TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusija keis karinę doktriną NATO atžvilgiu

2014 09 03 6:00
V. Putino portretai puošia gatvės parduotuvėlę Sankt Peterburge. Reuters/Scanpix nuotrauka

Posovietinėje erdvėje negali būti jokių NATO - tai Rusijos sfera. Visų, kurie neklausys Maskvos, laukia Ukrainos likimas. Tai aiški žinia, kurią kaimynėms siunčia Vladimiras Putinas. Šiomis dienomis net kelis įspėjimus gavo Kazachstanas.

V. Putinas laiko NATO plėtrą didžiausia grėsme Rusijai ir jau seniai ją stabdo karinėmis priemonėmis, jeigu nepadeda kitos. Taip buvo su Gruzija, taip yra su Ukraina, kurią V. Putinas plėšo į gabalus stebint abstulbusiai Europai. Visoms Rusijos kaimynėms tai yra įspėjimas, kas jų laukia panūdus išsiveržti iš Kremliaus įtakos sferos.

Dabar Rusija pareiškė, kad atsižvelgdama į Ukrainos krizę ir NATO stiprinimą Rytų Europoje pakeis savo karinę doktriną. Aukštas Rusijos pareigūnas Michailas Popovas agentūrai "RIA novosti" sakė, kad blogėjančius santykius su JAV ir NATO atspindės atnaujinta Rusijos karinė strategija. Pasak M. Popovo, Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojo, NATO karinė infrastruktūra artėja prie Rusijos sienų, taip pat ir per plėtrą, o tai yra viena didžiausių išorinių grėsmių Rusijai.

Šiuo metu galiojanti Rusijos karinė doktrina buvo priimta 2010 metais. M. Popovas nepateikė detalių, kaip ji galėtų keistis.

Ukrainos pajėgoms kaunantis su įsiveržusia Rusijos reguliariąja kariuomene, NATO ketina stiprinti savo pajėgumą, kad apgintų savo nares Rytų Europoje. Per ketvirtadienį ir penktadienį Velse vyksiantį viršūnių susitikimą NATO lyderiai, tikimasi, pritars tūkstančių Aljanso karių ir karinės technikos vienetų dislokavimui Rytų Europoje. Šie NATO ketinimai kelia įtūžį Kremliui, nes kertasi su svarbiu susitarimu, kad Aljansas nedislokuos karių ir ginklų savo naujosiose narėse. Kadangi pajėgos nebūtų dislokuojamos nuolat, Aljansas nelaiko, jog pažeistų 1997 metų susitarimą dėl NATO ir Rusijos santykių pagrindų. Tačiau mintis, kad NATO plėsis priimdama buvusias sovietines respublikas, iš kurių pirmosios 2004 metais tapo Baltijos šalys, Kremliui visiškai nepriimtina. Visi Rusijos pastarojo meto veiksmai buvo motyvuoti noru užkirsti kelią NATO plėtrai. Krymo aneksiją V. Putinas taip pat įvykdė tam, kad pusiasalyje neatsirastų NATO bazė. Jo veiksmai Rytų Ukrainoje pirmiausia skirti tam, kad niekada nebūtų jokių svarstymų apie Kijevo narystę NATO.

"Aš galiu užimti Kijevą"

Žiniasklaida išplatino V. Putino žodžius, kad jis galėtų per dvi savaites užimti Kijevą, jei panorėtų. Jis tai neva sakė Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barroso.

Kremlius puolė aiškinti, kad šie Rusijos prezidento žodžiai buvo ištraukti iš konteksto, bet jais netenka abejoti, nes Ukraina per silpna priešintis Rusijos kariuomenei, iš Vakarų pagalbos nesulaukia, taigi jos kariuomenė traukiasi iš rytinės šalies dalies su didžiuliais nuostoliais ir artimiausiu laiku bus iš ten išstumta. Pranešama apie šimtus žuvusių Ukrainos karių Rusijos armijai juos prispaudus.

Reikalaudamas derybų su separatistais dėl Rytų Ukrainos "valstybingumo", V. Putinas toliau dedasi, kad Ukrainoje nėra Rusijos karinių pajėgų ir kad jo šalis suinteresuota stabilumu regione.

Lvovo tire praktikuojamasi šaudant į Putiną. /AFP/Scanpix nuotrauka

V. Putinas jau antrą kartą įsiveržė į Ukrainą - kai kovą atplėšė Krymą ir dabar, kai Ukraina pradėjo triuškinti iš Rusijos siunčiamus separatistus, teroristus, samdinius ir kadrinius karininkus bei ginkluotę. Iš Rusijos yra nuskambėję ir grasinimų panaudoti branduolinius ginklus prieš Ameriką, o Rusijos kariniuose mokymuose šiemet buvo repetuojamas branduolinis smūgis Varšuvai.

V. Putinas įsitikinęs, kad Rusija, kaip didi galybė, turi natūralią teisę dominuoti kaimynėse šalyse - Rusijoje tai vadinama artimuoju užsieniu. Artimojo užsienio sąvoka apima ir Baltijos valstybes. V. Putinas nelaiko Ukrainos savarankiška valstybe, o ukrainiečių - atskira tauta. Jis tvirtina, kad ukrainiečiai ir rusai iš esmės yra viena tauta. Vis dėlto jis, matyt, neįvertino ukrainiečių troškimo būti ukrainiečiais, bet už tai jie bus nubausti. V. Putinas laikosi požiūrio, kad Rusija turi išskirtines geopolitines teises, taigi ir teisę ignoruoti tokius niekus kaip kaimynės valstybės suverenumas.

Ši V. Putino pozicija nėra nauja, jis jos laikėsi labai nuosekliai nuo pat pradžių. Tai atskleidė jo pasakymas, jog SSRS subyrėjimas buvo didžiausia geopolitinė klaida, tik tada dar niekas nė nesapnavo, kad jis rengiasi šią klaidą atitaisyti panaudodamas karinę jėgą.

Draugai per prievartą

Šios politikos vienas rezultatų yra tas, kad šiuo metu Rusija nebeturi beveik nė vieno draugo tarp kaimynių. Tiesa, draugystė Maskvai nelabai ir rūpi, svarbu, kad būtų besąlygiškai klausoma Maskvos. V. Putinas niekada nesusitaikė ne tik su NATO, bet ir su Europos Sąjungos (ES) plėtra bei darė viską, kad vadinamosios Rytų kaimynystės šalys - Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina - nesuartėtų su ES. Nes šis suartėjimas reikštų galą Kremliaus įtakai. Labai tikėtina, kad vėliau visos šios šalys prisidėtų ir prie NATO. Iš visų jų Ukraina yra svarbiausia. Visuomet buvo kalbama, kad V. Putino vadovaujama Muitų sąjunga ir kuriama Eurazijos sąjunga yra niekinės be Ukrainos.

Paskutinės V. Putino draugės liko tik Armėnija ir Baltarusija. Nors Aliaksandras Lukašenka mėgsta dėtis kažin kokiu gudriu laviruotoju, kuriam neva sekasi išlikti nepriklausomam, jis yra visiškas V. Putino tarnas ir gali pliaukšti tik tol, kol toks liks.

V. Putinas leido suprasti N. Nazarbajevui: jis ir jo elitas Kazachstane saugus tik tol, kol viskas yra taip, kaip dabar. /AFP/Scanpix nuotrauka

Ateina eilė Kazachstanui

Iki šiol tarp ištikimų Maskvai draugų buvo ir Kazachstanas, bet pastaruoju metu šiai šaliai nuskambėjo keli įspėjimai. Įvykiai Ukrainoje ne juokais sukėlė nerimą ilgamečiam Kazachstano prezidentui Nursultanui Nazarbajevui, kuris palaikė V. Putino Eurazijos idėją ir prisidėjo prie Muitų sąjungos. Tačiau neseniai jis išgirdo iš V. Putino, kad sukūrė valstybę ten, kur jos niekada nebuvo. Vieni tai suprato kaip grasinimą, kiti laiko net pagyrimu N. Nazarbajevui. Skandalingomis kalbomis garsėjantis Rusijos ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis tiesiai išrėžė, kad atėjo laikas apginti rusakalbius, kurie Kazachstane skriaudžiami ten įsigalint rusofobiškoms nuotaikoms. Tačiau kol nesibaigė Ukrainos krizė, Kazachstanas bus paliktas ramybėje.

Visi supranta, kad 74 metų N. Nazarbajevas - ne amžinas, ir Kazachstane artėja valdžios pasikeitimas. Štai tada Rusija ir parodys savo nagus - kad nesumanytų Kazachstanas kokios nors nepriklausomos ar nacionalinės krypties. Sritys, į kurias Rusija gali pareikšti pretenzijų, yra Kazachstano šiaurėje, ten nuo 35 iki 50 proc. gyventojų yra rusakalbiai.

N. Nazarbajevas į V. Putino žodžius reagavo netikėtai pareikšdamas, kad "Astana niekada nebus organizacijos, kuri kelia grėsmę Kazachstano nepriklausomybei, nare". Beje, N. Nazarbajevas yra daug kartų pabrėžęs, jog laiko Muitų sąjungą grynai ekonominiu, o ne politiniu susitarimu, o dabar leido suprasti, kad Kazachstanas gali iš jos ir išstoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"