TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusija kovoja dėl įtakos posovietinėje erdvėje

2013 09 03 6:00
Taip paprastai prispausti V.Janukovyčiaus Rusijai nesiseka - jis kreipia savo žvilgsnį į bendradarbiavimą su Biuseliu. Reuters/Scanpix nuotrauka

Europa vis dar šviečia kaip gero gyvenimo ir demokratijos švyturys daugeliui sovietinės praeities atsikračiusių valstybių, tad Europa neturėtų jų pražiopsoti.

Tarp dviejų girnų papuolęs Viktoras Janukovyčius rado galbūt saliamonišką sprendimą - Ukraina surengs referendumą, per kurį jos piliečiai ir pasakys, kokį paktą šaliai sudaryti: su Europos Sąjunga (ES) ar Rusijos vadovaujama Muitų sąjunga, į kurią dar įeina Baltarusija ir Kazachstanas.

"Ukrainos žmonių pasirinkimą galima sužinoti per referendumą, - pareiškė penktadienį Ukrainos prezidentas. - Mes nežinome, kada jis bus. Kai bus priimtas sprendimas jungtis su ES arba Muitų sąjunga, tuomet referendumo ir neišvengsime." Šiuos V.Janukovyčiaus komentarus transliavo kelios Ukrainos nacionalinės televizijos.

Ukraina jau ne kartą pareiškė norą įstoti į ES, o lapkritį Vilniuje turi pasirašyti asocijuotos narystės sutartį. Apklausos rodo, kad didesnė dalis ukrainiečių nori į ES. Tačiau Kijevas patiria vis didesnį Maskvos spaudimą dėtis prie Muitų sąjungos, kuri padėtų Maskvai išlaikyti Ukrainą Rusijos įtakos srityje. Ukraina įgijo stebėtojos statusą Muitų sąjungoje, bet sako neturinti planų tapti jos nare.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Muitų sąjunga imsis protekcionistinių priemonių, jeigu Ukraina pasirašys sutartį su ES, nes Ukrainą užtvindys prekės iš Europos, jos pateks į šalį be importo mokesčių ir galės būti mažomis kainomis eksportuojamos į Muitų sąjungą, o ten nukentės vietos produktai. Praėjusį mėnesį Rusija pradėjo muitinės patikras visiems iš Ukrainos atvykstantiems kroviniams. Tai truko tik savaitę, tačiau ekspertai sako, kad Ukraina buvo užklupta visiškai netikėtai ir jau patyrė milžiniškų nuostolių. "The New York Times" rašo, kad šios patikros buvo nutrauktos po neskelbiamų diskusijų tarp Rusijos ir Ukrainos bei ES pareikšto nepritarimo. Tačiau tai gali būti laikina - Rusija ir vėl imsis ekonominių veiksmų, jeigu Ukraina pasirašys sutartį su ES.

Sutartys tampa ginklais

Tai nebe pirmas kartas, kai Rusija naudoja prekybos sutartis kaip ginklą prieš kaimynes. Tik visai neseniai Rusija panaikino dėl keblių dvišalių santykių septynerius metus trukusį draudimą įsileisti Gruzijos vyną ir mineralinį vandenį. Šią vasarą Rusija pakėlė energijos kainas Armėnijai, taip parodydama nepasitenkinimą Jerevano pastangomis pradėti derybas dėl prekybos sutarties su ES. Ji taip pat netikėtai pardavė ginklų už 4 mlrd. dolerių Armėnijos regioniniam varžovui Azerbaidžanui. Šios abi šalys yra tik per plauką nuo karinės konfrontacijos. Net Tadžikistanas neišvengė Maskvos pykčio: Rusijoje sulaikomi ten dirbančių tadžikų migrantų pervedimai šeimoms, svarbūs Tadžikistano ekonomikai. Rusija spaudžia ir Baltarusiją, kad ši parduotų savo dujotiekio kontrolinį paketą ir vidaus paskirstymo sistemą.

Šie ekonominės prievartos pavyzdžiai gerai atskleidžia Rusijos geopolitinį požiūrį. Kremlius atvirai ignoruoja tokius dalykus kaip kaimynių nepriklausomybė, teritorinis vientisumas ir suverenumas. V.Putino ekonomikos patarėjas Sergejus Glazjevas, pavyzdžiui, pavadino Ukrainos norą eiti Europos kryptimi "nesveika saviapgaule".

Tylą supranta kaip pritarimą

Už Ukrainai priešiškus veiksmus Rusiją kritikavo tik ES, JAV pratylėjo. Vašingtono ir Briuselio negebėjimą suderinti savo politikos Rytų Europos, Ukrainos, Kaukazo ir Vidurinės Azijos atžvilgiu Maskva supranta kaip nebylų Rusijos įtakos buvusioje Sovietų Sąjungoje pripažinimą ir leidimą Maskvai ten dominuoti. Tai rimtas žaidimas. Net jei Ukraina, Azerbaidžanas, Armėnija, Gruzija, Tadžikistanas ir kitos posovietinės nepriklausomos valstybės nėra demokratijos pavyzdžiai, jų nepriklausomybė ir saugumas turėtų būti svarbus Europos ir JAV interesas.

Neatrodo, kad Rusijos kaimynės pasyviai grįš į sovietinio stiliaus praeitį, tad dabar akivaizdžiai regima Rusijos politika galiausiai reiškia konfliktus ir ilgalaikį politinį nestabilumą. Prieš kelerius metus V.Putinas viešai pareiškė, kad Sovietų Sąjungos žlugimas buvo didžiausia XX amžiaus geopolitinė katastrofa. Vakarų negebėjimas formuluoti nuoseklios politikos Eurazijoje jį tik drąsina.

Pietų Kaukazas svyruoja

Praėjus penkeriems metams po Gruzijos ir Rusijos karo su milžiniškais iššūkiais vis dar susiduria Pietų Kaukazas: Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija. Regioną temdo saugumo, neišsipildžiusių lūkesčių ir valdžios nesėkmių problemos.

Rusijos kariškiai yra okupavę dvi Gruzijos teritorijas - Abchaziją ir Pietų Osetiją. Jau du dešimtmečius nesibaigia karinė konfrontacija Kalnų Karabache, etninių armėnų gyvenamoje teritorijoje Azerbaidžane. Rusija žaidžia abiejose pusėse: išlaiko karinę bazę Armėnijoje ir aprūpina jos pajėgas, bet parduoda Azerbaidžanui ginklų už milijardus dolerių. Turkija didina įtampą uždarydama savo sieną su Armėnija, bet užtat Jerevanas sulaukia Irano paramos.

Rusija spaudžia šio regiono valstybes jungtis į Eurazijos ekonominę bendriją, nes bijo, kad joms labiau patiks suartėti su ES. Armėnija turi šioje bendrijoje stebėtojos statusą, bet nerodo daug iniciatyvios į ją įstoti.

Minėtos trys šalys patiria rimtų vidinių problemų, kurias gerai išryškina pastarieji rinkimai. Vasarį nevisiškai skaidriai rinkimus laimėjo laikinasis prezidentas Seržas Sargsianas. Prieš pat juos iš kovos pasitraukė du svarbesni kandidatai, trečias paskelbė bado streiką, o ketvirtas buvo pašautas. Politinės įtampos kliudo vykdyti reformas šalyje, kurią silpnina sienų blokada, emigracija ir oligarchiniai ryšiai su valdžia.

Azerbaidžane politinio perversmo galimybę didina masinė korupcija, labai nelygus gėrybių paskirstymas ir diktatoriškas valdymas. 2011 metais pratrūkę protestai išgąsdino valdančiuosius. Prezidentas Ilhamas Alijevas puolė suiminėti žurnalistus ir tinklaraštininkus. Jis taip pat neleidžia grįžti į Azerbaidžaną opozicijos lyderiui Rustamui Ibrahimbekovui, kuris varžysis su juo per rinkimus spalį.

Gruzijoje pernai įvyko pirmas taikus valdžios pasikeitimas. Rinkimus laimėjo opozicinė milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio koalicija. Ji ėmė persekioti ankstesnės valdžios pareigūnus ir jau pradeda nuvilti rinkėjus, nes ekonominių sąlygų nepagerino. Tačiau B.Ivanišvilis neatsisakė Gruzijos krypties į Vakarus, nors drauge mėgina mažinti įtampą su Rusija. Importo draudimai panaikinti, bet nėra nė kalbos apie kokį nors sutarimą dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos.

Visos trys minėtos šalys pasiekė lemtingą santykių su ES tašką. Kaip tik dabar jos gali susieti savo ateitį su Europos struktūromis. Lapkritį Vilniuje Armėnija ir Gruziją galėtų pasirašyti laisvosios prekybos sutartis su ES. Azerbaidžanui kelias tolimesnis, bet galima bevizio režimo sutartis. Dėl Azerbaidžano Vakarams reikėtų ypač pasistengti. Kuo daugiau ten įvyksta nesąžiningų rinkimų, suimami opozicijos veikėjai ir uzurpuojami turtai, tuo labiau nusivilia tie, kurie nori laisvės. Rūpestį keliantis ženklas Azerbaidžane - stiprėjančios antiamerikietiškos nuotaikos tarp jaunimo ir intelektualų.

"The New York Times", RIA Novosti, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"