TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusai religiją vertina skeptiškai

2015 08 08 6:00
Rusijos Tatarstano respublikos sostinėje Kazanėje puikiai dera mečečių minaretai ir cerkvių kupolai. Reuters/Scanpix nuotrauka

Per ketvirtį amžiaus, kai žlugo Sovietų Sąjunga, rusų nuomonė apie religiją smarkiai pasikeitė. Pastaruoju metu Rusijos valdžia dažnai pasitelkia Bažnyčią savo politiniams tikslams siekti arba tam, kad juos pateisintų, tačiau gyventojai religiją vertina gerokai prasčiau negu anksčiau.

Sovietmečiu valstybė skatino piliečius būti ateistais. Šiuo metu dauguma rusų priskiria save vienai ar kitai religijai, dažniausiai – stačiatikybei. Rusijoje gyvena nemažai ir musulmonų, budistų, judaizmo išpažinėjų.

Neseniai Rusijos įmonė VTSOM ištyrė, kaip pakito gyventojų požiūris į religiją nuo paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio. Nors šiuo metu daugiau rusų teigia, kad tikėjimas jiems kartais padeda gyvenime (prieš 25 metus taip atsakiusiųjų buvo 23 proc., dabar – 55 proc.), apskritai į religiją šalies žmonės žvelgia kur kas niūriau negu anksčiau. Rusijos gyventojų, manančių, jog tikėjimas duoda daugiau gero, nei padaro žalos, sumažėjo nuo 61 proc. iki vos 36 procentų. O įsitikinusiųjų, kad viskas yra priešingai, kad religija labiau žalinga negu naudinga, išaugo nuo 5 proc. iki 23 procentų.

Socialinė mada

Praėjusio amžiaus pabaigoje daugelis rusų į religiją žvelgė pro tuos pačius rožinius akinius, kaip ir į viską, kam nebuvo vietos sovietiniame pasaulyje: nuo roko iki greitojo maisto ar monarchijos. Tikėjimas kokia nors aukštesne jėga tada atrodė tarsi egzotika, skirta prieš sistemą maištaujantiems drąsuoliams. Sovietinis režimas iš dalies toleravo religines struktūras, įskaitant Rusijos stačiatikių bažnyčią, tačiau tik tuo atveju, jeigu jos buvo lojalios valstybei. Tuo metu Bažnyčios įtaka visuomenei buvo labai silpna.

Vėliau religijų – ypač stačiatikybės – galia vis didėjo. O dabar politikai į konfesijas žvelgia kaip į palankias partneres, padedančias pateisinti net akivaizdžiai neteisėtus veiksmus. Pavyzdžiui, aneksavusi Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį Maskva pareiškė, kad ši vieta rusams yra šventa, nes čia buvo pakrikštytas Kijevo Rusios kunigaikštis Vladimiras, vėliau pakrikštijęs visą šalį.

Apklausas atlikusi įmonė atkreipė dėmesį, kad praėjusio amžiaus pabaigoje, kai valdžia panaikino daugumą religijos praktikavimo apribojimų, tikėjimas buvo tapęs „socialine mada“. Vėliau vis daugiau žmonių ėmė skirti dvi sąvokas: tikėjimą daugelis dar laikė prasmingu, o religiją pradėjo vertinti kritiškai. Be to, viena didžiausių grėsmių šalyje tapo islamistų judėjimai, apie kuriuos rusai iki 1990-ųjų beveik nieko nežinojo. Tai irgi galėjo sustiprinti šią tendenciją.

Šventoji diplomatija

Nors Rusija represuoja kai kurias islamo formas, taip pat tokias mažumas kaip Jehovos liudytojai, valstybė skatina tam tikrą „šventąją diplomatiją“, į kurią siekia įtraukti didžiųjų religijų lyderius.

Pavyzdžiui, birželio mėnesį rusų stačiatikių dvasininkai ir musulmonų religiniai vadovai iš tolimosios Sirijos bei Indonezijos buvo susitikę Maskvoje ir čia, kaip skelbė Rusija, bandė megzti „strateginę partnerystę“ su islamo pasauliu. Jiems užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perskaitė prezidento Vladimiro Putino sveikinimo laišką. Susirinkimui pirmininkavo Tatarstano – istoriškai musulmoniškos teritorijos centrinėje Rusijoje – lyderis.

Neseniai paskelbta, kad žymūs viso pasaulio musulmonai, taip pat stačiatikiai, žydai ir budistai bus kviečiami rugsėjį atvykti į naujos didelės mečetės atidarymo ceremoniją Maskvoje.

Tačiau tokie kruopščiai surežisuoti triukai žmogaus teisių gynėjų iš Vakarų neįtikino, kad Rusijoje gerbiama tikėjimo laisvė. Du garsūs Jungtinių Valstijų aktyvistai paragino Rusiją persvarstyti savo vadinamąjį ekstremizmo įstatymą. Pasak jų, šio teisės akto tekstas labai nekonkretus, todėl beveik bet kuris tikintysis gali būti apkaltintas religinės nesantaikos kurstymu vien už tai, kad bando įrodyti, jog laikosi teisingų įsitikinimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas šiuo metu svarsto vieno Jehovos liudytojo skundą dėl šio įstatymo.

„The Economist“, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"