TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusija: du legendiniai artistai išlydėti amžinojo poilsio

2007 04 30 0:00
Rusija atsisveikino su iškiliu muziku Mstislavu Rostropovičiumi.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar Maskvoje palaidotas legendinis violončelininkas ir dirigentas Mstislavas Rostropovičius, o Sankt Peterburge - Rusijos kino ir teatro aktorius Kirilas Lavrovas

Maskvos istorinių Novodevičjės kapinių centrinėje alėjoje sekmadienį palaidotas visame pasaulyje žinomas muzikas ir pasipriešinimo sovietinei sistemai simbolis Mstislavas Rostropovičius. "Nepaisant milžiniškos šlovės, jis visada buvo prieinamas visiems žmonėms, ir visu savo gyvenimu įrodė, kad tarnauti menui - tauriausia žmogaus priedermė žemėje", - per laidotuves sakė dvasininkas.

Eidamas 81-uosius metus M.Rostropovičius mirė Maskvos onkologijos centre penktadienį. Novodevičjės kapinėse jis palaidotas šalia kitų iškilių Rusijos kultūros ir politikos veikėjų. Jo kapas yra už 15 metrų į dešinę nuo tos vietos, kur prieš 4 dienas amžinojo poilsio vietą rado ir pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas. Novodevičjės kapinėse taip pat palaidoti žymūs rusų kompozitoriai Dmitrijus Šostakovičius ir Sergejus Prokofjevas, velionio mokytojai.

Paskutiniai aplodismentai

Maždaug 2 tūkst. žmonių, daugelis su gėlėmis rankose, pasibaigus laidotuvėms paskutinį kartą paplojo didžiajam violončelininkui ir dirigentui, kurio palaikai prieš tai buvo pašarvoti Maskvos Kristaus Išganytojo katedroje.

Atsisveikinti su velioniu atvyko Bernadette Chirac, Prancūzijos prezidento, apdovanojusio jį Garbės legiono ordinu, žmona, taip pat Ispanijos karalienė Sofia ir jos jaunesnioji sesuo, Graikijos princesė Irena, violončelininkas Maksimas Vengerovas.

Daugelis M.Rostropovičių atsimins ne tik kaip muzikantą, kurio kūryba žavėjo visą pasaulį, bet ir kaip visuomenės veikėją bei žmogaus teisių gynėją, kuris visada jautėsi esąs susijęs su savo šalies likimu, nors sovietmečiu ir patyrė daug nuoskaudų.

Apeigoms vadovavęs arkivyskupas perskaitė Maskvos ir visos Rusios patriarcho Aleksijaus II sielvartingą laišką, kuriame šis M.Rostropovičių pavadino "dvasinės laisvės ir žmogiškojo orumo gynėju". "Sovietiniu sunkmečiu M.Rostropovičius nepabūgo stoti ginti žymaus rusų rašytojo Aleksandro Solženicyno. Tai buvo drąsus poelgis, už jį nukentėjo kartu su šeima - buvo išsiųstas iš šalies beveik 20 metų", - rašė Aleksijus II. Patriarchas priminė, kad M.Rostropovičius surengė labdaros koncertą, per kurį surinktos lėšos buvo skirtos Kristaus Išganytojo cerkvei atstatyti. "Ir šit šioje cerkvėje mes, suvienyti maldos, išlydime jį į paskutinę kelionę", - sakoma Aleksijaus II laiške.

Išvakarėse Maskvos konservatorijoje vyko gedulingas minėjimas mirusiam muzikui atminti, pagerbdamas velionį prezidentas Vladimiras Putinas padėjo prie karsto vainiką. Šeštadienio vakarą M.Rostropovičiaus palaikai buvo pervežti į Kristaus Išganytojo katedrą, kuri veikė visą naktį. Prie atidengto maestro karsto palinkusi stovėjo, jam plaukus glostė ir vis bučiavo velionio našlė, žymi operos dainininkė Galina Višnevskaja.

Tiesiog Slava!

M.Rostropovičius garsėjo kaip temperamentingas muzikantas, bendradarbiavęs su daugeliu iškiliausių šių dienų kompozitorių. Jis mėgo būti vadinamas tiesiog Slava. Viena ryškiausių sovietinei priespaudai besipriešinusio maestro karjeros akimirkų - 1989 metų lapkritį ekspromtu ant ardomos Berlyno sienos, tapusios šaltojo karo simboliu, surengtas violončelės rečitalis. Kai kurie gedintieji prisiminė laikus, kai 1991 metais M.Rostropovičius grįžo į Rusiją ir priešais baimę kėlusius KGB rūmus griežė violončele minioms demokratijos rėmėjų.

Kovo pabaigoje M.Rostropovičiui sukako 80 metų. Jo jubiliejus buvo iškilmingai atšvęstas Kremliuje.

M.Rostropovičius gimė Azerbaidžano sostinėje Baku muzikantų šeimoje. Pirmą koncertą griežė 13 metų, vėliau mokėsi Maskvos konservatorijoje, ten glaudžiai bendravo su kompozitoriumi D.Šostakovičiumi. 1950 metais M.Rostropovičius gavo Stalino premiją - vieną daugelio apdovanojimų, kuriuos pelnė per gyvenimą. Didžiojoje Britanijoje maestro buvo suteiktas riterio titulas. Rusijos prezidentas prieš mėnesį jam įteikė aukščiausią šalies apdovanojimą - I laipsnio ordiną "Už nuopelnus Tėvynei".

Leninas ir Poncijus Pilotas

Sankt Peterburge vakar atsisveikinta su taip pat penktadienį namie mirusiu vienu garsiausių Rusijos teatro ir kino aktorių 81 metų Kirilu Lavrovu. Atsisveikinimas su G.Tovstonogovo dramos teatro meno vadovu, Peterburgo garbės piliečiu, SSRS liaudies artistu šeštadienį vyko Šv. Apaštalo Jono Evangelisto šventykloje Nekrasovo gatvėje.

Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas savo užuojautoje rašė: "Tai, kad turime Didįjį akademinį teatrą (DAT), pasaulinio garso kolektyvą, yra daugelio žmonių, o ypač K.Lavrovo nuopelnas. Tai, ką jis padarė ir paliko, gyvuos ilgus metus. Ir pats Kirilas Jurjevičius visada liks su mumis, mūsų atmintyje."

Paskutinis ryškus K.Lavrovo vaidmuo buvo Poncijus Pilotas Jurijaus Karos televizijos seriale "Meistras ir Margarita", jį kaip tik šiuo metu Lietuvos žiūrovai gali pamatyti per LTV.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"