TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusakalbių triumfas gali subliūkšti

2011 09 19 0:00
Vos 35 metų Rygos meras N.Ušakovas pretenduoja į Latvijos premjerus.
Užsienio spaudos nuotrauka

Pirmą kartą per nepriklausomos Latvijos istoriją rinkimų pergalę švenčia rusakalbių partija. Dabar tik neaišku, ar jai pavyks patekti į vyriausybę. O tai galėtų pakeisti Latvijos užsienio ir vidaus politiką.

Šeštadienį vykusiuose Latvijos parlamento rinkimuose geriausiai pasirodė prorusiškas Santarvės centras (SC) - jis laimėjo 29 proc. balsų. Tai nėra absoliuti dauguma, todėl teks siekti koalicijos. SC lyderis 35 metų Nilas Ušakovas - Rygos meras ir būtų vienas partijos kandidatų į šalies premjerus.

Apžvalgininkai jau dėlioja galimų koalicijų kortas ir sako, kad neįtikimą balsų skaičių surinkęs kairysis SC vargu ar ras partnerių tarp antrojoje ir trečiojoje vietoje likusių partijų. Jos nepatikliai vertina SC ryšius su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu.

Kaip teigia politologas Ivaras Ijabas, yra sena tradicija neprileisti rusų, todėl Zatlero reformų partija, "Vienybė" ir Nacionalinis aljansas - labiausiai tikėtina koalicijos kombinacija.

Naujoji kovą su korupcija deklaruojanti buvusio prezidento Valdžio Zatlero įkurta Zatlero reformų partija gavo 20,53 proc. balsų ir liko antra. Jos atstovai jau užsiminė ketinantys derėtis dėl koalicijos su dabartinio premjero Valdžio Dombrovskio centro dešiniųjų bloku "Vienybė", surinkusiu 18,38 proc. balsų. Konservatyvus Nacionalinis aljansas - už jį balsavo 13,49 proc. rinkėjų - galėtų būti trečias partneris derantis dėl koalicijos. O penktąją vietą užėmusi ir 12,27 proc. atėjusiųjų balsuoti paramą gavusi Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, daugelio vadinama "Oligarcho partija", tikriausiai bus palikta nuošalyje dėl kaltinimų korupcija suteršto įvaizdžio. Kitos partijos neperžengė 5 proc., būtinų norint patekti į parlamentą, slenksčio.

Naujasis Latvijos prezidentas Andris Berzinis, turtingas buvęs bankininkas, paragino politines jėgas greičiau pradėti derybas dėl koalicijos, nes naujosios vyriausybės laukia rimti uždaviniai: jai teks sėkmingai baigti tarptautinio skolinimosi programą, sustiprinti valstybės finansinę tvarką ir atsakingai suplanuoti biudžetą. "11-ojo šaukimo Saeima turės tik trejus metus įrodyti, kad yra geresnė už rinkėjų paleistą ankstesnio šaukimo Saeimą", - pabrėžė A.Berzinis.

Pripažįsta sovietų okupaciją

SC po griežto taupymo žadėjo didinti socialines išlaidas. O V.Dombrovskis per savo rinkimų kampaniją kalbėjo apie tolesnį taupymą, kad Latvija 2014 metais galėtų įsivesti eurą. Tokią politiką remia ir V.Zatleras. Bet jo partijos kandidatu į premjerus netikėtai buvo paskelbtas Edmundas Sprūdžas, anksčiau nežinomas 31 metų verslininkas.

Taigi programos nesutampa ir jas suderinti bus nelengva, tad kai kurie apžvalgininkai būgštauja, kad prorusišką SC teks įtraukti į vyriausybę. Tuomet Latvija greičiausiai neišvengs Rusijos įtakos padidėjimo.

"SC yra partija, pasirašiusi sutartį su "Vieningąja Rusija". Ji gali sekti kokias nori pasakas, bet tai - aiški kryptis. Tačiau šią kryptį remia ir dalis latvių bendruomenės", - pabrėžė rinkos ir socialinių tyrimų agentūros "Latvijas fakti" direktorius Aigaras Freimanis, paminėjęs Rusijos valdančiąją partiją, kurios lyderis yra premjeras V.Putinas. Jo nuomone, šie rinkimai gana radikaliai pakeitė situaciją - pradeda formuotis trečioji respublika; socialiniai klausimai bus tokie patys, ekonominiais klausimais gali atsirasti pokyčių, užsienio politika neišvengiamai keisis, o pokyčiai etninės kultūros klausimais bus labai dideli. A.Freimanis paaiškino, kad pirmąja respublika laikoma 1918-1940 metų laikotarpio Latvija. Vis dėlto galima SC koalicija su latvių partijomis tebėra "karšta bulvė", kurią dar reikia praryti.

Kita vertus, V.Dombrovskis akcentavo teigiamą signalą iš SC - ši partija neneigia Sovietų Sąjungos okupacijos fakto. N.Ušakovas pripažino sovietų okupaciją per Rygos konferenciją priimant užsienio svečius. Tuomet jis sakė, kad "prieš dvidešimt metų Latvija atkūrė nepriklausomybę po sovietinės okupacijos". Tačiau Latvijos užsienio reikalų ministras ir "Vienybės" lyderis Girtas Valdis Kristovskis paragino N.Ušakovą pripažinti okupacijos faktą viešu pareiškimu.

Rusakalbiai sudaro 27 proc. iš 2,2 mln. Latvijos gyventojų. Sovietiniais laikais, kurie Latvijoje baigėsi 1991-aisiais, į šią Baltijos šalį suplūdo daug imigrantų iš kitų SSRS vietų. Nemažai jų neturi pilietybės, todėl negali balsuoti per rinkimus.

Greito pagerėjimo nebus

Latvijoje, kuri bando atsitiesti po didžiausios recesijos Europoje, šių pirmalaikių rinkimų svarbiausi klausimai buvo kova su korupcija ir etninis susiskaldymas tarp latvių bei rusų. Tačiau kažin ar rinkėjai bus labai patenkinti naujuoju parlamentu. Gatvėse kalbinti žmonės dažniausiai sakė nesitikintys jokių permainų. Tie, kurie nori greitų permainų, jų nesulauks, todėl nusivils.

Per mažiau nei metus tai buvo jau antri visuotiniai rinkimai, sušaukti siekiant nutraukti verslininkų oligarchų įtaką. Latvijos parlamente dešimtmetį vyravo trys oligarchai, juos įvardijo ankstesnis prezidentas V.Zatleras. Šių verslininkų partijos prieš penkerius metus turėjo parlamente 51 vietą iš 100, pernai - 30.

Pirmalaikiai rugsėjo 17-osios rinkimai Latvijoje surengti po referendumo, kai V.Zatleras paleido parlamentą. Per referendumą 95 proc. balsavusiųjų pritarė sprendimui paleisti Saeimą. Prezidentui trūko kantrybė, kai įstatymų leidėjai atsisakė panaikinti neliečiamybę parlamento nariui Ainarui Šleseriui, įtariamam kriminaliniais nusikaltimais. Latvijos antikorupcijos agentūra, tirianti kyšininkavimo ir slapto kompanijų, valdančių Rygos uostą, įsigijimo bylą, norėjo atlikti kratą jo namuose.

Oligarchų atsikratė

Korupcija vis labiau piktina latvius, savo kailiu patiriančius, kas tai yra, kai ekonomika, 2006 metais augusi sparčiausiai Europos Sąjungoje, 2008-2010 metais susitraukė daugiau kaip ketvirtadaliu. Daugybė žmonių neteko darbo, sumažėjo atlyginimai, todėl skolų našta dar sunkiau užgulė per ekonomikos klestėjimą paskolas paėmusius piliečius. Dabar Latvijos ekonomika auga lėčiau negu Estijos ir Lietuvos, o nedarbas vis dar yra dvigubai didesnis nei iki krizės.

Trys asmenys, kuriuos V.Zatleras įvardijo kaip oligarchus - Ventspilio meras Aivaras Lembergas ir parlamento nariai A.Šleseris bei Andris Škelė, - per ekonomikos klestėjimą ėjo aukštas pareigas. Visos trys jų partijos - A.Lembergo Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, A.Šleserio "Už geresnę Latviją" ir A.Škelės Liaudies partija - prieš metus pralaimėjo rinkimus. A.Škelė paleido savo partiją, nes jai grėsė 1 mln. latų bauda už išeikvotas lėšas per 2006 metų rinkimų kampaniją.

"Kad būtų įtakingi, jie turi dalyvauti politikoje, - aiškino politikos mokslų profesorius Nilsas Muizniekas. - Akivaizdu, kad A.Šleseris ir A.Škelė prarado didelę dalį įtakos. A.Lembergas dar ne, bet jeigu Žaliųjų ir valstiečių sąjunga liks opozicijoje, tai jį labai susilpnins."

A.Lembergas populiarus tarp kai kurių rinkėjų, nes laikomas veiksmo žmogumi, gerai vadovaujančiu savo miestui. Jis, kaip ir kiti du, neigia esąs įsivėlęs į nelegalią veiklą. "Aš ne oligarchas, aš - viešas asmuo, politikas", - pareiškė Ventspilio meras, kurio byla dėl kyšininkavimo, pinigų plovimo ir piktnaudžiavimo valdžia narpliojama nuo 2008 metų. A.Lembergas taip pat minimas Jungtinės Karalystės byloje dėl sukčiavimo vežant krovinius - Londono teismas įvardijo jį tarp penkių naudos turėjusių Latvijos laivybos kompanijos savininkų.

"Neturiu nieko bendra su Latvijos laivybos kompanija", - tikino Ventspilio meras. Per įvairius procesus Latvijos ir Jungtinės Karalystės teismai iš viso įšaldė maždaug 200 mln. dolerių vertės A.Lembergo ir jo šeimos turtą.

Trijulė - A.Lembergas, A.Šleseris ir A.Škelė - per ilgą Latvijos augimo laikotarpį laikėsi pačioje politikos viršūnėje, A.Škelė net tris kartus buvo premjeras nuo 1995 iki 2000 metų, todėl daugelis gyventojų dėl nuosmukio kaltina jų partijas nesugebėjimu vadovauti. Į krizę įpuolusi Latvija turėjo pasikliauti 7,5 mlrd. eurų tarptautine pagalba. Kaip sakė A.Freimanis, "oligarchai pasirodė visiškai beverčiai ir bejėgiai, kai smogė krizė".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"