TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusija iš naujo siekia įminti Romanovų mįslę

2015 10 31 6:00
Romanovai (iš kairės): Olga, Marija, Nikolajus II, Aleksandra, Anastasija, Aleksejus ir Tatjana, 1913 m. wikipedia.org nuotrauka

Įtakingai Rusijos stačiatikių bažnyčiai reikalaujant, Kremlius iš naujo mėgins nustatyti, ar bolševikų nužudyto caro Nikolajaus ir visos jo šeimos palaikai išties autentiški, nors istorikai seniai tuo neabejoja. 100 metų senumo caro nužudymo paslaptį jie laiko visiškai atskleista.

Rusijos imperijai vadovavęs caras Aleksandras III, labiausiai pagarsėjęs despotišku valdymu, mirė 1894 metais. Jo palaikai ilsisi Sankt Peterburgo Šv. Petro ir Povilo katedroje, greta kitų Romanovų šeimos narių. Kitą mėnesį Rusija ketina ekshumuoti šio caro palaikus. Mat Rusijos valdžia nori galiausiai išsklaidyti daugiau kaip 100 metų ramybės neduodančią paslaptį. Tačiau ne viskas taip paprasta. Ekspertai sako, kad paslaptis seniai atskleista. Caro Aleksandro III ekshumacija iš tiesų pasakys daugiau apie šiandienos Rusiją negu apie istoriją.

Romanovai 1914 metais (iš kairės): Olga, Marija, caras Nikolajus II, carienė Aleksandra, Anastasija, Aleksejus ir Tatjana.

Anastasijos legenda

Aleksandro palaikų tyrimas susijęs su jo sūnaus, caro Nikolajaus II, ir jo šeimos nužudymu. Nikolajus valdė šalį po tėvo mirties, Rusijai katastrofišku istorijos laikotarpiu, ir galiausiai atsisakė sosto po 1917 metų vasario revoliucijos. 1918 metų liepos 17 dieną Nikolajus ir visa jo šeima – žmona Aleksandra bei penki jų vaikai – buvo sušaudyti su keliais tarnais bolševikų vado Vladimiro Lenino įsakymu.

Beveik visą XX amžių karališkosios šeimos palaikų buvimo vieta buvo nežinoma. Iš pradžių nužudytųjų kūnai buvo sumesti į kasyklos šachtą, vėliau paskubomis sudeginti, apipilti rūgštimi ir paslėpti bolševikams baiminantis, kad caro šeima netaptų kankiniais ir kad niekas negalėtų aplankyti jų palaidojimo vietos. Bolševikai taip pat nepripažino, kad nužudė ir caro vaikus, tarp jų ir pasiligojusį caraitį Aleksejų. Nuo to laiko nuolatos sklandė gandai, kad bent jau kai kurie jų gali būti gyvi.

Ne viena moteris skelbėsi esanti didžioji kunigaikštytė Anastasija, jauniausioji Nikolajaus dukra. Ypač pagarsėjo Anna Anderson, dėl šlovės ir finansinės naudos tvirtinusi, kad priklauso Romanovų šeimai. Ji mirė 1984 metais Virdžinijoje (JAV), buvo ištekėjusi už 20 metų jaunesnio amerikiečio milijonieriaus, o jos mirties liudijime nurodoma, kad jos profesija buvo „karališkosios šeimos narė“. Anastasijos legenda buvo įamžinta net animaciniame Holivudo filme.

Ko nori Bažnyčia?

Ir štai 1991 metais, kai Rusija atsikratė komunizmo ir per šalį ritosi permainų banga, buvo paskelbta, kad Jekaterinburge, Uralo kalnuose, aptikta masinė kapavietė. Moderniausi DNR tyrimai, atlikti dalyvaujant užsienio ekspertams, patvirtino, jog toje kapavietėje rasti palaikai yra Nikolajaus ir kai kurių jo šeimos narių. Caras, carienė ir trys jų dukros buvo pompastiškai palaidoti Romanovų kriptoje buvusioje imperijos sostinėje Sankt Peterburge 1998 metais.

Dar viena kapavietė su dviejų caro vaikų – Aleksejaus ir Marijos – palaikais buvo rasta 2007 metais. 2008-aisiais Rusijos tyrėjai paskelbė, jog DNR tyrimai patvirtino visų caro Nikolajaus šeimos narių palaikų autentiškumą.

„Labai svarbu, kad tai yra oficialūs ir šimtaprocentiniai rezultatai, – „Echo Moskvy“ radijui sakė kunigaikštis Dmitrijus Romanovas, ankstesnio caro Nikolajaus I palikuonis. – Didesnioji mano šeimos dalis, beveik visi nariai, to ilgai laukė, nors mums ir taip buvo aišku.“

Atrodytų, viskas baigta. Buvo nuspręsta, kad šiemet Aleksejaus ir Marijos palaikai iš Maskvos saugyklos bus perkelti į šeimos kapavietę Sankt Peterburge. Laidotuvėse turėjo dalyvauti Romanovų palikuonys, Kremliaus ir Bažnyčios vadovai. Tačiau tam pasipriešino Rusijos stačiatikių bažnyčia – jos ekspertai neįsitikinę Jekaterinburge rastų palaikų autentiškumu. Tuomet Rusijos valdžia paskelbė, kad pavyzdžiai, paimti iš Nikolajaus ir jo žmonos, taip pat iš caro Aleksandro drabužių, bus iš naujo genetiškai ištirti. Prabilta net apie Jelizavetos Fiodorovnos, dar vienos Romanovų kunigaikštytės, palaidotos Jeruzalėje, palaikų grąžinimą dėl tolesnių tyrimų.

Apklausos parodė, kad Rusijos visuomenei ši byla menkai rūpi. Tačiau Stačiatikių bažnyčia, kaip ir kai kurie Romanovų dinastijos palikuonys, nuolatos ginčija palaikų autentiškumą. Iniciatyva ekshumuoti Aleksandro III palaikus priklauso patriarchui Kirilui, nuo 2009 metų vadovaujančiam Rusijos stačiatikių bažnyčiai. Tikimasi, kad Aleksandro DNR padės patvirtinti arba paneigti, kad palaikai priklauso jo giminaičiams. Tai bus padaryta dalyvaujant Bažnyčios atstovams.

Pasak Rusijos spaudos, vien Aleksandro ekshumacija kainuos apie 300 tūkst. dolerių, be to, gali pakenkti puošniam XIX amžiaus kapui. Tačiau Stačiatikių bažnyčia tvirtina, jog būtina įsitikinti, kas guli kriptoje: juk šie žmonės buvo kanonizuoti, tad jų palaikai bus laikomi šventomis relikvijomis, kurioms melsis tikintieji. Iš tiesų Bažnyčios atkaklumas šiuo atveju nelabai suprantamas – juk jokių ankstesnių praeities šventųjų relikvijos nebuvo tikrinamos DNR tyrimais. Apskritai Bažnyčia retai kada rėmiasi grynai moksliniais tyrimais, taigi nėra aišku, ko ji iš tiesų nori.

Paskutinio Rusijos caro, jo žmonos ir trijų dukterų palaikai ilsisi Šv. Petro ir Povilo katedroje Sankt Peterburge./AFP/Scanpix nuotrauka

Valdžia vilioja Romanovus

Daugybė istorikų pareiškė nepritariantys, kad tyrimas būtų atnaujintas. Jų manymu, byla baigta, palaikų autentiškumas patvirtintas. Tačiau valstybė nenori konfliktuoti su Bažnyčia, todėl šis klausimas iš esmės ne tiek istorinis, kiek politinis.

Romanovų dinastija valdė Rusiją apie 300 metų. Nikolajus II buvo paskutinis Rusijos imperatorius, jį sovietų pareigūnai vaizdavo kaip silpną, neryžtingą ir despotišką valdovą. Bažnyčia ir caro šeima ilgą laiką buvo glaudžiai susijusios ir patyrė sovietų persekiojimą. 2000-aisiais Nikolajus II ir jo šeima buvo kanonizuoti kaip kankiniai. Rusijoje pasigirdo balsų, nerimaujančių dėl Bažnyčios mėginimų reabilituoti Romanovus ir jų imperializmą.

Dabartinei Rusijos valdžiai vis populiaresnė ir įtakingesnė Stačiatikių bažnyčia yra svarbi paspirtis. Vladimiras Putinas jos šaukiasi, kad pateisintų Rusijos operacijas Kryme, o savo ruožtu Bažnyčia viešai reiškia pasipiktinimą opozicija ir gina karo veiksmus Sirijoje. Patriarchas Kirilas yra net pavadinęs pirmas dvi V. Putino kadencijas „Dievo stebuklu“ ir sakęs, kad Rusijos lyderis „asmeniškai suvaidino didžiulį vaidmenį ištaisant šią persuktą mūsų istoriją“.

Pasak žinovų, Kremlius iš tiesų norėtų padėti tašką šioje istorijoje, artėjant caro šeimos nužudymo 100-osioms metinėms, tačiau negali sau leisti nepaisyti Bažnyčios. Kremlius yra supykdęs nemažai profesionalių istorikų, kai uždarė muziejus ir perdavė Bažnyčios reikmėms nuosavybę, įskaitant daugybę bažnyčių, vienuolynų ir vertingų artefaktų. Pavyzdžiui, Kaliningrado srityje Stačiatikių bažnyčiai atiduota daugybė istorinių pastatų, niekada jai nepriklausiusių.

Ginčas dėl Romanovų palaikų užvirė dar ir tokiu metu, kai Kremlius siekia prisivilioti nuo revoliucijos laikų tremtyje gyvenančius Romanovų palikuonis. Praėjusią savaitę numanomas Rusijos sosto paveldėtojas didysis kunigaikštis Georgijus Michailovičius Romanovas pažadėjo apsilankyti Kryme, rodydamas pritarimą pernai Rusijos įvykdytai Krymo aneksijai. Kai kurie Rusijos politikai net siūlo Romanovams grįžti į Rusiją, kur jiems galėtų būti grąžinti kai kurie rūmai Sankt Peterburge arba net suteikta gyvenamoji vieta Kryme.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"