TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusams prireikė ir Aliaskos

2014 03 29 6:00
Užšalusi Beringo jūros pakrantė Aliaskoje. Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusijoje jau ieškoma teisinio pagrindo, kaip susigrąžinti Aliaską - teritoriją, kurią prieš 147 metus caras pardavė Amerikai su visomis salomis už 7,2 mln. dolerių auksu.

Gandai, kad Aliaska nebuvo parduota, o tik išnuomota Jungtinėms Valstijoms 99 metams (kai kuriais duomenimis, 100 metų), sklando dar nuo sovietinių laikų, o dabar labai suaktyvėjo. Milijonams rusų labai patiko, kad Krymas, o ypač miestas didvyris Sevastopolis, grįžo Rusijai. Apetitas, kaip sakoma, auga bevalgant. Rusija mielai susigrąžintų visas buvusias sovietines teritorijas, įskaitant ir Baltijos valstybes, pasprukusias iš Kremliaus letenų į NATO ir Europos Sąjungos prieglobstį. Tai buvo didelis akibrokštas Kremliui ir daugeliui rusų. Apie tai byloja apklausos, kuriose mažytes Baltijos valstybes milžiniškos Rusijos gyventojai nuolatos įvardija kaip didžiausią Rusijos priešą.

Tarp tų, kurie ieško ko nepametę, populiarus dar vienas klausimas: kur dėjosi auksas, kurį Maskva turėjo gauti pagal susitarimą dėl Aliaskos perleidimo JAV? Be to, bolševikai, o pirmiausia Leninas, kaltinami perdavę JAV visus dokumentus, patvirtinančius Rusijos teises į šią teritoriją.

Kur dėjosi auksas?

Vienoje Rusijos interneto svetainėje nagrinėjamos šios sutarties sudarymo aplinkybės. Kai Rusija buvo įsitraukusi į sekinantį ir kruviną Krymo karą, Amerika ne kartą patikino, kad neužims Rusijai priešiškos pozicijos. Tarp Rusijos ir JAV vyravo savotiška simpatija. Per vienus iškilmingus pietus Rusijos delegacijos garbei vienas amerikiečių generolas net pasakė tostą: "Apvaizda taip sutvarkė, kad būtų du pusrutuliai - Rytų ir Vakarų. Pirmasis turi priklausyti Rusijai, antrasis - Jungtinėms Valstijoms!"

Rusijoje apie sandorį žinojo neva tik 6 asmenys, tarp jų Aleksandras II, keli ministrai ir Rusijos pasiuntinys JAV, o visuomenei buvo pranešta tik po dviejų mėnesių. Tuo metu Rusijai buvo labai reikalinga užsienio paskola, po 15 mln. rublių per metus, o rusiškoji Amerika reikalavo nuolatinių investicijų. Aliaskoje pavieniai asmenys jau buvo pradėję ieškoti aukso, bet Rusija paprasčiausiai nebuvo pajėgi nei įsisavinti, nei kontroliuoti šios žemės.

Sutartis, pasirašyta 1867 metų kovo 30 dieną, buvo sudaryta anglų ir prancūzų kalbomis. Todėl internete skelbiamos neva faksimilinės kopijos rusų kalba yra klastotės. Entuziastai tikina, kad šioje sutartyje minimas ne pardavimas, o nuoma. Akcentuojama ir tai, kad 7,2 mln. dolerių auksu taip niekad ir nepasiekė Rusijos. Imperija per Londono banką tais pinigais atsiskaitė už lokomotyvus ir garo mašinas.

Leninas, Stalinas ir Brežnevas

Rusų stačiatikių bažnyčia Sitkoje. / AFP/Scanpix nuotrauka

Dar viena teorija skelbia, kad po 1917 metų revoliucijos bolševikai iš konfiskacijų ir plėšimų sutelkė savo rankose didžiulį turtą valiuta, vertybiniais popieriais, auksu ir pan., bet nupirkti ginklų Raudonajai armijai negalėjo, nes Vakarai buvo uždraudę prekybą su Rusija. Kad pralaužtų šią blokadą, Leninas pasiūlė JAV atsisakyti pretenzijų į Aliaską mainais už prekybos draudimo panaikinimą. Kaip garantiją Leninas siūlė amerikiečiams atiduoti visus Rusijoje saugotus dokumentus, patvirtinančius jos teisę į Aliaską. Таip Aliaska iš tikrųjų buvo parduota pirmą kartą.

Per Antrąjį pasaulinį karą Jaltoje Stalinas pareiškė, kad SSRS nereikš pretenzijų į Aliaską. Amerikiečius tai labai nustebino, nes jie manė, kad šis klausimas buvo galutinai sutvarkytas Lenino. Stalinas norėjo pavaizduoti, neva jis daro nuolaidą už SSRS teises į Vidurio ir Rytų Europą. Таip Aliaska buvo parduota antrą kartą...

Galiausiai Leonido Brežnevo laikais baigėsi nuomos laikas. Tada dar buvo įmanoma pareikšti pretenzijas į Aliaską, būtų užtekę paskelbti, kad Leninas ir Stalinas neturėjo teisės perduoti Aliaskos, ši niekada nebuvo parduota ir t. t. L.Brežnevas to nepadarė.

Rusijos vėliava Novoarchangelske, rusų gyvenviečių Šiaurės Amerikoje sostinėje, buvo nuleista 1867 metų spalio 18 dieną. 1884 metais Aliaskai suteiktas apygardos statusas, 1912 metais ji buvo oficialiai paskelbta JAV teritorija, o 1959 metais tapo 49-ąja JAV valstija.

Renka parašus

Vos per kelias dienas surinkta daugiau kaip 18 tūkst. parašų po peticija, reikalaujančia grąžinti Aliaską Rusijai. Tai maždaug penktadalis parašų, reikalingų, kad Baltieji rūmai paskelbtų oficialų atsakymą. Peticija vadinasi "Grąžinti Aliaską Rusijai" (“Alaska Back to Russia”), ją sukūrė Ankoridžo gyventojas, paskelbęs tik inicialus S.V.

Su gramatinėmis klaidomis parašytoje peticijoje išdėstyta, kada grupės Sibiro rusų pirmą kartą kirto Beringo sąsiaurį, įkūrė pirmas rusų gyvenvietes ir baigiama raginimu: "Balsuokite už Aliaskos atsiskyrimą nuo Jungtinių Valstijų ir prisijungimą prie Rusijos."

Tuo metu Jakutske vyksta kita akcija. Šio Sibiro miesto meras reikalauja, kad maža Aliaskos salelė būtų sugrąžinta Rusijos stačiatikių bažnyčiai. Kaip tik šiemet minimos pirmosios Rusijos stačiatikių bažnyčios misijos Šiaurės Amerikoje 220-osios metinės. "Tai puikus metas atkreipti dėmesį į rusišką Ameriką. Reikalauju atkurti istorinį teisingumą - grąžinti Sprus salą jos teisėtam savininkui - Rusijos stačiatikių bažnyčiai", - pareiškė Aisenas Nikolajevas. Meras remiasi Jakutsko mokslininkų tvirtinimu, kad Aliaskos sostinėje Džune jie aptiko sertifikatą, kuriame nurodoma, kad sala (joje gyvena 250 žmonių) dovanojama Rusijos stačiatikių bažnyčiai amžiams.

newsru.com, "The Washington Times", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"