TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rumunijoje kyla cerkvės

2013 08 27 6:00
Aukščiausia Pietryčių Europoje katedra iškils pačiame Bukarešto centre. AFP/Scanpix nuotrauka

Rumunijoje – cerkvių statymo bumas. Kiekvieną mėnesį šioje Europos valstybėje išdygsta dešimtys naujų maldos namų, o sostinėje Bukarešte statoma aukščiausia Pietryčių Europoje katedra.

Keliaujant po Rumuniją galima išvysti daugybę maldos namų – miestuose, miesteliuose ir kaimuose viena paskui kitą driekiasi didelės ir mažos, senos ir naujos, medinės ir akmeninės, spalvotos ir blyškios cerkvės. Kiekviena jų traukia lankytojų akį, žavi savo grožiu ir patrauklumu.

90 proc. Rumunijos gyventojų – stačiatikiai. Komunistų valdymo laikotarpiu valdžia slopino žmonių tikėjimą, uždarinėjo cerkves, trukdė atlikti religines apeigas. 1989 metais nuvertus ilgametį šalies lyderį Nicolae Ceausescu, Rumunijoje prasidėjo religinis atgimimas, o valstybė pradėjo remti Stačiatikių bažnyčią. Politikai noriai dalijo šalies biudžeto pinigus dvasininkijai, ir tai lėmė naujų cerkvių statymo bei senų renovavimo bumą.

Aukščiausia katedra

Šiuo metu Rumunijoje intensyviai statomos naujos cerkvės. Didžiausia jų – Tautos Prisikėlimo katedra - iškils pačiame Bukarešto centre. Tai bus aukščiausia katedra Pietryčių Europoje. Šventovės aukštis sieks 120 metrų, joje tilps 5 tūkst. tikinčiųjų. Katedros, kaip ir visų cerkvių, statybas finansuoja valstybė.

Rumunijos parlamento narys ir Žaliųjų partijos pirmininkas Remus Cernea mano, kad maldos namai neturėtų būti statomi už mokesčių mokėtojų pinigus. „Mūsų valstybė cerkvių statyboms skiria per daug pinigų. Valdžia juos galėtų panaudoti socialinei ir sveikatos apsaugai. Cerkvės turėtų būti statomos už tikinčiųjų paaukotus pinigus arba privačių fondų lėšas“, - kalbėjo R.Cernea.

Viena skurdžiausių Europos Sąjungos valstybių Rumunija Stačiatikių bažnyčiai kiekvienais metais atseikėja šimtus milijonų eurų. Iš centrinių vyriausybės fondų ji gauna per 100 mln. eurų (345,7 mln. litų) dvasininkų algoms, dar daugiau lėšų - cerkvių statybai ir renovacijai. Bažnyčią taip pat finansuoja miestų savivaldybės ir pinigus aukojantys parapijiečiai.

R.Cernea įsitikinęs, kad politikai remia Bažnyčią ne dėl tikėjimo. „Daugelis cerkves statančių bendrovių yra susijusios su politikais“, - sakė R.Cernea.

Komunistinis paveldas

Bažnyčios ir valstybės santykių ekspertas Liviu Andreescu kunigų ir politikų bendradarbiavimą linkęs sieti su šalies istorine praeitimi. „Komunistai uždarė arba sunaikino daugelį bažnyčių ir vienuolynų. Kad išgyventų, Stačiatikių bažnyčios lyderiai buvo priversti bendradarbiauti su komunistais. Taip užsimezgė glaudus dvasininkų ir politikų ryšys“, - aiškino L.Andreescu.

Jis pabrėžė, kad politikai su popais labiausiai suartėja per rinkimų kampanijas. „Daugelis rumunų, ypač kaimo gyventojai, yra tikintys žmonės. Dvasininkus jie laiko autoritetais ir nuolankiai klauso jų pamokslų. Jeigu popas ragina rumunus balsuoti už tam tikrą asmenį, žmonės dažnai atsižvelgia į jo nuomonę“, - teigė L.Andreescu.

Rumunijos religijos reikalų ministras Viktoras Opaschi pripažįsta, kad prasidėjus rinkimų kompanijai politikai ir dvasininkai veikia išvien. „Tai nėra gerai, tačiau daugelis politikų bendradarbiauja su popais ne vien dėl asmeninės naudos, bet norėdami ištaisyti ir istorinę neteisybę, - sakė V.Opaschi. - Komunistai nusavino beveik visą Stačiatikių bažnyčios turtą, tad valdžios pareigūnai stengiasi jį vėl grąžinti dvasininkams.“

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"