TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusija boikotavo Lietuvos organizuotą susitikimą su Krymo totoriais

2014 04 01 10:30
Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusija boikotavo pirmadienį Lietuvos organizuotą neformalų Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos susitikimą su Krymo totorių bendruomenės atstovais, iš kurių buvo siekiama išgirsti apie padėtį Maskvos aneksuotame regione.

Rusijos misija prie JT pareiškė, jog Krymas dabar yra Rusijos Federacijos teritorija, todėl padėtis jame nebėra klausimas, kurį turėtų svarstyti JT Saugumo Taryba.

Savo vardų nepanorę viešinti JT diplomatai, dalyvavę uždarame posėdyje, sakė, kad jame taip pat nedalyvavo Kinija ir Ruanda.

Rusijos misijos prie JT pranešime pabrėžiama, kad susitikimas dėl žmogaus teisių ir žiniasklaidos laisvės Kryme buvo organizuotas ne siekiant pateikti padėties tame regione objektyvų įvertinimą, „o surengti šališką propagandos šou“.

Atsakydama į šiuos priekaištus, Lietuvos nuolatinės misijos Jungtinėse Tautose atstovė Rita Kazragienė pareiškė, kad daugelis Saugumo Tarybos narių ir 100 JT Generalinės Asamblėjos šalių laiko neteisėtu praėjusį mėnesį surengtą referendumą dėl Krymo statuso ir nepripažįsta Maskvos įvykdytos šio Juodosios jūros pusiasalio aneksijos.

Pasak jos, uždarame susitikime diplomatams pirmąkart buvo suteikta galimybė išklausyti „tų, kurie žino, kas dedasi Kryme“, nusiskundimų dėl neužtikrinamo informacijos nešališkumo ir žmogaus teisių padėties, ypač Krymo totorių atžvilgiu.

Krymo totoriai, kurių dauguma yra musulmonai, 1944 metais buvo masiškai deportuoti iš savo tėvynės Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino įsakymu dėl numanomo kolaboravimo su nacistinės Vokietijos pajėgomis, okupavusiomis Krymą per Antrąjį pasaulinį karą. Šios bendruomenės nariams buvo leista grįžti į Krymą tik 9-o dešimtmečio pabaigoje, pradėjus byrėti Sovietų Sąjungai.

Kaip rodo 2001 metais atlikto Ukrainos gyventojų surašymo duomenys, totorių bendruomenė turėjo apie 245 tūkst. narių ir sudarė 12 proc. Krymo gyventojų.

Šeštadienį Kryme surengtame forume totorių lyderiai pasmerkė Rusijos įvykdytą aneksiją ir kreipėsi į tarptautines organizacijas, prašydami būti pripažintais autonomine grupe.

R.Kazragienė citavo Krymo totorių žmogaus teisių aktyvistą Mustafą Džemiliovą, kuris sakė Saugumo Tarybos narėms, jog jo bendruomenė ruošiasi surengti referendumą dėl didesnės autonomijos.

Maskvos atstovai pareiškė, kad Krymui tapus Rusijos dalimi, žmogaus teisių ir žiniasklaidos laisvės klausimai tame regione nebepatenka į JT Saugumo Tarybos svarstytinų klausimų sritį ir kad pasiūlymai juos nagrinėti blogina didžiausias galias turinčios JT institucijos „statusą“ bei „įvaizdį“.

Tačiau R.Kazragienė replikavo, jog Saugumo Tarybos narės turi teisę organizuoti neformalius susitikimus. Ji pridūrė, kad kol esama Saugumo Tarybos šalių, kurios nepripažįsta Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos „įvykusiu faktu“, klausimai dėl to regiono likimo toliau bus keliami.

Lietuva dvejų metų kadenciją JT Saugumo Taryboje pradėjo sausio 1 dieną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"