TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusija bando išmušti Ukrainą iš vėžių

2013 10 01 15:14
Vladimiras Putinas ir Viktoras Janukovyčius AFP/Scanpix nuotrauka

Panašu, kad Rusijos santykiai su kaimynėmis eina vis blogyn ir blogyn. Prieš mėnesį Rusijos politikas Vladimiras Žirinovskis grasino Baltijos šalims okupacija, jei šios pritars Vakarų veržimuisi į Siriją, vėliau sugriežtino lietuvių vežėjų patikrą muitinėse. Dar blogesnėje situacijoje atsidūrė į Vakarus linkstanti Ukraina - Vladimiro Putino patarėjas Sergejus Glazjevas pareiškė, kad Ukraina, pasirašiusi Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES), pati sau sukels grėsmę dėl teritorinio integralumo ar net bankrutuos.

S.Glazjevas, V.Putino patarėjas, kasmetinio susitikimo metu Jaltoje pareiškė, kad jei Ukraina lapkričio mėnesį Vilniuje pasirašys laisvos prekybos susitarimą su ES, Rusija apsvarstys dvišalį Ukrainos ir Rusijos sutartį dėl sienų ir paskelbs jį negaliojančiu. Be to, Rusijos įgaliotinis pridūrė, jog tuo atveju, jei Ukrainoje dėl nepasitenkinimo bendradarbiaujant su ES rusiškai kalbančiuose Ukrainos rytuose kils separatistiniai judėjimai, Maskva bus pasiruošusi ginti ir padėti savo tautiečiams. Siekdama, kad Ukrainos vyriausybė nepatvirtintų Asociacijos su ES sutarties, dar visai neseniai Rusija sankcionavo Ukrainos prekių importą, siūlė pigesnių dujų ir net narystę naujoje Muitų sąjungoje su Kazachstanu ir Baltarusija, kas posovietinės erdvės valstybėms priminė Sovietų Sąjungos reinkarnaciją. Tačiau panašu, kad Ukraina renkasi europietišką kelią.

Julijos Tymošenko išlaisvinimas – tiesiausias kelias į Europą

Praėjusią savaitę Ukrainos vyriausybė vieningai nusprendė ir patvirtino Ukrainos Asociacijos su ES sutartį, dėl kurios derybos prasidėjo dar 2008 m. Sutartį Ukraina ir ES turėtų pasirašyti lapkričio 28d. Rytų partnerystės viršūnių susitikimo metu Vilniuje. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Laurynas Kasčiūnas, neseniai grįžęs iš Ukrainos, teigia, kad nors Ukraina ir žada pasirašyti Asociacijos sutartį, tai dar nereiškia ES sprendimo padaryti tą patį. „Ukrainos viešoje erdvėje stiprėja nuomonė, jog dėl agresyvaus Rusijos grasinimo ir tiesioginių veiksmų, ES jau priėmė sprendimą pasirašyti Asociacijos susitarimą – nepriklausomai nuo to, ar bus išspręstas J.Tymošenko išlaisvinimo iš kalėjimo klausimas, ar ne. Toks mąstymas – didelė klaida, - priduria L.Kasčiūnas. – Ukraina pamiršta, jog ES, kitaip nei Rusija, mąsto ne geopolitinėmis, o vertybinėmis kategorijomis.“

Politologas mano, kad Rusija labiausiai tikisi, jog ES Ukrainos atžvilgiu pati pateks į vertybinius spąstus. J.Tymošenko klausimas išlieka kertinis, kadangi ES Asociacijos sutartis grindžiama žmogaus teisėmis bei įstatymo viršenybe, be to, ES sprendimas dėl sutarties pasirašymo dar nėra priimtas. Rusijos lūkesčius didina ir Viktoro Janukovyčiaus principinis nenoras spręsti šią problemą, o tai gali turėti neigiamos įtakos Rytų partnerystės viršūnių susitikimui Vilniuje.

Rusai naudoja dujų kozirį

Rusija tai grasina Ukrainai ekonominėmis bei politinėmis sankcijomis, tai kviečia prisijungti prie Muitų sąjungos ir atverti savo rinkas, o tai valstybei atneštų apie 9 mlrd. dolerių naudos. Tačiau efektyviausias Rusijos instrumentas – dujų kainos, kurias Maskva atsisako mažinti. Jeigu anksčiau Ukraina buvo svarbus Sovietų Sąjungos pramoninis ir žemės ūkio regionas, šiuo metu ukrainiečiai priklausomi nuo Rusijos energetinių šaltinių.

Tačiau L.Kasčiūnas pastebi, kad Rusijos koziris dėl dujų kainų nebūtinai bus išnaudotas - Ukraina ir taip už dujas moka beveik didžiausią kainą Europoje. Be to, V.Janukovičius nepasitiki Rusijos pažadais mažinti kainas Asociacijos sutarties nepasirašymo atveju, nes jaučiasi ne kartą apgautas. „Didžiausią nuoskaudą paliko 2010 m. vykę vadinamieji Charkovo susitarimai, kai mainais į Sevastopolio karinės bazės nuomos pratęsimą ką tik išrinktas Ukrainos prezidentas V.Janukovyčius neva išsiderėjo didelę nuolaidą rusiškoms dujoms.“ – prisimena L.Kasčiūnas. „Gazpromo“ pateikta dujų kainos sudarymo formulė derybas pavertė pirmuoju naujojo prezidento pralaimėjimu.

Maskva gins tautiečius?

S.Glazjevo grasinimus ir gąsdinimus dėl teritorinio Ukrainos integralumo L.Kasčiūnas vadina nepagrįstais. „S.Glazjevas yra prisiėmęs gąsdintojo funkciją, tačiau jo niekas rimtai Ukrainoje nevertina. Todėl ir oficialios reakcijos į jo šiuos pareiškimus nebuvo“, – teigia politologas. Tokie rusų politiko pareiškimai bent keliais procentais padidino Ukrainos visuomenės paramą integracijai į Europą.

Vis dėlto, Virginijus Sinkevičius, Vašingtone įsikūrusio Europos politikos analizės centro analitikas, Rusijos grasinimuose Ukrainai dėl teritorinio vieningumo įžvelgia panašumų į Rusijos-Gruzijos susidūrimą 2008 m. dėl Pietų Osetijos teritorijos. Reikšminga rusakalbių populiacija geografiškai išsidėsčiusi rytiniuose ir pietiniuose Ukrainos regionuose – ypač daug jų gyvena Kryme, kuris yra gan savarankiškas ir autonomiškas regionas. Beveik 60 proc. Kryme gyvenančių Ukrainos piliečių turi rusiškus pasus, daugelis jų tarnauja Rusijos laivyne. Krymo pusiasalyje, Sevastopolyje, Rusija yra dislokavusi galingas Juodosios Jūros laivyno karines pajėgas, o tai tampa stipriu įrankiu galiai parodyti. Nepaisant situacijų panašumo, V.Sinkevičius mano, jog Rusija nesiims tokių kardinalių veiksmų Ukrainos atžvilgiu, nors Krymo prijungimas prie Rusijos ar paskelbimas nepriklausoma respublika būtų įgyvendinamas net paprasčiau nei Gruzijos atveju.

V.Sinkevičius pamini dar vieną Rusijai grėsmingą vakarietiškos Ukrainos pavyzdį – partnerystę su NATO. „NATO ir Rusijos laivai sunkiai derėtų Krymo uoste“, – sako V.Sinkevičius. Nors 2008 m. Ukraina svarstė apie stojimą į NATO, tačiau po 2010 m. prezidento rinkimų ir V.Janukovyčiaus atėjimo į valstybės vadovo postą Ukrainos pozicija šiuo klausimu pasikeitė. V.Putino ir V.Janukovyčiaus susitikimo metu, Ukrainos prezidentas pasiūlė derybas dėl laivyno modernizavimo Kryme, o tai, pasak analitiko, reikštų, kad sutartis, kuri dabar galioja iki 2017 m., bus dar pratęsta, ir rusai dar stipriau įsitvirtins Krymo pusiasalyje. Tad kol Ukraina nestos į NATO, tol Rusijos kariniai grasinimai teritoriniam vientisumui yra mažiau tikėtini.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"