TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusija – didi valstybė be tualetų, V. Putinas – dvejetukininkas

2016 01 04 8:03
Buities lygiu Rusija dešimtmečiais atsilieka nuo civilizuoto Vakarų pasaulio. Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

„Bloomberg“ paprašyti 22 ekonomistai iš įvairių pasaulio šalių pagal 5 balų sistemą įvertino, kaip prezidentas Vladimiras Putinas valdo ekonomiką ir dorojasi su krize. 27 proc. specialistų skyrė V. Putinui žemiausią balą – F (vienetą). 50 proc. parašė jam D arba C (dvejetą arba trejetą) ir tik vienas – A (penketą).

Rusijos valdžia jau ne kartą skelbė, kad ekonominio nuosmukio dugnas pasiektas ir blogiausias etapas jau praeitas. Kažin, ar tai atitinka tikrovę. Didžiulės masės žmonių iš tų vos ne 90 proc., palaikančių V. Putiną, gyvenimo lygis smunka. Apie apgailėtiną rusų kasdienybę liudija kad ir toks dalykas – paraiška valstybinių užsakymų svetainėje „organizuoti skalbinių skalavimo vietas žiemos laikotarpiu“ Kostromos srityje.

Taigi Rusijoje, kuri giriasi savo gamtiniais ištekliais ir karine galia, galinčia paversti Vakarus „branduoliniais pelenais“, skalbiniai mazgojami eketėse!

„Tuo metu, kai Vakaruose žmonės išsirikiuoja eilėse prie naujų išmaniųjų telefonų, Rusijoje eilė nutįsta prie eketės, – ironizuoja laisvamanis Dūmos deputatas 35 metų Dmitrijus Gudkovas, tokių paraiškų aptikęs ir kitose Rusijos srityse. – Tai net ne XIX amžius, o kur kas gūdesni laikai“.

Per 15 valdymo metų Vladimiras Putinas nepademonstravo didelio proto ekonomikos srityje - šiuo požiūriu Rusija lieka antrarūšė šalis.

Daugybė sričių neaprėpiamoje Rusijoje iki šiol neturi vandentiekio, ką ir kalbėti apie padoresnius kelius. 2015 metų nevyriausybinės organizacijos „WaterAid“ ataskaitoje Rusija užima pirmą vietą tarp išsivysčiusių šalių, kurių gyventojai stokoja kanalizacijos. Rusijoje tualetų neturi 27,8 proc. gyventojų. Daugiau kaip 15 proc. rusų gyvena žemiau skurdo ribos, o kai kuriuose regionuose – iki 35 procentų.

Tuo pačiu du trečdaliai rusų (65 proc.) laiko savo šalį didžia valstybe. Tai rodo neseniai atlikta Levados centro apklausa. Paklausti, kas apibrėžia didžią valstybę, 64 proc. nurodė piliečių gerovę, 58 proc. – šalies ekonominį potencialą. Per 15 metų nuo 30 iki 51 proc. padaugėjo tokių, kurie mano, jog didžios valstybės bruožas yra karinė galia ir branduoliniai ginklai. Tokį dalyką, kaip „kitų šalių pagarba“, nurodė tik 20 proc. apklaustųjų (1999 metais jų buvo 35 proc.).

Tik kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) rusų norėtų, kad jų šalis taptų tokia, kaip išsivysčiusios Vakarų valstybės. Šis požiūris nebuvo populiariausias ir prieš 15 metų – rusai labiau linkę manyti, kad jų šalis turi kažin kokį savitą kelią. Tokia nuostata itin lengva manipuliuoti, peršant „suverenios demokratijos“, „ypatingo Rusijos kelio“ ir panašias idėjas.

Levados centro sociologas Dmitrijus Orieškinas aiškina, kad Rusijos visuomenei būdingas tradicinis militaristinis, binarinis mąstymas – esame „mes“ ir yra „priešai“. Valdžia naudojasi šiais šablonais mobilizuodama sau paramą ir pati pagal juos veikdama. Todėl V. Putinas turi atitikti lūkesčius, kuriuos pats ir kuria. Jis diegia supaprastintą pasaulio vaizdą – stipri šalis yra ta, kuri gali subombarduoti kaimynes.

Uljanovkos kaime, į pietryčius nuo Stavropolio, driekiasi žmonių eilės prie mėsos.

JAV prezidentas Barackas Obama daug nesismulkindamas pavadino Rusiją regionine valstybe, taip su ja ir elgiasi. Ne kaip su pasauline galybe. Regis, šitai labiausiai žeidžia V. Putiną.

Sovietų Sąjungai 1991 metais subyrėjus, Rusija liko didžiausia valstybė pasaulyje. Dar neseniai ji buvo ir daugiausiai pasaulyje naftos išgaunančia šalimi, bet dabar jau nebe. Šaltojo karo laikais Rusija (tiksliau SSRS) buvo viena iš 5 branduolinį arsenalą turinčių valstybių, o dabar – viena iš devynių. Ji yra Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinė narė (iš šešių), turinti veto teisę. Vadovaujant V. Putinui, Rusija pradėjo smarkiai didinti išlaidas gynybos ir karo pramonei, modernizuoti armiją, tačiau jos karinė galia gerokai menkesnė nei NATO.

Prasta ekonomikos būklė dar labiau pakerta Rusijos, kaip pasaulio galybės, ambicijas. Per 15 metų V. Putinas nesugebėjo pasiūlyti šaliai jokio gyvybingo ekonomikos modelio. Matyt, jo kagėbistinės smegenys tam nesutvertos. Šiuo metu Rusijos ekonomika pagal dydį yra dešimta pasaulyje ir neprilygsta netgi tokios mažos šalies, kaip Italija, ekonomikai. Rusija beveik nieko nesugeba pagaminti ir parduoti, išskyrus energiją. Infrastruktūra tebėra sovietinė, švietimo ir sveikatos apsaugos sistemos kaip buvo apgailėtinos būklės, taip ir liko bei toliau blogėja. Savo ekonominį silpnumą Rusija kompensuoja rizikingu avantiūrizmu užsienyje.

Elgeta Maskvos metro.

Pasaulio didžiausios ekonomikos, matuojant bendruoju vidaus produktu milijonais JAV dolerių (2014 metais):

JAV – 17 419 000

Kinija – 10 360 105

Japonija – 4 601461

Vokietija – 3 852 556

Jungtinė Karalystė – 2 941 886

Prancūzija – 2 829 192

Brazilija – 2 346 118

Italija – 2 144 338

Indija – 2 066 902

Rusija – 1 860 598

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"