ir ministrus vaizduojančias lėles, o vyriausybės griežto taupymo priemones vadino "socialiniu genocidu". Ne mažiau įtempta padėtis buvo ir parlamento viduje - čia vyko karštos diskusijos dėl nepasitikėjimo vyriausybe prieš šiandien numatytą balsavimą.

Kad ir kaip šįkart baigtųsi E.Boco vyriausybei, vargu ar protestuotojai - profesinių sąjungų nariai, pensininkai, jaunos motinos - šią vasarą liausis. Juo labiau kai opozicijos lyderis socialdemokratas Victoras Ponta jau parengęs ir kitus nepasitikėjimo ministrų kabinetu balsavimus - dėl švietimo ir sveikatos politikos. Dvi opozicinės partijos 471 vietos parlamente turi 212 deputatų, tad joms reikia mažiausiai 24 balsų iš provyriausybinės stovyklos. Iki šiol valdantieji (178 vietos) ir jų rėmėjai iš etninių vengrų partijos (31 vieta) drauge su neprisijungusiaisiais (50 vietų) rėmė E.Bocą. Tik vienas parlamentaras iš šios stovyklos sakė ketinąs maištauti.

Antra neturtingiausia Europos Sąjungos (ES) narė Rumunija stengiasi sumažinti savo 6,8 proc. biudžeto deficitą ir išpildyti Tarptautinio valiutos fondo (TVF), suteikusio šaliai 20 mlrd. eurų paramą, reikalavimus. Manoma, kad Rumunijos ekonomika šiemet dar trauksis 1 proc. ir tik 2011-aisiais pradės augti. Dėl pasaulinės krizės ir neatsakingo valdžios išlaidavimo 2008-aisiais Rumunijos ekonomika, kurios metinis augimas tada siekė 7,1 proc., 2009 metais susitraukė 7,1 procento. Dėl to sunerimo investuotojai. Rumunijos mokumo rizika yra didžiausia ES po Graikijos. Šį mėnesį vyriausybė jau ketvirtą kartą per kelias savaites nesugebėjo parduoti valstybės obligacijų.

Praėjusį rudenį perrinktas prezidentas Traianas Basescu, žadėjęs reformuoti neveiksmingas, korumpuotas institucijas, gina vyriausybės priemones mažinti išlaidas kaip vienintelį būdą įveikti, jo žodžiais, išlaidavimo vėžį. Valstybės vadovas taip pat atmeta raginimus didinti dabar 16 proc. siekiantį pajamų mokestį ar 19 proc. pridėtinės vertės mokestį sakydamas, jog tai atbaidys investuotojus. Dėl tokios savo pozicijos jis konfrontuoja su TVF vadovu Dominique'u Straussu-Kahnu, kuris aiškina, kad didinti mokesčius turtingiesiems yra geriau negu mažinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas.

Valstybės išlaidos, žinoma, galėtų būti optimalios. Rumunijos centrinio banko vadovas Muguras Isarescu (jis populiaresnis už T.Basescu) kritikuoja šalies socialinės rūpybos ir sveikatos programas. Pasak banko direktoriaus, socialinės paramos sistema yra tokia, kad ji baudžia ekonominį aktyvumą ir skatina vengti mokesčių. Skaičiai iš tiesų pribloškiantys: 1990 metais vienam pašalpos gavėjui teko 2,2 mokesčių mokėtojo, o 2009-aisiais - tik 0,8 mokėtojo.

Labiausiai protestuotojus erzina tai, jog už korumpuotos valdžios neveiksmingumą daugiausia turės mokėti mažiausiai uždirbantys žmonės. Praėjusią savaitę, pavyzdžiui, paaiškėjo, kad Finansų ministerijos vairuotojai gauna keturis kartus daugiau negu jų kolegos kitose įstaigose, o poniai, spaudančiai elevatoriaus mygtuką Sveikatos ministerijoje, mokama triskart didesnė alga nei poliklinikos gydytojui. Per vėlai susigriebęs E.Bocas sukvietė ministrus ir pareikalavo ketvirtadaliu apkarpyti etatus bei sureguliuoti atlyginimus. Deja, to nepakaks, kad būtų išgyvendinta nepotizmo, principo "ranka plauna ranką" ir neskaidrių viešųjų konkursų praktika. Kadangi ekonomikos atsigavimas bus labai menkas, temperatūra gatvėse išliks pavojingai aukšta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"