TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusija spjauna į pasaulio nuomonę

2008 08 21 0:00
Iš Gorio į Tbilisį vedantį kelią tebekontroliuoja Rusijos kariuomenė.
AFP/Scanpix nuotrauka

Rusija grasina sankcijomis atsakyti į NATO šalių priimtą rezoliuciją dėl Gruzijos, pasinaudoti veto teise Jungtinių Tautų Saugumo taryboje ir pripažinti separatistinių Gruzijos respublikų nepriklausomybę.

Nors atsakymo į NATO šalių užsienio reikalų ministrų Briuselyje priimtą rezoliuciją sustabdyti bendradarbiavimą su Rusija kol ji visiškai neišves savo kariuomenės iš Gruzijos Maskva dar nedavė, Rusijos ambasadorius prie NATO Dimitrijus Rogozinas neatmeta, kad Rusija į ją gali atsakyti sankcijomis. "Mes taip pat peržiūrime savo santykius su Aljansu ir pakeisime politinių kontaktų harmonogramą. Kol kas plataus masto kontrveiksmų nesiimsime, tačiau tai yra įmanoma", - pareiškė D.Rogozinas. Komentuodamas NATO priimtą rezoliuciją jis pasakė, kad Vakarų Europos valstybės faktiškai parėmė Maskvą, "išmesdamos iš galutinės dokumento redakcijos chamiškus pasisakymus Rusijos adresu".

Rusija imsis sankcijų prieš NATO

D.Rogozinas mano, kad Gruzija nebus įtraukta į prisijungimo prie NATO planą, jei Rusijos ir Aljanso santykiai iš esmės nepasikeis. Pats nevengdamas "chamiškų" žodžių Rusijos ambasadorius prie NATO aiškino, kad "neformaliuose pokalbiuose visi pripažįsta, kad nenori turėti reikalų su Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu ir kad jis nepavydi tam kalės vaikui".

Rusijos laikraštis "Komersant" pastebi, kad Maskva kol kas neskelbia, kokių atsakomųjų akcijų ji gali imtis, bet tai gali būti skausmingas NATO nutarimas sustabdyti tranzitinių karinių krovinių gabenimą į Afganistaną per Rusijos teritoriją. Be to, laikraščio nuomone, Maskva ketina dar labiau paaštrinti santykius su NATO.

"Kol kas tai tik žodiniai išpuoliai, kurie niekuo ypatingu negresia, tačiau jei Rusija sugalvos vėl pademonstruoti jėgą konflikte su Gruzija, tai fundamentinis skilimas, apie kurį kalbą Dimitrijus Rogozinus, gali tapti faktu", - rašo laikraštis.

Skelbs veto Jungtinėse Tautose

Rusija pareiškė nesutiksianti, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priimtų rezoliuciją, kurioje Rusijai būtų nurodoma nedelsiant atitraukti kariuomenę iš Gruzijos ir tam pasinaudos veto teise. Rusijos atstovas prie JT Vitalijus Čiurkinas bandė įrodyti Saugumo Tarybai, jog rezoliucija turėtų apimti ir paremti Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy pasiūlytą ir jau Gruzijos bei Rusijos pasirašytą šešių punktų taikos planą. Jei ši sąlyga nebus įvykdyta, Rusijos Federacija negalės palaikyti rezoliucijos projekto, sakė V.Čiurkinas. Vis dar neaišku, kada bus rengiamas balsavimas dėl JT Saugumo Tarybos rezoliucijos, nes neabejojama, kad Rusija jį vetuos, nors rezoliucijos projekte ir Gruzija raginama atitraukti savo pajėgas į ankstesnes bazavimosi vietas ir reikalaujama nedelsiant pradėti vykdyti visus abiejų šalių pasirašytos paliaubų sutarties punktus. Tačiau rezoliucijoje užsimenama apie "Gruzijos teritorinį vientisumą su tarptautiniu lygiu pripažįstamomis sienomis", į ką Rusija atkerta, jog tokia nuostata jau pasenusi, nes du Maskvos palaikomi separatistų anklavai atsisako sugrįžti į Gruzijos sudėtį.

Rusija pripažins separatistus

Rusijos aukštųjų parlamento rūmų pirmininkas Sergejus Mironovas pranešė, kad įstatymų leidėjai jau yra pasirengę pripažinti Gruzijos separatistinių regionų nepriklausomybę, nes "to nori šių respublikų žmonės ir jei atitinkamą sprendimą priims Rusijos prezidentas".

Abchazijos parlamentas taip pat pranešė, kad ketvirtadienį oficialiai paprašys Rusijos pripažinti ją kaip nepriklausomą valstybę. Šiandien Suchumyje bus rengiama visos tautos sueiga, per kurią ir bus priimtas atitinkamas kreipimasis į Rusiją. Tuo tarpu visiškai Rusijos kontrolėn patekusi Pietų Osetija sako, kad nori priklausyti Rusijai. Abi šias teritorijas tarptautinė bendrija, įskaitant ir Rusiją, laiko Gruzijos dalimi, bet Maskva nuolat finansavo ir rėmė separatistus. Per pastaruosius 15 metų savo namus Abchazijoje turėjo palikti dešimtys tūkstančių gruzinų, kurie anksčiau sudarė regiono gyventojų daugumą. O iš Pietų Osetijos tūkstančiai gruzinų pabėgo praėjusią savaitę, kai Rusijai joje sutriuškino Gruzijos kariuomenę.

Ryžtingiausiai Gruziją palaiko JAV

JAV tęsia derybas su Turkija, kad ji praleistų amerikiečių laivus, vadinamus plaukiojančiomis ligoninėmis, per Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius. Tai patvirtino JAV valstybės sekretorės padėjėjas Matthew Bryza per spaudos konferenciją užsienio žurnalistams Vašingtone. JAV kreipėsi į Turkiją todėl, kad 1936 metais pasirašyta Montrė konvencija, t. y. tarptautinė sutartis dėl šių Turkijos kontroliuojamų sąsiaurių statuso, kuri draudžia plaukti per sąsiaurius daugiau kaip 15 tūkst. tonų vandens talpos kariniams laivams. Vašingtonas dabar aptarinėja su Ankara "įvairių tipų laivus, kurie galėtų atgabenti humanitarinės pagalbos krovinius į Gruziją". Tačiau M.Bryza sakė, jog jį nustebino Turkijos valdžios paskelbtas kažkoks "stabilumo Kaukaze paktas", kuriame ketina dalyvauti Rusija. Tačiau Turkija yra NATO narė ir JAV diplomatas tikisi, kad Vašingtonas ir Ankara galės "labai glaudžiai bendradarbiauti, nes turi bendrų interesų Kaukaze, jau nekalbant apie bendrąsias vertybes".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"