TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusija 2013 m. pasitiks lėtėjančiu augimu

2012 12 19 11:09
wikipedia.org nuotrauka

2013-ieji, panašu, bus lėtėjančio augimo laikotarpis Rusijos ekonomikai. Pagrindinė to priežastis – neužtikrintumas ir nauja iššūkių banga pasaulio rinkose. Maža vilties, kad Rusijos ekonomikai nors kiek padės augančios kapitalo investicijos. Tačiau stabilios privataus vartojimo apimtys bei žemas nedarbo lygis ir toliau stiprins šią Rytų Europos valstybę.

„Danske Bank Markets“ ekonomistai kitais metais nesitiki ryškaus naftos kainų kritimo ir palieka 2013 m. Rusijos BVP prognozę ties 3,5 proc. augimu.

Rusijos ekonomikos lėtėjimas jau buvo pastebimas 2012 m. Pirmąjį metų ketvirtį BVP augimas siekė net 4,9 proc., o antrąjį metų ketvirtį jis buvo 4,0 proc., tačiau trečiąjį ketvirtį užfiksuotas tik 2,9 proc. augimas. Šalies ekonomikos plėtra sausio – spalio laikotarpiu sulėtėjo iki 3,7 proc. – daugiausiai dėl išaugusios infliacijos ir lėtėjančio privataus sektoriaus vartojimo augimo. „Danske Bank Markets“ analitikai 20 bazinių punktų – iki 3,8 proc. – sumažina 2012 m. Rusijos BVP prognozę.

Infliacija Rusijoje neįsisiautės

Vartotojų kainų indeksas lapkritį augo 6,5 proc. – tokiu pat dydžiu kaip ir spalio mėnesį. Kaip prognozavo „Danske Bank Markets“ ekonomistai, ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį kainų augimas bus vos jaučiamas dėl nykstančio padidintų tarifų efekto. „Danske Bank Markets“ analitikų prognozėmis, 2012 m. infliacija laikysis žemiau 7 proc. ribos, ties 6,5 proc. riba.

Rusijos centrinis bankas 2012 m. ėmėsi veiksmų infliacijai mažinti ir ketina pratęsti šias priemones 2013 m., kad būtų pasiektas 5 – 6 proc. infliacijos lygis. Tačiau alkoholio ir tabako prekių brangimas 2013 m. pradžioje bei tarifų šuoliai 2013 m. vasarą skatins kainų augimą. Nepaisant to, Rusijos centrinis bankas nedelsiant reaguos į iškilusius iššūkius, kai tik infliacija perlips 7 proc. ribą. „Danske Bank Markets“ ekonomistai prognozuoja, kad 2013 m. vartotojų kainų indeksas bus 6,9 proc. dydžio.

Darbo rinka – koja kojon su vartojimu

Nedarbo lygis spalį išaugo 10 bazinių punktų iki 5,3 proc. ir po didžiausio nuo SSRS griūties bedarbių skaičiaus mažėjimo rugpjūtį, nedarbas sumažėjo nuo 6,5 proc. 2012 m. pradžioje. Aukštas užimtumo lygis ir spaudimas kelti realiuosius atlyginimus didins vartojimo apimtis 2013 m. „Danske Bank Markets“ analitikai tikisi tvirto darbo rinkos dominavimo 2012 m. bei sumažina nedarbo lygio prognozę 2012 m. iki 5,4 proc. – 2013 m. bedarbių skaičius neturėtų perlipti 6 proc. ribos.

Mažmeninės prekybos augimas netikėtai sulėtėjo iki 3,8 proc., mažiausio lygio per dvejus su puse metų. Sausio – spalio mėnesiais metinis augimas siekė 6,1 proc. Tokį mažmeninės prekybos sulėtėjimą skatino spartėjusi infliacija ir neigiamas spaudimas realiųjų atlyginimų augimui. Visi šie veiksniai, o taip pat griežta pinigų politika ir paskolų namų ūkiams išdavimo apribojimai privataus sektoriaus vartojimo apimtis 2013 m. didins nuosaikiai. „Danske Bank Markets“ analitikai prognozuoja išduodamų paskolų skaičiaus augimo sulėtėjimą iki 22 – 25 proc. 2013 m., kai 2012 m. paskolų prieaugis siekė beveik 45 proc.

Naftos kaina auga – auga ir biudžetas

Sausio – lapkričio mėnesiais Rusijos biudžeto perviršis sudarė 1,4 proc. BVP. Perviršio augimą kiekvieną mėnesį palaikė aukštos energetinių išteklių kainos ir pagerėjęs mokesčių surinkimas. „Danske Bank Markets“ analitikai tikisi, kad 2012 m. Rusija baigs turėdama subalansuotą biudžetą, kuris 2013 m. gali fiksuoti 0,8 proc. deficitą dėl, tikėtina, nežymiai pigsiančios naftos. Deficitas bus kompensuojamas skolinantis ir privatizuojant valstybinius objektus.

Šiuo metu daugiau nei pusė biudžeto pajamų surenkama iš energetikos sektoriaus mokesčių ir energetinių išteklių eksporto muitų. Artimiausioje ateityje Rusija negalės padidinti naftos išgavimo apimčių, kaip tai padarė 2000-ųjų metų pradžioje – naftos gavyba šiuo metu yra rekordinėse aukštumose, o naujų šaltinių paieškos vis dar per brangios. Tebesitęsianti euro zonos krizė ir neužtikrintumas pasaulio rinkose nesukuria prielaidų naftos kainos augimui, o tai gali turėti tiesioginės įtakos Rusijos biudžeto pajamoms.

2012 m. gruodžio pradžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo patvirtintas 2013 m. biudžetas bei pirminiai 2014 m. – 2015 m. biudžetų projektai. 2013 m. biudžete apibrėžtas 66,5 trln. rublių BVP ir 5,5 proc. ribos neperžengsianti infliacija. Analizuojant pirminius 2014 m. – 2015 m. biudžetų projektus, 2014 m. BVP turėtų išaugti iki 74 trln. rublių, o planuojamas 2015 m. BVP sudarys 83 trln. rublių. Abiejuose projektuose apibrėžta maksimali 5 proc. tikėtina infliacija. Vidutinė naftos kaina, nuo kurios priklauso Rusijos biudžeto rodikliai, 2013 m. sumažės iki 97 JAV dolerių už barelį, tačiau 2014 m. ir 2015 m. tikimasi jos augimo – atitinkamai iki 101 JAV dolerio ir 104 JAV dolerių už barelį.

Fiskalinė disciplina vis dar dominuoja

Nepaisant išaugusių biudžeto išlaidų, Rusijos vyriausybė neketina jų didinti daugiau nei nurodyta prezidento V. Putino. Rusijos valdžia ketina ir toliau laikytis biudžetinės drausmės augančių naftos kainų fone, siekiant iki minimumo sumažinti poreikį skolintis užsienio rinkose.

Rezerviniai naftos fondai yra nuolat pildomi pajamomis, gautomis už parduotą naftą, o Finansų ministerija pranešė sieksianti grįžti prie „biudžeto taisyklės“, kuri sumažina biudžeto priklausomybę nuo aukštos naftos kainos. Šios „taisyklės“ būtinumas įvertintas per 2008 m. – 2009 m. krizę, kai rezerviniai naftos fondai sustabdė Rusijos ekonomikos smukimą, Brent rūšies naftos kainai nuo 144 JAV dolerių smukus iki mažiau nei 40 JAV dolerių už barelį. Šiuo metu Rusijos biudžetui nenuostolinga naftos kaina nusistovėjusi ties 108 JAV dolerių už barelį. „Danske Bank Markets“ analitikai prognozuoja, kad jei naftos kaina nukris žemiau 80 JAV dolerių už barelį ribos, rezerviniai fondai palaikys šalies ekonomiką maždaug metus, esant mažai naftos kainai.

Komentarą parengė Vladimiras Miklaševskis, „Danske Bank Markets“ ekonomistas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"