TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusija laužia ledus į Arktį

2010 09 23 0:00
Rusijos tanklaivis skrodžia Šiaurės jūros ledynus.
AFP/Scanpix nuotrauka

Ar Arktis taps mūšio lauku dėl milžiniškų naftos ir dujų klodų, ar bendradarbiavimu už poliarinio rato? Apie tai diskutuoja politikai ir ekspertai iš viso pasaulio, kurių susitikimas prasidėjo Maskvoje. Stato plaukiojančias jėgaines

Niūriuose Sankt Peterburgo dokuose stūkso bjaurus raudonai dažyto metalo gremėzdas. Jo denyje pirmyn atgal zuja darbininkai: kala, gręžia, virina. Keista konstrukcija, pusiau laivas, pusiau platforma, unikali ir labai svarbi didžiulėms Rusijos ambicijoms Arktyje. Kai 2012 metais bus baigta statyti, ji bus pirma iš aštuonių plaukiojančių atominių elektrinių, kurias valdžia nori išdėlioti palei šiaurinę Rusijos pakrantę, toli už poliarinio rato. Atominių reaktorių energija bus reikalinga tolesniam Rusijos žygiui Šiaurės ašigalio link. Maskva pretenduoja į daugiau nei milijoną kvadratinių kilometrų Arkties teritorijos, nusidriekusios už dabartinių Rusijos sienų Arkties jūroje iki pat ašigalio. Ši teritorija apima povandeninį kalnagūbrį, vadinamą Lomonosovo gūbriu, kuriame, pasak kai kurių mokslininkų, gali būti 75 mlrd. barelių naftos. Tai daugiau nei visi dabar turimi Rusijos ištekliai.

Šios plaukiojančios atominės elektrinės suteiks geras sąlygas tyrinėti Arkties šelfą ir pastatyti gręžimo platformas naftai ir dujoms pumpuoti. "Darbas Arktyje labai sudėtingas ir pavojingas, todėl turime garantuoti patikimą energijos tiekimą", - sako Sergejus Zavjalovas, vienas iš kompanijos "Rosenergoatom" vadovų. Kiekviena jėgainė, kainuojanti 400 mln. dolerių, gali tiekti elektrą ir šildymą bendruomenėms iki 45 tūkst. narių ir pajėgi veikti vietoje apie 12 metų. Kol kas jėgainės bus išdėstytos palei šiaurinę pakrantę, bet ateityje planuojama nuplukdyti jas toli į jūrą, prie didelių dujų telkinių.

S.Zavjalovas garantuoja šių jėgainių saugumą 100 procentų. Tačiau gamtosaugininkai perspėja apie katastrofiškus galimos branduolinės nelaimės padarinius trapioje Arkties aplinkoje.

Reikia surinkti įrodymus

Rusijai jau statant infrastruktūrą, būtiną veiksmams Arktyje, poliariniai tyrinėtojai paskelbė ketinantys pateikti svarių įrodymų Jungtinėms Tautoms (JT), kad Rusija teisėtai pretenduoja į Lomonosovo gūbrį.

2001 metais Maskva pateikė teritorinę pretenziją JT, bet ji buvo atmesta dėl įrodymų stokos. Pateikti tokias pretenzijas ketina ir Kanada bei Danija.

Arturas Čilingarovas, prieš trejus metus pasinaudojęs mažu povandeniniu aparatu ir įsmeigęs Rusijos vėliavą jūros dugne po Šiaurės ašigaliu, vadovaus kitai ekspedicijai, kuri paleis plaukiojančią tyrimų stotį regione. Rusijai reikia surinkti žemės pavyzdžius iš jūros dugno, kad įrodytų, jog Lomonosovo gūbrys yra dalis Rusijos sausumos. Vyriausybė labai skubina šiuos tyrimus, nes jau paskelbė, kad iki 2020-ųjų Arktis bus pagrindinis Rusijos naftos ir dujų šaltinis.

Skubama ir todėl, jog dėl šios teritorijos varžosi ir Kanada.

Rusijos mokslininkai būgštauja, kad įrodymams surinkti gali prireikti dešimtmečio, o įtampa su Kanada jau jaučiama. "Rusija nenori konfliktuoti su kitomis šalimis dėl Arkties, - tikina Vladimiras Kotliakovas, Arkties ekspertas ir Rusijos geografų sąjungos garbės prezidentas. - Tačiau niekas neketina atsisakyti savo teritorijos. Todėl mes dėsime didžiules pastangas, kad neprarastume teritorijos, kuri, mūsų manymu, priklauso Rusijai."

Mokslininkas tikina, kad ir Rusijos politikai nori rasti kompromisą.

Galbūt jie to ir nori, bet jau dabar vykdo dvejopą politiką visais frontais pabrėždami, kad Rusija yra dominuojanti jėga regione. Maskva tai daro JT dar nieko nenusprendus. Nors Rusija neigia kurianti specialias karines pajėgas bei bazes savo interesams Arktyje ginti, ji jau steigia naują pakrančių apsaugos tarnybą, kurią kontroliuoja visagalė žvalgybos tarnyba FSB.

Greitas kelias į Aziją

Šią vasarą Rusijos tanklaivis atliko pionierišką kelionę Šiaurės rytų koridoriumi, kuris eina palei Rusijos šiaurinę pakrantę ir jungia Atlanto bei Ramųjį vandenyną. Valstybinis tanklaivis, gabenantis 70 tūkst. tonų naftos, skirtos Kinijai, buvo didžiausias laivas, praplaukęs koridoriumi nuo Murmansko iki Beringo sąsiaurio, ir tą kelionę jis atliko mažiau nei per dvi savaites. Tai tapo įmanoma dėl to, kad Arkties ledas vasaros mėnesiais ištirpo.

Kelias Šiaurės rytų koridoriumi iš Rusijos į Aziją, kuris dabar atsiveria, daugeliu dienų greitesnis nei tradicinis kelias per Europą, Sueco kanalą ir aplink Indiją. Nors laivus privalo lydėti ledlaužiai, tai nepaprastai padidina Rusijos, norinčios parduoti daugiau naftos tokioms energijos alkstančioms šalims kaip Kinija, galimybes.

Kai kuriems mokslininkams tvirtinant, kad iki 2030 metų ledo vasaros mėnesiais gali nebelikti visai, Rusijos politikai įsitikinę, jog Šiaurės rytų koridorius taps pagrindiniu energijos tiekimo Azijai keliu.

Valstybinės laivų kompanijos "Sovcomflot", kurios tanklaivis atliko pirmąją kelionę, atstovas Sergejus Frankas mano, kad maždaug penkių mėnesių laiką, kai šis kelias veikia, galima pailginti pastačius geresnius ir galingesnius laivus. Tokius "Sovcomflot" planuoja pasiųsti koridoriumi jau kitais metais. S.Frankas neabejoja, kad Arkties savininkė yra Rusija. Ir cituoja britų premjerą Winstoną Churchillį, pasakiusį: "Teisinga ar ne, bet tai - mano šalis." Jis taip pat primena, jog pirmą rimtą ekspediciją į šį regioną įvykdė Rusija XVI amžiuje. "Tai mūsų namai", - sako jis.

Tik ar su tuo sutiks Maskvoje prasidėjusio tarptautinio forumo dėl Arkties jūros, po kuria, manoma, slypi ketvirtadalis viso pasaulio naftos ir dujų išteklių, dalyviai? Be Rusijos, Kanados ir Danijos, į regioną pretenduoja ir Norvegija bei Jungtinės Valstijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"