TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusija blokavo JT rezoliuciją dėl Mariupolio bombardavimo

2015 01 25 11:25
AFP/Scanpix nuotrauka

Rusija šeštadienį blokavo Vakarų šalių palaikomą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos pranešimą, siekiant pasmerkti beatodairišką Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio apšaudymą raketomis, per kurį žuvo apie 30 civilių, o dar per 90 žmonių buvo sužeisti.

Dokumente, kurį mėginta priimti, raginama „nedelsiant deeskaluoti smurtą“, laikytis rugsėjį paskelbtų paliaubų ir atlikti „objektyvų tyrimą“ dėl šeštadienį surengto Mariupolio bombardavimo iš salvinės raketų ugnies sistemų „Grad“.

Rusijos misijos prieš JT pranešime sakoma, kad dėl to pareiškimo nepavyko susitarti, nes Didžioji Britanija reikalavo pasmerkti prorusiškų separatistų „savigynos pajėgas“, kurias palaiko Maskva. Rusijos misija pabrėžė, kad JT Saugumo Tarybai priklausančios Vakarų šalys niekada nepasmerkė jokių Ukrainos vyriausybės pareiškimų arba veiksmų.

30 žuvusiųjų

Mariupolio miesto administracija nurodė, kad per apšaudymą iš salvinės raketų ugnies sistemų „Grad“ mieste žuvo mažiausiai 30 žmonių, o dar 83 buvo sužeisti.

Prie Azovo jūros įsikūręs 500 tūkst. gyventojų turintis uostamiestis yra gyvybiškai svarbus rytų Ukrainos plieno ir grūdų eksportui. Per jį taip pat eina pajūrio kelias nuo Rusijos sienos į Krymą – Juodosios jūros pusiasalį pietų Ukrainoje, kurį Rusija aneksavo praeitų metų kovą.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka po šios atakos pažadėjo ginti šalies teritoriją ir nurodė, kad sekmadienį sušauks nepaprastąjį nacionalinio saugumo tarybos posėdį.

„Šiandien mes pradėjome Mariupolio puolimą. Tai bus geriausias paminklas visiems mūsų žuvusiesiems“, – Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo separatistų lyderį Aleksandrą Zacharčenką, išsakytus per ceremoniją, per kurią buvo pagerbtos neseniai sukilėlių tvirtovėje Donecke įvykdyto apšaudymo aukos.

A.Zacharčenka taip pat sakė, kad separatistai planuoja artimiausiomis dienomis apsupti Debalcevės miestą, esantį į šiaurės rytus nuo Donecko, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

Pastarosiomis dienomis rytų Ukrainoje atsinaujino įnirtingos kautynės, dėl kurių Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kaltina Kijevą. Tuo tarpu maištininkai atmetė galimybę tęsti taikos derybas.

P.Porošenka piktai reagavo į puolimą prieš Mariupolį, kurį separatistai mėgino užimti praeitą rudenį, prieš paskelbiant trapias paliaubas rytų Ukrainoje. Kijevas baiminasi, kad sukilėliai nori sukurti sausumos tiltą tarp Rusijos ir Krymo.

„Mes už taiką, bet priimame priešo iššūkį. Mes ginsime savo tėvynę“, – sakoma P.Porošenkos pranešime.

Pasmerkė antpuolį

ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini pasmerkė ataką Mariupolyje ir paragino Maskvą daryti spaudimą maištininkų lyderiams.

„Atvirai kviečiu Rusiją panaudoti savo reikšmingą įtaką separatistų lyderiams ir sustabdyti bet kokio pavidalo karinę, politinę arba finansinę pagalbą“ sukilėliams, pareiškė ji.

Kalbėdamasis su P.Porošenka, JAV viceprezidentas Joe Bidenas pasmerkė „atakas ir smurtą rytų Ukrainoje, pradėtą Rusijos palaikomų separatistų“, nurodė Baltieji rūmai.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, viešintis Ciuriche, paskelbė pranešimą, kuriame sakoma, kad separatistų puolimą paskatino Rusijos „neatsakingas ir pavojingas sprendimas pastarosiomis savaitėmis aprūpinti juos šimtais vienetų naujos pažangios ginkluotės, įskaitant raketų sistemas, sunkiąją artileriją, tankus ir šarvuotąsias mašinas, taip pat tęsti operatyvinį vadovavimą ir kontrolę“.

Maskva neigia siunčianti pajėgas ir ginklus į rytų Ukrainą, nors Kijevas ir Vakarų šalys sako turintys nepaneigiamų įrodymų. Praeitą savaitę P.Porošenka sakė, kad Rusija yra dislokavusi jo šalyje 9 tūkst. karių, ir reikalavo juos nedelsiant išvesti.

Jau devynis mėnesius vykstantis konfliktas, nusinešęs per 5 tūkst. žmonių gyvybių, sukėlė didžiausią krizę santykiuose tarp Rusijos ir Vakarų šalių nuo Šaltojo karo pabaigos.

Ataka prieš Mariupolį prasidėjo šeštadienį anksti ryte, sakė 76 metų pensininkas Leonidas Vasylenka, gyvenantis viename uostamiesčio rytiniame priemiestyje.

„Drebėjo sienos ir langų rėmai; name pradėjo byrėti dažai, – jis pasakojo kalbėdamas telefonu. – Pasislėpiau rūsyje. Ką dar būtų galima padaryti? Pasiėmiau šunį ir katę. Rūsyje girdėjosi, kaip dreba žemė.“

Nacionalinis gedulas

Ukraina sekmadienį paskelbė vienos dienos nacionalinį gedulą dėl ankstesnę dieną įvykdyto dešimtis žmonių gyvybių nusinešusio bombardavimo pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, dėl kurio Kijevas kaltina prorusiškus separatistus.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka įsaką dėl nacionalinio gedulo pasirašė sekmadienio rytą, sakoma prezidentūros tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Dokumente sakoma, kad vidurdienį vietos (ir Lietuvos) laiku žuvusieji bus pagerbti tylos minute.

Vėliavos bus nuleistos iki pusės stiebo ant valstybės institucijų, biurų ir organizacijų pastatų. Bus atšaukti visi pramoginiai ir sporto renginiai bei koncertai, o televizijos ir radijo transliacijų programa bus atitinkamai pakeista.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina tylos minute pagerbti šeštadienio išpuolio Ukrainos Mariupolio mieste aukas.

Savo „Twitter“ paskyroje šalies vadovė paragino prisijungti prie Ukrainos žmonių ir tylos minute pagerbti žuvusius per Mariupolio bombardavimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"