TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusija ir Ukraina - prie naujo dujų karo slenksčio

2013 11 05 6:00
Ant kaktos prisitaisęs ES vėliavėles aktyvistas iš judėjimo "Už europietišką ateitį" per mitingą Nepriklausomybės aikštėje Kijeve agituoja rengti referendumą už europietišką Ukrainos pasirinkimą, prieš Muitų sąjungą. AFP/Scanpix nuotrauka

Ukrainiečiai liūdnai juokauja: "Ukraina ir Rusija - it du buteliai vandens, tik vienas gazuoto, o kitas - ne." "Gazprom" reikalavimai padengti skolas už dujas yra Kijevui problema, rimtesnė nei kitos, susijusios su Vilniaus viršūnių susitikimu, per kurį šalis ketina pasirašyti asocijuotos narystės sutartį su Europos Sąjunga (ES). Tik ar Vladimiro Putino taktika, kaip svarsto Vakarų spauda, neduos priešingo efekto?

Praėjusią savaitę "Gazprom" pareikalavo, kad Ukraina padengtų neapmokėtą sąskaitą. "Gazprom" vadovo Aleksejaus Millerio žodžiais, Ukraina vis dar nesumokėjo 882 mln. dolerių už rugpjūtį patiektas dujas. Jis negrasino sustabdyti tiekimo, bet pasakė, kad Rusijos kompanija svarsto galimybę ateityje reikalauti mokėti už dujas avansus. Rugsėjį "Moody's" sumažino Ukrainos reitingą daugiausia dėl būgštavimų, kad Kijevas neišreikalaus pigesnių rusiškų dujų.

Ukraina jau kelerius metus siekia "Gazprom" nuolaidų, kainą už dujas laiko neteisinga. Rusija atkerta, kad nuolaida galima tik tuomet, jeigu Ukraina jungsis prie Muitų sąjungos. Tačiau Kijevas ketina stoti į ES.

Kuo labiau artėja Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Vilniuje, tuo Maskva didina spaudimą. V.Putino svarbiausias patarėjas ekonomikos klausimais Sergejus Glazjevas perspėjo dėl padarinių, kurie laukia Ukrainos įstojus į "nelygiateisę ES laisvosios rinkos zoną". Jo žodžiais, Ukrainos ekonomika net iki 2020 metų kasmet praras po pusantro procento bendrojo vidaus produkto (BVP). Užtat įstojusi į Muitų sąjungą, "ji iškart gaus 10 mlrd. dolerių iš prekybos".

Dygsta šokoladinės ir spygliuotos sienos

"Kalbos, kad Rusija "pasigailėjo" Ukrainos ir susitaikė su tuo, jog ši pasirašys sutartį su ES, neatitinka tikrovės, - mano NVS šalių instituto direktorius Kirilas Frolovas. - Rusija nepriima civilizacinės ukrainiečių ir rusų interesų išdavystės. Ukrainiečiams neverta tikėtis, kad rusai paplepės (apie padarinius), o paskui viską pamirš."

Sunku pasakyti, ar Rusija susitaikė su tuo, kad Ukraina slysta jai iš rankų. Tai, kad Maskva tveria spygliuotos vielos sieną tarp Rusijos ir Ukrainos, rodo, jog Kijevo sutartis su ES jai rodosi nebeišvengiama. Tad galbūt dabar Maskva visaip stengiasi parodyti, kokią didžiulę klaidą Kijevas daro.

Be Ukrainos, žengti į suartėjimą su Europa planuoja ir Moldova bei Gruzija. Rusija baudžia visas tris, taip pat dar ir Lietuvą, šį pusmetį pirmininkaujančią ES. Kremlių piktina, kad Sovietų Sąjungai priklausiusi Lietuva pasisako už kitų buvusių sovietinių respublikų įtraukimą į ES. Už tai Lietuva sulaukė sankcijų prieš savo pieno vežėjus.

Ukraina baudžiama jau nuo liepos, kai buvo uždrausta įvežti kompanijos "Roshen" konditerinę produkciją. Kaip rašo "The New York Times", nuo Baltijos iki Juodosios jūros išdygo "šokoladinė siena". Nuo tada gamyba šios kompanijos, kurios savininkas Piotras Porošenka agituoja už šalies narystę ES, fabrike Kijeve sumažėjo 14 procentų. Maskva taip pat sustabdė moldaviško vyno importą - tai didelė žala silpnai 3,5 mln. gyventojų turinčios šalies ekonomikai. Tą pačią taktiką Rusija panaudojo prieš Gruziją 2007 metais.

Ukraina - didžiausias prizas

Kijevo analitikas Michailas Pogrebinskis teigia, kad V.Putinas ir jo komanda spaudžia Ukrainą, nes be Ukrainos Eurazijos integracija neįmanoma. Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano Muitų sąjunga, pasak žinovų, niekada negalės lenktyniauti su ES. Pastarosios BVP nepalyginti didesnis (16,6 trilijono dolerių ES ir 2,3 trln. dolerių Muitų sąjungos 2012 metais). O Ukraina - tai 46 mln. vartotojų, sąjunga su ja padėtų sumažinti ir gyventojų skaičiaus skirtumą abiejuose blokuose.

Kita vertus, Ukrainos verslas patiria spaudimą ir iš kitos pusės. Dideli ES muitai žemės ūkio produkcijai, reikalingai pyragaičių ir šokolado gamybai, neleidžia eksportuoti šių gaminių į Vakarų Europą, bent jau kol nebus sumažinti muitai pagal asocijuotos narystės ir laisvosios prekybos sutartį.

Vėzdo ir saldainio taktika

"Die Presse" rašo, kad energijos tiekimą Rusija posovietinėje erdvėje naudoja ir kaip masalą, ir kaip politinių grasinimų įrankį, ir tai suveikė Armėnijos atveju. Tačiau Ukrainoje efektas gali būti priešingas - Rusijos agresija tik įtikins elitą, kad elgiasi teisingai sukdamas Europos link. Rusijos politika tik parodo, kad įtraukta į Eurazijos imperiją Ukraina neturės nei politinių, nei ekonominių laisvių, o suartėjimas su ES leis jai ieškoti rinkų visame pasaulyje išlaikant savo nepriklausomybę.

Rusijos tveriama spygliuotos vielos užtvara, galbūt tapsianti nauja siena Europoje, yra perspėjimas kitoms šio nematomo karo už Maskvos interesus dalyvėms. Maskva nori atkurti savo įtakos sferą, į kurią įeitų kuo daugiau buvusių sovietinių teritorijų. Tuo metu ES ir NATO žengia į tokias geografines platumas, įskaitant turtingą Azerbaidžaną, kurias sieti su Vakarais buvo sunkiai net įsivaizduojama.

V.Janukovyčius elgiasi drąsiai

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius nuo pat pradžių buvo laikytas prorusišku. Manyta, kad jis suartins savo šalį su Rusija. To neįvyko. Pastaruosius trejus metus V.Janukovyčius vaikščiojo peilio ašmenimis laviruodamas tarp Rusijos ir ES pasiūlymų. Galiausiai šią vasarą apsisprendė, kad Ukraina pasirašys sutartį su ES. Tai - pirmas žingsnis į Ukrainos narystę ES.

Gali būti, kad Kremlius vis dar tikisi pakeisti žaidimo rezultatą. Nutraukusi dujų tiekimą, Maskva paklupdytų Ukrainą ant kelių. Tačiau V.Janukovyčius elgiasi drąsiai. Jis sako, kad Europa gali jam duoti dujų priimtina kaina, kalba apie energetinio tiekimo diversifikavimą - politiką, kurios pastaruoju metu ėmėsi Europa, be to, netrukus jo šalyje gali įsisukti skalūnų gavyba - pirmi žingsniai į tai jau žengti. Maskvai telieka griežti dantimis. Paklaustas apie rusų tveriamą sieną, V.Janukovičius nė nemirkteli: "Bendradarbiausime. Sieną reikia uždaryti."

Nors V.Janukovyčius vilkina reformas, ES turėtų pasiūlyti sutartį Ukrainai, nes tai geriausia galimybė nukreipti Ukrainą teisinės demokratijos link. Jei Europa užtrenks duris, Ukrainai teliks vienintelis pasirinkimas - su Rusija. Be to, negalima leisti, kad Rusijos bauginimo taktika paimtų viršų. Valstybės turi teisę pačios rinktis savo ateitį.

Nepavykęs ES mėginimas įtraukti Turkiją daro sutartis su Ukraina, Moldova ir Gruzija dar svarbesnėmis. Tai atkuria civilizacinį ir ekonominį ES patikimumą kaimynių akyse ir žlugdo Rusijos gebėjimus sukurti alternatyvų regioninį bloką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"