TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rumunijos laukia brandumo išbandymas

2014 11 04 6:00
Sekmadienį rumunai rinko šalies vadovą. AFP/Scanpix nuotraukos

Rumunai sekmadienį rinko naują šalies vadovą. Iš 14 kandidatų pirmąjį rinkimų turą laimėjo dabartinis socialdemokratų ministras pirmininkas Victoras Ponta ir centro dešinės opozicijos lyderis Klausas Iohannis. Šie du kandidatai varžysis antrajame rinkimų rate lapkričio 16 dieną.

Kad ir kuris perims prezidento postą, jam teks spręsti virtinę neatidėliotinų problemų, įskaitant kovą su ekonomikos recesija ir nuolat valdžiai reiškiamus kaltinimus dėl korupcijos ir neveiksmingo valdymo. Rumunija yra antra po Bulgarijos pagal skurdą Europos Sąjungos šalis.

Praėjus dvidešimt penkeriems metams po komunizmo žlugimo, rumunų visuomenė vis dar yra susiskaldžiusi. Dalis jos - tai jauni, išsilavinę proeuropietiškų pažiūrų žmonės. Kiti yra ištikimi rinkėjai, vis dar palaikantys buvusią komunistinę Socialdemokratų partiją. Kaip rodo apklausos, 40 proc. gyventojų įsitikinę, kad valdant komunistams gyvenimas buvo geresnis.

Atkaklios varžybos

Rumunija yra demokratinė parlamentinė respublika. Šalies vadovas bei vyriausiasis ginkluotų pajėgų vadas – visuotiniuose rinkimuose penkeriems metams renkamas prezidentas. Beveik 20 mln. gyventojų turinčios Rumunijos prezidentas atsako už šalies gynybos ir užsienio politiką, skiria dviejų pagrindinių žvalgybos agentūrų vadovus, aukščiausio rango prokurorus ir ambasadorius.

Rinkėjų aktyvumas sekmadienį po pietų buvo 35 proc. – kiek didesnis nei per rinkimus 2009 metais. Už V. Pontą sekmadienį balsavo 40,3 proc. į rinkimus atėjusių rinkėjų. „Esu patenkintas, kad tiek daug rumunų išreiškė pasitikėjimą mano politine programa, kuria siekiama stiprinti Rumuniją ir užbaigti nesutarimus šalyje“, – sakė kandidatas.

Lenktynės tarp kandidatų buvo atkaklesnės, nei tikėtasi. 55 metų liberalas K. Iohannis gavo 30,4 proc. rinkėjų balsų.

„Manau, kad šie rinkimai gali būti brandumo išbandymas Rumunijai“, – sakė Corina Rebegea iš Vašingtone įsikūrusio nepriklausomo instituto „Centre for European Policy Analysis“. Anot ekspertės, šiai šaliai reikia prezidento, kuris turėtų aiškią viziją, kaip stiprinti demokratinę valdymo sistemą ir teisinę valdžią.

Kaltinimai nepakenkė

42 metų V. Ponta, buvęs prokuroras, mėgėjų ralio dalyvis, 2012 metais tapo jauniausiu vyriausybės vadovu Europoje. Jis buvo apkaltintas nuplagijavęs didžiąją dalį savo daktaro disertacijos.

Regis, jo populiarumui nelabai pakenkė Socialdemokratų partijos aukšto rango pareigūnų korupcijos tyrimai. Politikas žadėjo rinkėjams mažesnius mokesčius, didesnes pensijas, gerus santykius su Europos Sąjunga ir Kinija.

Victoras Ponta ir Klausas Iohannis susitiks antrajame rinkimų ture.

Dabartinis centro dešinės prezidentas Trajanas Basesku, išbuvęs poste dvi kadencijas, negali balotiruotis trečiajai. Santykiai tarp jo ir V. Pontos yra įtempti. Rinkimų kampanijos metu T. Basesku apkaltino V. Pontą šnipinėjimu. Prezidentas pareiškė, kad V. Ponta 1997-2001 metais buvo Rumunijos užsienio žvalgybos tarnybos agentas. V. Ponta tai neigė ir tvirtino, kad tai melagingas pareiškimas.

K. Iohannis - šalies vokiečių mažumos atstovas. Jis yra populiarus Sibiu miesto meras. Politikas griežtai pasisako už tai, kad Rumunija liktų europietiška. Rinkimų kampanijos metu jis kaltino socialdemokratus regionų valdytojus dėl šalies ekonomikos ir politikos problemų.

Kurį laiką politikai vietos tarybose galėjo keisti partijas neprarasdami savo įgaliojimų. Socialdemokratai tokiu būdu perėmė šimtus postų. V. Ponta buvo kaltinamas per šiuos „perbėgėlius“ daręs įtaką vietos tarybų sprendimams. Taigi nauji reglamentai susilpnino gyventojų pasitikėjimą savo politiniais lyderiais.

Kampanija prieš varžovą

Politikos apžvalgininkai pažymi, kad V. Ponta siekdamas įveikti K. Iohannį vartojo kairiųjų politinių pažiūrų nacionalistinę ir religinę retoriką. V. Ponta tvirtino, kad būdamas Rumunijos stačiatikių bažnyčios narys, o ne protestantas kaip jo varžovas, jis turėtų tapti šalies prezidentu. Taip pat nevengė pabrėžti, jog didžiuojasi būdamas rumunu, taip pakurstydamas nuotaikas prieš etnines ir religines mažumas.

Rumunijoje, tiesa, nėra valstybinės religijos ir yra paskelbta visiška tikėjimo laisvė. Vis dėlto dauguma rumunų save laiko krikščionimis. Teigiama, kad daugiau kaip 80 proc. Rumunijoje gyvenančių žmonių priklauso Stačiatikių bažnyčiai. Valstybėje taip pat yra keletas didesnių kitų krikščionybės atšakų atstovų bendruomenių – protestantų, Romos katalikų bei graikų apeigų katalikų (unitų).

Žiniasklaida, kuri yra artima V. Pontai ir jo partijai, pradėjo itin neigiamą kampaniją prieš nepageidaujamą varžovą. Neturint jokių įrodymų K. Iohannis buvo įtariamas ryšiais su žmogaus organų prekeiviais, sukčiavimu nekilnojamuoju turtu ar net minimas kaip Vokietijos žvalgybos tarnybų agentas.

Rinkimų kampanijos metu oponentai žėrė kritikos K. Iohanniui dėl jo turtų. Jam priklauso net šeši namai.

Kelia nerimą

Rumunijos vyriausybė patyrė ir užsienio politikos apžvalgininkų kritikos. JAV valstybės sekretorės padėjėja Victoria Nuland pažymėjo, kad kai kurioms Centrinės ir Pietryčių Europos valstybėms būdingas demokratijos regresijos ir korupcijos vėžys. Ji nurodė, kad regiono politikai saugo korumpuotus pareigūnus nuo baudžiamosios atsakomybės.

Reformuojant teisės sistemą šalyje buvo pasiekta pažanga – už korupciją net buvo įkalintas buvęs ministras. Esama nuogąstavimų, kad tapęs prezidentu V. Ponta gali atšaukti reformas, kuriomis siekiama kovoti su išsikerojusia korupcija vienoje skurdžiausių Europos valstybių. V. Ponta žadėjo išsaugoti teisės sistemos nepriklausomybę. Tačiau vandenį drumstė dažni kaltinimai, esą Nacionalinė kovos su korupcija valdyba yra jam šališka.

Kai kurie politikos apžvalgininkai pažymi, kad V. Pontos pergalė suteiktų jo partijai beveik neribotą galią. Ši politinė jėga dominuoja parlamente nuo 2012 metų ir yra pajėgi pakeisti Konstituciją.

V. Ponta pirmenybę teikia santykiams su Kinija, Rusija ir Turkija gerinti ir šalies ekonomikai perorientuoti Rytų kryptimi. Kaip teigia politikos apžvalgininkai, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas yra sektini pavyzdžiai dabartiniam ministrui pirmininkui.

Būtinos reformos

Nepriklausomo žurnalisto ir vyriausiojo naujienų savaitraščio „Dilema“ redaktorius Mircea Vasilescu vadina V. Pontą pavojingu populistu. Pasak M. Vasilescu, kandidatui trūksta politinės brandos ir aiškios valdymo vizijos. Jam būnant vyriausybės vadovu šalis sugrįžo į ekonomikos recesiją.

Ekspertų teigimu, Rumunijai reikia greitai vykdyti reformas, ypač viešojo administravimo srityje. Recesijos ištiktai ekonomikai žūtbūt reikia postūmio: vidutinis mėnesio atlyginimas šalyje yra 380 eurų (apie 1300 litų), o daugiau kaip penktadalis jaunesnių nei 25 metų žmonių neturi darbo.

Vienos tarptautinio ekonomikos studijų instituto analitikas Gaboras Hunya teigė, kad užsienio investicijos pastaruosius penkis ketvirčius mažėjo. Pasak eksperto, taip daugiausia yra dėl Rumunijos nesugebėjimo vykdyti investicijų programų ar tinkamai panaudoti Europos lėšų.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"