TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusakalbiai be pilietybės – kaip tiksinti bomba

2014 06 16 6:00
Latvijos rusų sąjungos protestas prie Rusijos ambasados Rygoje: dalyviai piktinasi Ukrainos kariniais veiksmais prieš prorusiškus separatistus ir reikalauja, kad "JAV ir Europa patrauktų savo kruvinas rankas nuo Ukrainos". Reuters/Scanpix nuotrauka

Jie kalba rusiškai, žiūri Rusijos televiziją, pritaria Vladimiro Putino veiksmams ir Krymo aneksijai. Tai - Latvijos rusakalbiai, sudarantys 40 proc. gyventojų. Tačiau kai kurie jau paragavo Europos ir į Rusiją nenori.

Latvija, kaip ir kitos buvusios sovietinės respublikos, kuriose gyvena daug rusakalbių, su baime žvelgia į promaskvietiškų separatistų draskomą Rytų Ukrainą - kad Rusija su vietos rusakalbiais ir čia nesumanytų ko nors panašaus. Tačiau ir tarp rusų yra kitaip mastančių žmonių, tik jų balsas labai silpnas.

"Yra Latvijoje rusų, kurie nepalaiko V. Putino ir jaučiasi europiečiais, - sako Latvijos rusakalbis Igoris Vatolinas. - Kitas dalykas, kad rusai turi problemų, bet apie jas diskutuoti ir jas spręsti reikia dialogu su Latvijos valdžia šalies viduje".

I. Vatolinas įsteigė organizaciją, kuri vadinasi "Europos rusų judėjimas", kad parodytų, jog saujelė rėksmingų V. Putino šalininkų Latvijoje neatstovauja daugumos rusakalbių pažiūrų.

Paslėptas apmaudas

Elegantiškos Latvijos sostinės, kurios pusė gyventojų yra rusakalbiai, gatvėse vienodai girdėti kalbančių rusiškai ir latviškai. Abi bendruomenės gyvena gana atskirtai, kalbos viena su kita nesimaišo, kaip Ukrainoje, didelių įtampų tarp latvių ir rusų kyla retai. Tačiau egzistuoja giliai paslėptas apmaudas.

Rusakalbiai sudaro pusę Rygos gyventojų. / Sipa/Scanpix nuotrauka

Latvijos rusakalbių bendruomenė yra didžiausia Europos Sąjungoje (ES). Daugiausia tai palikuoniai atsikėlusiųjų čia sovietiniais laikais. Rusai iš įvairių Sovietų Sąjungos pakraščių kraustydavosi į Latviją ieškodami geresnio gyvenimo - lygiai taip pat, kaip dabar daug latvių ir lietuvių jo ieško kitose ES šalyse. Tačiau istorikai dar priduria, kad masinė migracija buvo Stalino sumanyta latvių kalbai ir kultūrai paminti bei galiausiai sunaikinti. Latviai turi skausmingus prisiminimus apie sovietų okupaciją. Kiekviena šeima gali papasakoti apie senelius ar kitus artimuosius, kurie buvo sovietų nužudyti arba ištremti į Sibirą be jokios priežasties ir perspėjimo. Daugelis iš ten niekada nebegrįžo.

Savo ruožtu rusakalbiai sako, kad nuo 1991 metų, kai atgavo nepriklausomybę, latviai juos diskriminuoja. Ypač apmaudu atvykusiems į Latviją sovietų okupacijos metais, o po SSRS žlugimo automatiškai negavusiems Latvijos pilietybės, nors daugelis parėmė nepriklausomybę. Pilietybei gauti šie žmonės turėjo laikyti latvių kalbos ir kultūros egzaminą. 300 tūkst. rusakalbių, arba 15 proc. Latvijos gyventojų, taip ir liko be pilietybės ir negali balsuoti. Tai sudėtinga problema, kurią labai lengva politizuoti ir kurią V. Putinas nuolat garsiai primena.

Jauni Rusijos nepažįsta

Kai kurie vyresni žmonės nesugebėjo išmokti latviškai, kiti atsisakė laikyti pilietybės egzaminus iš politinių sumetimų. Dar kitiems naudinga būti nepiliečiais, nes tai leidžia be vizų keliauti į Rusiją verslo reikalais ar aplankyti artimųjų.

Didesnioji dalis Latvijos rusakalbių pilietybę turi. Net sostinės meras yra rusakalbis ir sako, kad tokie žmonės yra gerai integruoti ir naudojasi galimybėmis dirbti bei keliauti po visą ES. Rygos vadovo Nilo Ušakovo teigimu, tokie žmonės labiau susiję su Europa negu su Rusija. Latvijos rusakalbis paauglys greičiausiai jau porą kartų lankėsi Berlyne ar Jungtinėje Karalystėje, bent jau Stokholme - tikrai, o Rusijoje greičiausiai niekada nebuvo, nes ten reikia vizų, o kartais Maskva yra brangesnė už Londoną.

Rygos meras Nilas Ušakovas laiko rusakalbių bendruomenę Latvijoje gerai integruota (2011 m. nuotrauka). / AFP/Scanpix nuotrauka

Latvijos universiteto sociologas profesorius Juris Rozenvaldas įsitikinęs, kad dauguma Latvijos rusakalbių nesutiktų prisijungti prie Rusijos ir surengti kokį nors Krymo stiliaus referendumą, nes geresnes ekonomines perspektyvas sieja su ES. "Europos rusai yra geriau išsilavinę ir naudojasi internetu, - sako jis. - Be to, jie mato, kokios dabar yra tendencijos Rusijoje. Mato, kad ekonominė padėtis Rusijoje yra prasta. Nors naftos ir dujų kainos gana didelės, nematyti jokio ekonomikos augimo".

Spaudžia Latvijos vyriausybę

Pasak I. Vatolino, rusakalbių teisės Baltijos šalyse anksčiau buvo žmogaus teisių problema, o dabar - nacionalinio saugumo. Svarbiausias jo organizacijos tikslas - paskatinti Latvijos vyriausybę pagerinti mažumos teises anksčiau, nei tai padarys V. Putinas, pasisiūlydamas "apginti".

"Mes sakome V. Putinui, kad nesame jo įrankiai Latvijoje, o savo valdžios prašome spręsti tas rusų problemas, kurias V. Putinas laiko savo įrankiais, kitaip viskas gali susiklostyti kaip Kryme, ir tai ne juokai", - dėsto "Europos rusų judėjimo" įkūrėjas. Jis įsitikinęs, kad V. Putinas, panorėjęs destabilizuoti Baltijos valstybes, gali pasinaudoti pilietybės klausimu. Jei, pavyzdžiui, Kremlius staiga nuspręstų išdalyti rusiškus pasus 300 tūkst. pilietybės neturinčių rusakalbių, Latvija susidurtų su milžiniška problema. Galima sakyti, kad šitaip per rusakalbius V. Putinas jau daro spaudimą Latvijos vyriausybei.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"