TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas įkūrė Eurazijos Ekonominę Sąjungą

2014 05 29 12:04
Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos prezidentai ketvirtadienį pasirašė sutartį, pagal kurią bus įkurtas didelis prekybos blokas – kaip tikimasi, galėsiantis mesti iššūkį JAV, Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos ekonominei galybei.

Vladimiras Putinas, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ir Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas dokumentą dėl Eurazijos Ekonominės Sąjungos, aktyviai propaguojamos Maskvos, įkūrimo pasirašė po Astanoje vykusių derybų.

Sutartis dėl naujos ekonominės sąjungos įsigalios nuo ateinančių metų sausio 1 dienos, jeigu ją oficialiai ratifikuos šių trijų buvusių sovietinių respublikų parlamentai.

Sutartis buvo pasirašyta po daugelį metų vykusių įtemptų derybų, o daugelis nesutarimų iki šiol neišspręsti.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas, kuris 10 mln. gyventojų turinčioje šalyje sugebėjo išlaikyti sovietinio stiliaus ekonomiką tik dėl Rusijos tiekiamų pigių energetikos išteklių ir kitų subsidijų, prieš pasirašydamas sutartį sakė nesantis visiškai ja patenkintas, tačiau gyrė, kad ji atspindi bendrai priimtiną kompromisą.

Naujojo aljanso aukščiausioji vykdomoji institucija įsikurs Maskvoje, aukštasis teismas – Baltarusijoje, o aukščiausioji finansinės priežiūros institucija – Kazachstane.

Šis aljansas bus įkurtas po daug mažesnio masto Eurazijos muitų sąjungos, kurią Rusija suformavo su Kazachstanu ir Baltarusija, siekdama sukurti laisvosios prekybos atsvarą 28 šalis vienijančiai Europos Sąjungai (ES).

„Tiltas tarp Rytų ir Vakarų“

„Mūsų susitikimas šiandien, be abejo, yra ypatingas ir, neperdedant, epochą kuriančios svarbos“, – Rusijos prezidentas pareiškė prieš tos sutarties pasirašymą Kazachstano sostinėje Astanoje.

Kazachstano, kuris yra antroji didžiausia pagal teritoriją ir ekonomiką buvusi Sovietų Sąjungos respublika, prezidentas N.Nazarbajevas sakė laikantis naująją sąjungą „tiltu tarp Rytų ir Vakarų“.

Valdžioje ilgiau nei du dešimtmečius išsilaikęs kazachų autoritarinis lyderis apdairiai laviravo tarp Rusijos ir Vakarų šalių. Tačiau Rusija turi mažai svertų paveikti Kazachstaną, kuris dėl savo gausių energetikos išteklių ir kylančios ekonomikos yra lygiavertis partneris.

N.Nazarbajevas sakė, kad naujoji sutartis pagrįsta bendru sutarimu.

„Sutartis yra gerai subalansuota ir išsami, atsižvelgianti į visų jos narių interesus“, – pažymėjo jis.

Kazachstano lyderis išreiškė viltį, kad naujasis aljansas „taps stipria paskata modernizuoti mūsų ekonomikas ir padės padaryti jas pasaulinėmis lyderėmis“.

V.Putinas, kurio viltis įsiamžinti istorijoje įkūrus šią sąjungą aptemdė Ukrainos atsisakymas dėtis prie šio projekto, neigia pareiškimu, jog naujasis blokas yra mėginimas atgaivinti sovietinę imperiją, subyrėjusią 1991 metais.

„Trys valstybės susitarė užtikrinti laisvą prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimą, tartis dėl politikos svarbiausiose ekonomikos srityse: energetikos, pramonės, žemės ūkio ir susisiekimo“, – sakoma Kremliaus pranešime.

„Tai užbaigia didžiausios bendros rinkos suformavimą NVS (Nepriklausomų Valstybių Sandraugos) erdvėje, kuri bus naujas galingas ekonomikos plėtros centras“, – pridūrė Kremlius.

Trijų naują sąjungą įkūrusių šalių bendras gyventojų skaičius yra didesnis nei 170 mln. žmonių, o jų jungtinis bendrasis vidaus produktas (BVP) – apie 2,7 trln. JAV dolerių. Kazachstanas ir Rusija yra naftą išgaunančios šalys.

Naujoji sutartis pagilins ryšius, užmegztus tarp tų trijų valstybių 2010 metais, kai jos pirmiausiai įkūrė muitų sąjungą.

Ekonominės sąjungos projektas yra itin simboliškas V.Putinui, kuris 2005 metais pavadino Sovietų Sąjungos subyrėjimą „didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa“.

Tačiau V.Putinui nepasisekė įtraukti į šį projektą 46 mln. gyventojų turinčios Ukrainos, turinčios potencialiai stiprų pramonės sektorių, ir tai tikriausiai yra didelė Rusijos lyderio nesėkmė.

„Kai ką praradome“

Praeitų metų lapkritį Ukrainą apėmė precedento neturinti krizė, kai tuometis prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį su ES.

Galiausiai vasarį V.Janukovyčius buvo nuverstas ir tapo aišku, kad Kijevas nebesijungs prie šios sąjungos.

Be to, Kijevo santykiai su Maskva yra smarkiai įtempti dėl Rusijos netrukus po V.Janukovyčiaus vyriausybės žlugimo įvykdytos Krymo aneksijos.

A.Lukašenka ketvirtadienį pripažino, kad naujos sąjungos kūrėjams nepavyko užtikrinti Ukrainos dalyvavimo, bet jis išreiškė viltį, kad Kijevas ilgainiui prisijungs prie jos.

„Pakeliui kai kuriuos praradome – turiu omenyje Ukrainą, – pareiškė A.Lukašenka. - Esu tikras, kad anksčiau arba vėliau Ukrainos vadovybė suvoks, kur slypi jos sėkmė.“

Kitos buvusios sovietinės respublikos taip pat atsisakė prisidėti prie šio projekto, nors Armėnija ir Kirgizija dar svarsto tokią galimybę.

Armėnijos prezidentas Seržas Sarkisianas sakė, kad jo šalis bus pasiruošusi prisijungti prie šios sutarties jau ateinantį mėnesį, atlikusi baigiamuosius pasiruošimus.

Kirgizija savo ruožtu pareiškė, kad tikisi iki šių metų pabaigos įstoti į Muitų sąjungą – naujo aljanso pirmtakę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"