TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusija: karinės intervencijos paprašė V.Janukovyčius

2014 03 03 7:29
AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius oficialiai prašė Maskvos pasiųsti Rusijos karius, kurie atkurtų įstatymų laikymąsi ir tvarką jo šalyje, Rusija pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje.

2.10 (BNS) Nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius oficialiai prašė Maskvos pasiųsti Rusijos karius, kurie atkurtų įstatymų laikymąsi ir tvarką jo šalyje, Rusija pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje.

Rusijos ambasadorius prie JT Vitalijus Čiurkinas, kalbėdamas per trečią Saugumo Tarybos pasitarimą dėl Ukrainos per pastarąsias keturias dienas, sakė, kad V.Janukovyčius praeitą šeštadienį išsiuntė oficialų prašymą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

V.Čiurkinas nurodė, kad V.Janukovyčius rašė, jog „radikalūs ekstremistai“ užgrobė valdžią Ukrainoje ir, kurstomi Vakarų galybių, kelia grėsmę Ukrainoje gyvenančių rusakalbių gyvybėms bei teisėtiems interesams.

Cituodamas V.Janukovyčiaus laišką, kurio fotokopiją parodė iškėlęs visiems posėdžio dalyviams, V.Čiurkinas sakė: „Ukraina atsidūrusi ant pilietinio karo slenksčio. Šalį apėmęs chaosas ir anarchija.“

„Vakarų šalims darant įtaką, vykdomi atviri teroro ir smurto aktai. Žmonės persekiojami dėl savo kalbos ir politinių priežasčių, – diplomatas citavo V.Janukovyčiaus laišką. – Kaip teisėtai išrinktas Ukrainos prezidentas kreipiuosi į prezidentą Putiną, prašydamas panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas, kad būtų atkurtas įstatymų laikymasis Ukrainos teritorijoje.“

Rusija pirmadienį inicijavo nepaprastąjį 15 narių turinčios Saugumo Tarybos posėdį, o V.Čiurkinas prieš tą susitikimą sakė žurnalistams, kad jis „gerokai išsamiau“ išdėstys Rusijos poziciją dėl Ukrainos.

Tačiau jo trumpas kreipimasis išprovokavo aštrų Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir JAV ambasadorių atsaką: jie pareiškė, kad Rusija klastoja pasiteisinimus, kad pagrįstų savo vykdomą šiurkštų tarptautinės teisės pažeidimą.

JAV ambasadorė Samantha Power pareiškė, kad Rusijos pareiškimai iš tikrųjų niekuo nepagrįsti ir kad nėra jokių įrodymų, kad prieš rusus arba prorusiškas bendruomenes Ukrainoje būtų vykdomas smurtas.

„Rusijos kariniai veiksmai nėra žmogau teisių gynimo misija. Tai tarptautinės teisės pažeidimas, – pažymėjo ji. – Rusijos mobilizacija yra atsakas į įsivaizduojamą grėsmę... Kariniai veiksmai negali būti teisinami grasinimais, kurie nebuvo išsakyti ir nėra vykdomi.“

1.30 Lenkijai inicijavus konsultacijas pagal 4-ąjį Šiaurės Atlanto sutarties straipsnį, NATO generalinis sekretorius pranešė, kad Šiaurės Atlanto taryba susirinks antradienį.

23.15 Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad Rusija dėl Ukrainos teritorijoje gyvenančios rusų mažumos turi šioje šalyje interesų. Tačiau, jo teigimu, nepriimtinas yra Rusijos sprendimas siųsti į Ukrainą karines pajėgas. Pasak B.Obamos, jei Rusijai išties rūpi mažumų padėtis Ukrainoje, galima į ją siųsti Jungtinių Tautų, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ar kurios nors kitos organizacijos stebėtojus.

21.35 Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad maždaug 10 km nuo Ukrainos šiaurinės sienos matomas Rusijos karinių dalinių judėjimas. Pranešama, kad pastebėti ir tankai.

Prieš tai pirmadienį buvo pranešta, kad Rusija telkia šarvuotąją techniką ties rytine Ukrainos siena.

20.00 ES nepaskelbė sankcijų Rusijai, tačiau griežtai pasmerkė jos veiksmus.

ES šalių užsienio reikalų ministrai nusprendė kol kas nebausti Rusijos už Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą. Briuselyje skubiai surengtame posėdyje nugalėjo pozicija, kad kol kas dar ne metas priimti sprendimus dėl sankcijų Rusijai. Posėdžio išvadų tekste įrašyta, kad jei padėtis nepagerės, sankcijų bus imtasi - kol kas kalbama apie galimybę sustabdyti derybas dėl vizų režimo liberalizavimo ir dėl bendradarbiavimo sutarties.

19.15 Rusijos gynybos ministerija neigia pranešimus apie tariamą ultimatumą Ukrainos kariuomenei - ministerijos pareiškime teigiama, kad tai viso labo gandai. Aukščiausieji valdžios atstovai Kijeve taip pat teigia, kad jokio ultimatumo nebuvo.

19.00 Ukrainos vidaus reikalų ministerija pranešė turinti informacijos apie provokatorius, kurie ketina žudyti Rusijos karius. Ministerijos duomenimis, antradienio naktį planuojama nužudyti tris ar keturis Rusijos karius, taip suteikiant pretekstą Rusijos dalinių įvedimui į šalies teritoriją, sakė vidaus reikalų ministras Mykola Velyčkovyčius.

Ministras paragino atsisakyti bet kokių panašių planų ir perspėjo, kad atsakingieji bus griežtai nubausti.

18.00 (BNS) Rusijos Juodosios jūros karinis laivynas nurodė Kryme dislokuotoms ukrainiečių pajėgoms pasiduoti iki antradienio 5 val. ryto vietos laiku arba laukti karinių veiksmų.

Pasak pranešimo, šį ultimatumą paskelbė laivyno vadas Aleksandras Vitko.

Nei Ukrainos gynybos ministerija, nei bazę rusų pajėgų kontroliuojamame Kryme turintis Rusijos Juodosios jūros laivynas, šio pranešimo oficialiai dar nepatvirtino.

„Jeigu jie nepasiduos iki rytdienos 5 val., bus pradėta tikra ataka prieš (Ukrainos) ginkluotųjų pajėgų dalinius ir divizijas Kryme“, – sakė šaltinis ministerijoje.

17.50 Ukrainos premjeras Kijeve susitiko su maždaug tūkstančiu šalies verslo atstovų. Jis pakartojo, kad Rusijos karinė intervencija Kryme yra neteisėta ir pažeidžia Ukrainos ir Rusijos sutartis. Jis pabrėžė, kad visi Rusijos daliniai privalo grįžti į bazes.

Tačiau A.Jaceniukas taip pat sakė, kad, jo manymu, krizės kulminacija - jau praeityje. Jis pasakojo sekmadienį kalbėjęs su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu. A.Jaceniuko teigimu, D.Medvedevas sakė, kad Vladimiras Putinas dar nenusprendė, ar siųs Rusijos karius į kitas Ukrainos dalis.

A.Jaceniukas taip pat sakė džiaugiąsis dėl ESBO misijos atvykimo ir dėl to, kad konflikto metu neiššautas nė vienas šūvis.

Pasak Ukrainos premjero, valdžią regione perėmusi Krymo vyriausybė yra neteisėta, o Ukrainos vyriausybė turi planą, kaip grąžinti regionui saugumą.

17.05 Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pirmadienį priėmė sprendimą kurti įmonę, kuri statys tiltą per Kerčės sąsiaurį. Tiltas sujungtų Rusijos Tamanės pusiasalį ir Ukrainos Krymo pusiasalį. Tilto statybų darbai atsieitų apie 1,2 mlrd. JAV dolerių (3 mlrd. litų).

15.50 Rytų Ukrainoje prorusiški protestuotojai šturmavo Odesos ir Donecko sričių administracijos pastatus.

Donecko srities administracija užgrobta. 20 žurnalistų įkalinti ketvirtame pastato aukšte. Jie dirbo pastate nuo 10 val., kai prasidėjo neeilinis vietos parlamento posėdis, kurio metu verslininkas Serhijus Taruta turėjo būti paskelbtas naujuoju gubernatoriumi. Maždaug 100 protestuotojų perėmė pastato kontrolę, dar keli šimtai susibūrė aplink jį. Pranešama, kad protestuotojai elgiasi agresyviai, žurnalistų saugumui yra iškilęs pavojus.

Odesoje 700 protestuotojų 11 val. įsiveržė į pastatą, kuriame vyko srities tarybos posėdis. 14 val. protestuotojai ant tarybos pastato iškėlė Rusijos vėliavą. Jiems reikalaujant, srities taryba kreipėsi į Kijevą su reikalavimu nepaleisti specialiųjų milicijos dalinių "Berkut". Kiti protestuotojų reikalavimai nebuvo įvykdyti. Sekmadienį 15 tūkst. Odesos gyventojų dalyvavo mitinge už Ukrainos vienybę.

Charkivo srities administracijoje - chaosas. Administracijos darbuotojai teigia nebendradarbiaujantys su buvusiu gubernatoriumi Michailu Dobkinu, kurį į pareigas skyrė nušalintasis prezidentas Viktoras Janukovyčius, o naujasis gubernatorius dar nepaskirtas. Pranešama, kad administracijoje įsivyravusi sumaištis.

15.15 Ukrainos žiniasklaida praneša, kad Rusijos okupacinėms pajėgoms Kryme vadovauja Rusijos Federacijos Pietų karinės apygardos vado pavaduotojas leitenantas Igoris Turčeniukas.

I.Turčeniuko susitikimo su Ukrainos karinių jūrų pajėgų karininkais garso įraše girdima, kaip jis pasakoja, kad jis vadovaus visiems kariniams daliniams Kryme iki gegužės 25 dienos, kada numatomi prezidento rinkimai. "Kaip sutarta su legitimiu prezidentu (nušalintu prezidentu Viktoru Janukovyčiumi - red.), Putinas įsakė, kad visos karinės struktūros Kryme iki gegužės 25 dienos atsiskaitytų man", - sakė Rusijos karininkas. Leitenantas teigė esąs pavaldus Krymo ministrui pirmininkui. "Putinas teikia pagalbą Krymo vyriausybei, jai pačiai paprašius. Kryme gyvena 2,5 mln. žmonių, 60 proc. jų yra rusai", - kalbėjo I.Turčeniukas susitikime su Ukrainos karininkais.

15.00 Ukrainos pasieniečių teigimu, Rusija grubiai pažeidinėja tarptautines sutartis. Per pastarąją parą Kryme nusileido 10 Rusijos kovinių sraigtasparnių ir 8 karo transporto lėktuvai. Taip pat pranešama, kad Rusijos naikintuvai naktį du kartus pažeidė Ukrainos oro erdvę virš Juodosios jūros. Atsakydami į tai ir siekdami užkirsti kelią provokacijoms, ukrainiečiai pakėlė į orą naikintuvą Suchoj SU-27.

14.50 Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis pareiškė, jog jo šalis sieks, kad NATO skubiai sušauktų Šiaurės Atlanto tarybos posėdį pagal 4-ąjį Šiaurės Atlanto sutarties straipsnį.

13.45 (BNS) Neeilinis ES užsienio reikalų ministrų pasitarimas buvo sušauktas, kai Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgos užėmė Krymo pusiasalį, o Maskva pareiškė turinti teisę įsiveržti į kaimyninę šalį. Prognozuojama, kad ministrai paskelbs griežtą pasmerkimą Rusijai, tačiau nesiims jokių baudžiamųjų veiksmų.

Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri kalbėjosi su V.Putinu telefonu sekmadienio vakarą, spaudžia imtis aukšto lygio tarpininkavimo ir pasiųsti į Ukrainą misiją, kuri turėtų „nustatyti faktus“.

Tikėtina, kad tokiai misijai galėtų vadovauti Vienoje įsikūrusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), kuriai šiuo metu pirmininkauja Šveicarija.

Tokia reakcija būtų daug švelnesnė negu Jungtinių Valstijų, kai tos šalies valstybės sekretorius Johnas Kerry pagrasino, jog Vašingtonas uždraus išduoti vizas, įšaldys turtą ir paskelbs prekybos suvaržymus Rusijai, kurią jis kaltino „XIX amžių primenančiu elgesiu“ Ukrainos atžvilgiu.

„Amerikos įmonės išties gali pradėti svarstyti, jog vertėtų dukart pagalvoti, ar vykdyti verslą šalyje, kuri šitaip elgiasi“, – J.Kerry perspėjo sekmadienį.

Pasak diplomatų, Europos vyriausybės tikriausiai laikysis atsargesnės pozicijos, ir mažai tikėtina, kad bus tiesiogiai pagrasinta kokiomis nors sankcijomis Rusijai.

Kelios ES šalys, tarp jų Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Nyderlandai ir Suomija, tikriausiai ragins surengti tarpininkavimo misiją, kad būtų sumažinta įtampa toje krizėje, nurodė diplomatai. ESBO pirmadienį pareiškė, jog yra pasiruošusi atlikti tokį vaidmenį.

Krymo užėmimas sukėlė didžiausią konfrontaciją tarp Rusijos ir Vakarų nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais, kurį V.Putinas vadino didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa.

Sekmadienį kalbėdamasis telefonu su A.Merkel, JAV prezidentas Barackas Obama pabrėžė, kad Rusijos veiksmai yra „visiškai neteisėti“.

Vienas aukštas JAV pareigūnas sakė, kad B.Obama išsakys tokią pačią poziciją, kalbėdamasis su Britanijos ir Lenkijos lyderiais.

Tačiau daugelis europiečių baiminasi per daug spausti V.Putiną, atsižvelgdami į didelę savo šalių priklausomybę nuo Maskvos eksportuojamų dujų ir naftos. Taip pat nuogąstaujama, kad sankcijoms įgyvendinti reikės daug laiko ir kad tam pirmiausiai reikia pašalinti teisines kliūtis.

Kad ES paskelbtų sankcijas, taip pat būtų reikalingas visų 28 bloko šalių palaikymas. Jį būtų itin sunku pasiekti, planuojant imtis veiksmų prieš Rusiją, nes kai kurios mažos šalys, tokios kaip Kipras, palaiko glaudžius ryšius su Maskva.

Maskva argumentuoja siekianti apsaugoti rusakalbius, sudarančius gyventojų daugumą Kryme ir kai kuriuose rytiniuose Ukrainos regionuose. Kremlius taip pat akivaizdžiai suvokia, jog Vakarų šalys negali rizikuoti dar labiau padidinti įtampą, imdamosi priemonių, kurios būtų bent kiek artimesnės kariniam atsakui.

Rusija yra didžiausia ES prekybos partnerė po JAV ir Kinijos: 2012 metais Bendrija į tą šalį eksportavo prekių iš viso už 123 mlrd. eurų (424,7 mlrd. litų). Maskva taip pat yra pagrindinė Europos energetinių išteklių tiekėja: iš Rusijos perkama daugiau nei ketvirtadalis ES suvartojamos naftos ir dujų.

Briuselio ir Maskvos santykiai pašlijo per pastaruosius metus: ES vyriausybės reiškė pasipiktinimą dėl Maskvos spaudimo buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms, įskaitant Ukrainą, kurios tikisi užmegzti glaudesnius ekonominius ryšius su Europa.

Įtampa ypač padidėjo, kai Maskva pernai lapkritį įtikino Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių atmesti prekybos sutartį su ES. Tas sprendimas išprovokavo tris mėnesius trukusius masinius protestus, kuriuos vainikavo V.Janukovyčiaus nuvertimas.

Vienas iš žingsnių, dėl kurių gali sutarti ES užsienio reikalų ministrai – ukrainiečių, kaltinamų valstybės turto grobstymu, turto įšaldymas. Praeitą savaitę panašių priemonių ėmėsi Austrija, Šveicarija ir Lichtenšteinas.

Austrija šeštadienį paskelbė blokuojanti V.Janukovyčiaus ir kitų 17 asmenų bankų sąskaitas, atsižvelgdama į naujosios Ukrainos vyriausybės prašymą. Ukrainos naujieji lyderiai kaltina V.Janukovyčių per pastaruosius trejus metus pasisavinus iki 37 mlrd. JAV dolerių.

13.40 Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paragino "partnerius Vakaruose" atidėti šalin geopolitinius skačiavimus ir "pagalvoti apie ukrainiečius". Kalbėdamas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos susitikimo Ženevoje dalyviams jis teigė, kad visos šalys turėtų laikytis vasario 21 dieną pasirašyto susitarimo tarp prezidento Viktoro Janukovyčiaus ir opozicijos, kuris pasiektas tarpininkaujant Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos diplomatijos vadovams.

S.Lavrovas apkaltino naująją Ukrainos valdžią pažeidžiant mažumų teises. Jo teigimu, "ultranacionalistų smurtas kelia pavojų rusų ir rusakalbių Ukrainos gyventojų gyvybei ir regioniniams interesams." Rusijos užsienio reikalų ministras taip pat kritikavo Vakarų ketinimus įvesti sankcijas Rusijai. "Tie, kurie interpretuoja dabartinę padėtį kaip agresiją, gąsdina sankcijomis ir boikotais, yra tie patys žmonės, kurie reguliariai skatino ukrainiečius, kad šie nevestų dialogo", - sakė S.Lavrovas.

13.15 Rusijos Baltijos karo laivyno kariai pradėjo iš anksto neskelbtas karines pratybas. Kaip praneša Rusijos naujienų agentūra ITAR-TASS, pratybose dalyvauja 3,5 tūkst. pasienio pajėgų karių. Pranešama, kad jose dalyvauja ir tankai T-72 bei šarvuotieji automobiliai BMP-2. Kariai dislokuoti su Lietuva ir Lenkija besiribojančioje Rusijos Kaliningrado srityje.

13.10 Užsienio žiniasklaida praneša, kad Rusijos kariai užėmė Kerčės keltų terminalą.

12.45 Po savaitgalio žemumas pasiekė Rusijos rublio kursas.

Dolerio atžvilgiu Rusijos valiuta atpigo 2,5 proc., euro atžvilgiu - 1,5 proc. Dabar už vieną dolerį tenka sumokėti 36,5, už eurą - 50,3 rublių.

Krizė taip pat smogė pagrindinei Maskvos vertybinių popierių biržai. Pagrindinis MICEX akcijų indeksas ryte nukrito 9 proc.

12.35 Ginkluotų vyrų lydimas buvęs Ukrainos karo laivyno vadas Denisas Berezovskis pirmadienio rytą įsiveržė į Ukrainos karinių jūrų pajėgų štabą Sevastopolyje. Jis bandė įtikinti kariškius pereiti į Krymo administracijos pusę, praneša Rusijos naujienų agentūra Interfax.

Kaip teigė vietoje buvęs naujasis jūrų pajėgų vadas Serhijus Haidukas, 10 val. ryto laivyno vadovybės nariai patvirtino savo ištikimybę Ukrainai, atsisakydami pereiti į jos priešų pusę.

"Beveik neginkluoti Ukrainos karininkai privertė Rusijos kariškius ir D.Berezovskį pasitraukti iš štabo", - sakė S.Haidukas.

12.15 Už prekybą atsakingas Europos Sąjungos (ES) komisaras Karelas De Guchtas pareiškė, kad ES yra pasiruošusi pasirašyti Asociacijos sutartį su Ukraina, kai tik šalis tam bus pasiruošusi.

"Jei ir kai Ukraina bus pasiruošusi pasirašyti, ES taip pat bus pasiruošusi. Dėl demokratinės šalies ateities, taip pat ir Asociacijos sutarties pasirašymo, turi spręsti Ukrainos gyventojai", - sakė K.De Guchtas.

12.05 Neslūgstant įtampai Kryme, liūdnos žinios atkeliauja ir iš Kijevo. Ukrainos sveikatos ministerija pranešė, kad žuvusiųjų per protestus Kijeve žmonių skaičius išaugo iki 95.

Į medikus pagalbos iš viso kreipėsi 984 asmenys, 646 jų buvo paguldyti į ligonines. Pirmadienio ryte ligoninėse tebegulėjo 245 sužeistieji.

11.35 Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį žurnalistams sakė gavęs žinių, esą Rusijos kariuomenė traukiasi iš Krymo. Iš Lietuvos ambasadoriaus Ukrainoje Petro Vaitiekūno jis teigė sužinojęs, kad išvesta jau maždaug du trečdaliai Rusijos karo pajėgų.

11.05 Rusija telkia šarvuotus automobilius ties pasieniu su Ukraina, pranešė pastarosios šalies pasieniečiai. Vieno pareigūno teigimu, Rusijos laivai nuolat taip pat juda aplink Sevastopolio uostą, kur įsikūrusi Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė.

Taip pat pranešama, kad Rusijos pajėgos kai kuriose Krymo dalyse užblokavo mobilųjį ryšį.

Rusijos ginkluotės telkimas užfiksuotas ties Kerčės sąsiauriu, skiriančiu Krymą nuo Rusijos Tamanės pusiasalio. Siauriausioje vietoje sąsiaurio plotis siekia 4,5 km, gylis - 18 metrų.

"Kitoje sąsiaurio pusėje yra šarvuotų automobilių. Kol kas sunku pasakyti, ar jie bus kraunami į keltus", - sakė Ukrainos pasienietis naujienų agentūrai Reuters.

Rusijos gynybos ministerija pranešimų nekomentuoja.

10.40 "Rusija nenori karo su Ukraina", - tokie žodžiai vėlų sekmadienio vakarą nuskambėjo iš Rusijos užsienio reikalų viceministro Grigorijaus Karasino lūpų. Jo teigimu, parlamento pritarimo karinei intervencijai tikslas pirmiausia yra parodyti, kad Kremliaus ketinimai yra "rimti".

"Esu įsitikinęs, kad niekas Rusijoje nenori karo su Ukraina, - dėstė viceministras. - Mes esame prieš tokių sąvokų vartojimą kalbant apie mūsų santykius su Ukraina, kuri mums yra tokia artima."

Rusijos parlamento aukštesniųjų rūmų, uždegusių žalią šviesą karinei intervencijai, pirmininkė Valentina Matvijenko taip pat sakė atmetanti karo idėją.

"Vladimirai, niekada nevartok šio žodžio, - sakė ji laidos vedėjui Vladimirui Solovjovui. - Jis visiškai nepriimtinas. Tarp mūsų niekada nebus karo. Mes esame broliškos tautos, esame slaviškasis pasaulis."

Jos teigimu, "karštos galvos Kijeve turėtų atvėsti" ir suprasti, kad savo veiksmais jie provokuoja separatistines tendencijas Rytų Ukrainoje ir Kryme.

10.30 Ukrainos Aukščiausioji Rada perspėjo Vladimirą Putiną nevykdyti karinių veiksmų Ukrainoje. Tuo tarpu Krymo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Volodymyras Konstantynovas pirmadienį ryte pareiškė, kad Krymo administracija nėra pavaldi centrinei valstybės administracijai Kijeve, o kovo 30 dieną planuojamu referendumu bus siekiama įgyti nepriklausomos valstybės statusą.

9.00 JAV prezidentas Barackas Obama ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas telefoninio pokalbio metu dar kartą išreiškė bendrą nuomonę, kad Rusija privalo išvesti kariuomenę iš Ukrainos. Kaip praneša dienraštis "Mirror", lyderiai sutarė, kad "Rusija privalo patirti ženklius nuostolius, jei neišves kariuomenės".

8.50 Didžiųjų industrinių pasaulio valstybių lyderiai sekmadienį apkaltino Didžiajam aštuonetui (G-8) priklausančią Rusiją dėl "aiškaus" Ukrainos suvereniteto pažeidimo ir nutraukė pasirengimą birželį numatytam G-8 viršūnių susitikimui Sočyje.

Simboliškai pasivadinę Didžiuoju septynetu (G-7), lyderiai pabrėžė, kad Rusijos veiksmai nesuderinami du G-8 grupės, kurios nare Maskva tapo 1997 metais, principais, ir nurodė, jog nedalyvaus viršūnių susitikime Juodosios jūros Sočio kurorte, kol G-8 negalės atnaujinti "prasmingo" dialogo.

Pareiškimą, kurį pasirašė Didžiosios Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų lyderiai, taip pat Europos Vadovų Tarybos prezidentas bei Europos Komisijos pirmininkas, išplatino Baltieji rūmai.

Lyderiai sakė drauge "smerkiantys Rusijos Federacijos įvykdytą aiškų Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimą, prieštaraujantį Rusijos įsipareigojimams pagal Jungtinių Tautų (JT) chartiją ir jos 1997 metų susitarimą su Ukraina" dėl Rusijos Juodosios jūros laivyno bazavimosi sąlygų.

"Raginame Rusiją bet kokius saugumo ir žmogaus teisių klausimus su Ukraina spręsti per tiesiogines derybas ir/ar su tarptautine stebėsena ar tarpininkavimu, padedant JT ar Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai".

Pareiškime visos šalys raginamos "elgtis maksimaliai santūriai bei atsakingai ir sumažinti įtampą".

Lyderiai taip pat pabrėžė, kad Rusijos sprendimas pasiųsti karius į Krymą pažeidžia G-7 ir G-8 valstybių grupių veiklos principus.

"Atsižvelgdami į tai mes priėmėme sprendimą dabar sustabdyti mūsų dalyvavimą veikloje, susijusioje su pasirengimu birželį numatytam G-8 viršūnių susitikimui Sočyje, kol bus atkurtos sąlygos, kurioms esant G-8 gali vesti prasmingą dialogą", - rašoma pareiškime.

"Mes vieningai remiame Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei jos teisę pasirinkti savo ateitį", - priduriama pareiškime, kuriame Kijevui taip pat žadama pagalba įtvirtinant stabilumą ir siekiant politinės bei ekonominės gerovės.

Atskirame pareiškime G-7 valstybių finansų ministrai pažadėjo Ukrainai finansinės pagalbos paketą, ragindami šalį įgyvendinti ekonomikos reformas ir vadovaujant Tarptautiniam valiutos fondui užkirsti kelią ekonominei krizei.

"Vieningai pasižadame suteikti tvirtą finansinę paramą Ukrainai", - rašoma ministrų pareiškime, paskelbtame prieš šią savaitę numatytą TVF delegacijos vizitą į Ukrainą, kurio metu bus pradėtos techninė ir politinės diskusijos.

"TVF parama bus esminė siekiant gauti papildomą pagalbą iš Pasaulio banko, kitų tarptautinių finansinių institucijų, Europos Sąjungos ir dvišalių šaltinių", - priduriama pareiškime.

Nors Rusija nuo 1997 metų, kai įstojo į G-8, yra visateisė šios grupės narė, G-7 toliau rengia susitikimus, kai diskutuojama tik ekonominiais ir finansiniais klausimais.

7.45 Ukrainoje antradienį apsilankys Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Johnas Kerry. Apie tai pranešta praėjus kelioms valandoms po to, kai J.Kerry įspėjo, jog jei Rusija nenutrauks karinės okupacijos Kryme, ji rizikuoja būti pašalinta iš Didžiojo aštuoneto (G-8) grupės, o Rusijos verslo sąskaitos Jungtinėse Valstijose gali būti įšaldytos.

7.30 Pasak kanclerės Angelos Merkel atstovo spaudai, Rusijos prezidentas kalbėdamas telefonu su Vokietijos vyriausybės vadove pareiškė pritariantis kontaktinės grupės Krymo konflikto sprendimo paieškoms kūrimui.

Tokį pasiūlymą remia ir Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama, su kuriuo A.Merkel taip pat kalbėjo telefonu. Vašingtonas ir Berlynas sutarė, kad politinio krizės sprendimo paieškos galėtų vykti globojant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

Tuo pačiu metu didžiosios pasaulio pramoninės valstybės - Jungtinės Valstijos, Japonija, Vokietija, Kanada, Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė - atsisakė dalyvauti parengiamuosiuose susitikimuose prieš G-8 šalių susitikimą Sočyje.

Kaip pranešama, A.Merkel kalbėdama su V.Putinu pareiškė, kad Rusija savo veiksmais Kryme pažeidė tarptautinę teisę ir paragino jį gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą.

Sekmadienio vakarą poziciją dėl įvykių Kryme pareiškė NATO. Šiaurės Atlanto taryba išreiškė "gilų susirūpinimą dėl Rusijos parlamento autorizuoto Rusijos Federacijos karinių pajėgų panaudojimo Ukrainos teritorijoje."

Kaip teigiama pranešime, karo veiksmai prieš Ukrainą yra tarptautinės teisės pažeidimas ir prieštarauja NATO-Rusijos tarybos ir Partnerystės taikos labui principams. Šiaurės Atlanto taryba ragina Rusiją "deeskaluoti įtampą", laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų ir sugrąžinti karines pajėgas į kareivines. Rusija ir Ukraina kviečiamos palaikyti dialogą. Taip pat siūloma į šalį siųsti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos arba Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos globojamus tarptautinius stebėtojus.

Pareiškime žadama, kad NATO ir toliau rems Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą.

"Pabrėžiame inkliuzyvaus politinio proceso, kuris turi remtis demokratinėmis vertybėmis, pagarba žmogaus teisėms, mažumoms ir įstatymo viršenybei svarbą", - rašoma Šiaurės Atlanto tarybos pareiškime.

Taip pat žadama inicijuoti pokalbius NATO-Rusijos taryboje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"