TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusija agresyviai veržiasi į Arktį

2014 05 12 6:00
"Greenpeace" aktyvistų poliarinė meška skelbia apie "Gazprom" pavojų Arkčiai. Reuters/Scanpix nuotraukos

Arktis gali būti dar vienas regionas, kuriame netrukus aštriai susikirs Rusijos ir Vakarų valstybių interesai. Prezidentas Vladimiras Putinas nurodė Rusijos pareigūnams kovoti dėl kiekvienos pėdos Arktyje ir apginti teisėtus Rusijos interesus. Jis siekia paversti Arktį Rusijos ekonominės ir karinės galios placdarmu.

Kovo viduryje, maždaug tuo metu, kai aneksavo Krymą, Rusija sėkmingai įvykdė dar vieną teritorinį prijungimą - 52 tūkst. kvadratinių kilometrų Ochotsko jūros. Manoma, kad šiame atviro vandenyno plote gausu naftos ir dujų. Jungtinių Tautų komisija pripažino šią jūrinę teritoriją Rusijos kontinentinio šelfo dalimi. Apie tai išdidžiai paskelbė Rusijos gamtinių išteklių ir aplinkosaugos ministerija. Rusija teikė peticijas 15 metų, kol galiausiai pasiekė savo, ir tai jai tik įkvepianti teritorinių pretenzijų Arktyje pradžia.

Balandžio pabaigoje V.Putinas pasveikino pirmą naftos siuntą iš liūdnai pagarsėjusios Prirazlomnojės platformos ir ta proga pareiškė, kad ten išgaunama nafta padės Maskvai išplėsti savo dalį pasaulio energetikos rinkoje. "Gazprom Neft", Rusijos dujų milžinės "Gazprom" padalinys, tankeriu pristatė pirmus 70 tūkst. tonų naftos iš Prirazlomnojės platformos, esančios už 60 km nuo šiauriausių Rusijos krantų, o V.Putinas iš savo rezidencijos prie Maskvos vaizdo ryšiu kreipėsi į platformos darbininkus. "Tai iš esmės didelio masto mineralų ir naftos gavybos, kurios mūsų šalis ėmėsi Arktyje, pradžia", - sakė V.Putinas, asmeniškai prižiūrintis visus svarbiausius Rusijos energetikos projektus. Nuo 2020 metų Prirazlomnojės platforma planuoja išgauti po 6 mln. tonų naftos per metus.

Išgelbės ekonomiką

Be Rusijos ir JAV, savo sektorius Arktyje turi Kanada, Norvegija, ir Danija (Grenlandija). Šios penkios šalys drauge su Islandija, Švedija ir Suomija dirba Arkties taryboje, kuri buvo sukurta 1996 metais bendroms Arkties problemoms, pirmiausia aplinkosauginėms, spręsti.

Rusija, kaip nė viena kita šių šalių, veržiasi į Arktį, nes savo ekonomikos augimą ateityje sieja su ten esančių energetinių išteklių gavyba. 2009 metų JAV energetikos departamento duomenimis, iš beveik 60-ies didelių naftos ir gamtinių dujų telkinių, atrastų Arktyje, 43 yra Rusijoje, 11 - Kanadoje, 6 - Aliaskoje ir 1 - Norvegijoje.

Visa Rusijos ekonomika ir federalinis biudžetas yra priklausomi nuo energetinių išteklių gavybos. Nieko kito po SSRS žlugimo Rusija nesukūrė ir bet koks jos energetikos sektoriaus silpnėjimas yra pražūtingas visai jos ekonomikai. Ištekliams Vakarų Sibire senkant, vienintelis juos pakeisti galintis gavybos regionas yra Arktis. Tik Arktis gali padėti Rusijai išlaikyti dabartinį naftos ir dujų gavybos lygį. Bet tai brangu ir technologiškai sudėtinga. Kaip tik tai ir buvo pagrindinis stabdys Rusijai imtis plataus masto įsisavinimo. Dėl tos priežasties didžiausia Rusijos naftos gamintoja "Rosneft plėtoja gavybą Arktyje su Vakarų kompanijomis "ExxonMobil", "Eni" ir "Statoil".

JAV pakrančių apsaugos komanda Arkties vandenyne.

Steigia karines bazes

Karinių pajėgumų plėtojimas Arktyje yra Rusijos strateginis prioritetas. V.Putinas pavedė sukurti ten nuolatinę naujausios kartos laivų ir povandeninių laivų bazę, sustiprinti sienų apsaugą, o nuo 2017 metų numatyti visavertį finansavimą regiono plėtros programai ir net sukurti naują valstybinį darinį Rusijos politikos Arktyje realizavimui. Jis pareikalavo sustiprinti tokių objektų kaip naftos platformos, krovos terminalai, vamzdynai apsaugą.

Rusija mėgina atgaivinti regione dar sovietinių laikų aerodromus ir uostus, grįžta į seniai apleistas sovietines bazes. Pernai V.Putinas įsakė vėl atidaryti sovietinę karinę Arkties bazę Novosibirsko salose, apleistą prieš du dešimtmečius. Rusija ten pasiuntė 10 karo laivų ir keturis atominius ledlaužius. V.Putino nurodymu, iki šių metų pabaigos Rusijos Arktyje turi būti sukurta nauja strateginė karinė vadovybė.

Arkties kariuomenė Rusijoje pradėta kurti 2009 metais, Rusija dažnai rengia Arktyje karinius mokymus. Neseniai grupė desantininkų išsilaipino poliarinėje stotyje "Barneo" ir vykdė mokomąją paieškos ir gelbėjimo operaciją.

Ypatingus Rusijos interesus Arktyje V.Putinas paaiškino taip: "Čia sutelkti iš esmės visi nacionalinio saugumo aspektai: kariniai politiniai, ekonominiai, technologiniai, ekologiniai, išteklių".

Taika gali baigtis

Iki šiol Rusijos aktyvumas poliariniame rate buvo grindžiamas bendradarbiavimu su kitomis šalimis. Tačiau Krymo krizė daug ką pakeitė. Baiminamasi, kad Rusija ims trukdyti Arkties tarybos darbui ir apskritai taikiam bendradarbiavimui Arktyje. Gali atsiliepti ir bundantis Švedijos bei Suomijos noras stoti į NATO. Jei taip nutiktų, Arktyje Rusija atsidurtų NATO apsupty.

Buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton paragino Kanadą ir JAV sukurti "vieningą frontą, kaip atsaką agresyviam Rusijos karinių bazių steigimui Arktyje". Šiai dienai JAV yra sustabdžiusios anksčiau planuotus bendrus su Rusija jūrinius mokymus regione bei įvairias kitas bendradarbiavimo programas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"