TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusija peikia Latvijos konstitucijos preambulę

2014 06 20 19:55
K. Dolgovas politikus.ru

Latvijos parlamente pritarus siūlymui papildyti šalies konstituciją preambule, Rusijoje pareikšta, kad laukiama atitinkamo įvertinimo iš tarptautinių ir Europos organizacijų, nes, anot Rusijos URM, Latvijos nacionalistinės jėgos konstitucijos reformavimo pretekstu mėgina įteisinti diskriminuojančius teiginius.

Maskva piktinasi tuo, kad preambulės tekste komunistinis ir nacistinis režimai atvirai prilyginti vienas kitam.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) įgaliotinis žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės klausimais Konstantinas Dolgovas šį dokumentą pavadino politiškai angažuotu.

„Akivaizdu, kad šiuo politiškai angažuotu dokumentu siekiama pavadinimo nacijai juridiškai įtvirtinti viršesnę virš nacionalinių mažumų padėtį valstybėje, ir toliau tik skatins etninį skaldymą visuomenėje“, – sakoma Rusijos URM tinklalapyje paskelbtuose K.Dolgovo komentaruose.

Anot jo, „negali nekelti pasipiktinimo preambulės tekste esantis atviras komunistinio ir nacistinio režimų prilyginimas vienas kitam; tuo iš esmės siekiama legitimizuoti Latvijos savanorių legioną „Waffen SS“ kaip „kovotojus už nepriklausomybę“.

K.Dolgovas tikisi, kad ši „gėdinga praktika..... įteisinti diskriminuojančius savo turiniu teiginius sulauks atitinkamo įvertinimo iš profilinių tarptautinių ir europinių organizacijų“.

Latvijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį pritarė tam, kad šalies konstitucija būtų papildyta preambule.

Už atitinkamą įstatymo projektą balsavo 69 Seimo nariai, prieš pasisakė 28. Prieš preambulę balsavo opozicinės prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“ frakcijos deputatai.

Per svarstymą „Santarvės centro“ frakcijos vadovo pavaduotojas Valerijus Agešinas piktinosi, kad sąvoka „Latvijos nacija“ preambulėje susiaurinta iki „latvių tautos“.

Pasak jo, nedidelė grupė politikų ėmėsi interpretuoti „Konstitucijos tėvų idėjas“.

„Mes įsitikinę, kad Konstitucijos tėvai 1922 metais sąmoningai įtraukė į Konstituciją sąvoką „Latvijos nacija“, o ne „latvių tauta“, tokiu būdu Pagrindiniu įstatymu valstybės pagrinduose įcementuodami daugiatautiškumo pripažinimą“, – pabrėžė jis, aiškindamas „Santarvės centro“ poziciją.

Seimo Teisės komiteto pirmininkė Ilma Čepanė savo ruožtu sakė, kad sąvoka „Latvijos liaudis“ niekur nedingo, ir paragino deputatus nekiršinti latvių tautos su kitomis tautomis.

Jos nuomone, dėl preambulės, kuri atspindi Latvijos valstybės prasmę ir esmę, konstitucija galiausiai įgavo šiuolaikišką formą.

„Preambulė nekeičia Latvijos teisinės sistemos ar kurio nors konstitucijos straipsnio. Ji taip pat nedaro poveikio tiems straipsniams, kuriems taisyti pagal konstitucijos 27-ąjį straipsnį būtinas referendumas. Tai reiškia, kad preambulė apibrėžia tuos pagrindus, juos konsoliduoja ir integruoja į konstitucijos tekstą, kad jie taptų labiau matomi visiems šios šalies gyventojams“, – sakė I.Čepanė.

Preambulės tekste rašoma:

"1918 metų lapkričio 18 dieną paskelbta Latvijos valstybė sukurta sujungus latvių istorines žemes ir remiantis latvių nacijos neatšaukiama valia ir neginčijamomis apsisprendimo teisėmis, kad šimtmečiams einant garantuotų latvių nacijos, jos kalbos ir kultūros egzistavimą ir raidą, užtikrintų Latvijos tautos ir kiekvieno laisvę

Latvijos tauta išsikovojo valstybę Laisvės kovose. Laisvai išrinktame Steigiamajame susirinkime ji įtvirtino valstybės santvarką ir parengė Konstituciją. Latvijos tauta nepripažino okupacinių režimų, jiems priešinosi ir atgavo laisvę, o 1990 metų gegužės 4 dieną atkūrė nepriklausomybę remdamasi valstybingumo tęstinumo principu. Ji gerbia savo laisvės kovotojus, atmena svetimų valdžių aukas, smerkia komunistinį ir nacistinį totalitarinį režimą ir jų nusikaltimus."

Preambulėje sakoma, kad Latvija kaip demokratinė, teisinė, socialiai atsakinga ir nacionalinė valstybė remiasi pagarba žmogui ir jo laisvei, pripažįsta ir gina pamatines žmogaus teises, gerbia tautines mažumas.

„Latvijos tauta gina savo suverenumą, Latvijos valstybės nepriklausomybę, teritoriją, jos vientisumą ir demokratinę valstybės sanklodą. Latvijos identitetą Europos kultūrinėje erdvėje nuo seniausių laikų sudaro latvių ir lybių tradicijos, latviška išmintis, latvių kalba, bendražmogiškos ir krikščioniškos vertybės”, – rašoma preambulės tekste.

Konstitucijoje įrašyta, kad pasitikėjimas Latvija, latvių kalba kaip vienintelė valstybinė kalba, laisvė, lygybė, brolybė, teisingumas, sąžiningumas, darbštumas ir šeima yra vieningos visuomenės pagrindas.

"Dieve, laimink Latviją", – baigiama Konstitucijos preambulė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"