TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusija stiprina įtaką Kirgizijoje

2010 04 20 0:00
Tuo metu laikinoji šalies vadovė R.Otunbajeva nuolat kalba apie buvusios vyriausybės aukas, t. y. per neramumus žuvusius 84 žmones.
AFP/Scanpix nuotraukos

Aistros Kirgizijoje, kurią jau paliko nuverstas šalies prezidentas Kurmanbekas Bakijevas, nemažėja, o kraštas vis labiau skyla į dvi dalis. Tačiau prie to prisideda ir Rusijos politika šiame regione.

Dar prieš prasidedant sukilimui Kirgizstano naujienų portaluose pasirodė daugybė valdžią demaskuojančių straipsnių, kuriuose prezidentas K.Bakijevas ir jo giminaičiai buvo kaltinami pinigų iš valstybės iždo grobimu. Skurdžiai valstybei tai labai skaudi tema, todėl suaktyvėjo šalies opozicija.

Kai valdžia užblokavo priėjimą prie šių portalų, ėmė protestuoti ne tik tokios organizacijos kaip "Freedom House", bet ir Rusijos užsienio reikalų ministerija. Ji staiga tapo didele laisvės rėmėja, nors pačios Rusijos požiūrio į laisvą spaudą savo šalyje tai nė kiek nepakeitė. "Rusijos elgesys Kirgizijoje - tai nauja santykių su buvusiomis SSRS respublikomis taktika, nes Maskva tebelaiko jas savo įtakos zona. Šiuo atveju laisvo žodžio rėmimas virto kova su nepageidaujamu valstybės vadovu ir tapo tik viena didžiulio užkulisinio žaidimo dalimi. Po sukilimo tai gali padėti Rusijai palenkti į savo pusę naująją šalies vyriausybę", - rašo "The New York Times".

Rusija gerai išmoko "spalvotųjų revoliucijų" pamoką, kai Vakarai jos buvusiose respublikose atvirai palaikė opozicines grupes ir laisvą spaudą. Vienas Kirgizstane dirbantis amerikiečių diplomatas pabrėžė: "Rusija surengė spalvotą revoliuciją jai būdingomis spalvomis." Be abejo, Rusijos įtaka bus jaučiama sudarant naująją Kirgizijos vyriausybę ir per rinkimus, jeigu jie įvyks. JAV dienraštis primena, jog Maskva stiprina savo ryšius ir su Gruzijos bei Baltarusijos opozicijomis.

Buvęs Nepriklausomų Valstybių Sandraugos instituto Biškeke direktorius Aleksandras Knezevas neslepia, kad rengė Kirgizstano opozicijos susitikimus iš pradžių su nelabai įtakingais Rusijos Dūmos deputatais, o vėliau ir su labai reikšmingais Rusijos veikėjais. A.Knezevas teigia, jog dabartinė Kirgizstano vyriausybės vadovė Roza Otunbajeva įspėjo Rusiją, kad šalyje gali kilti dideli masiniai protestai. Neaišku, ar Rusija pranešė N.Otunbajevai, jog prisiima tam tikrus įsipareigojimus, bet tuo metu Maskva jau darė spaudimą Kirgizijos vyriausybei padidindama naftos produktų muitus. Pakilusios degalų kainos dar labiau sustiprino nepasitenkinimą šalyje.

JAV nežinojo, kaip reaguoti į tokią Rusijos taktiką ir kaip sumažinti jos įtaką. Jei amerikiečiai būtų palaikę Kirgizstano vyriausybę, jie būtų turėję viešai pritarti laikraščių ir naujienų portalų uždarymui. "Balandžio pradžioje vienas opozicijos atstovas atėjo į JAV ambasadą Biškeke ir pranešė: "Trečiadienį prasidės revoliucija." Taip ir atsitiko. Tačiau jos rezultatai Rusijai nėra vienareikšmiai, nes laikinąją vyriausybę sudaro asmenys, glaudžiai susiję su Jungtinėmis Valstijomis. Todėl reikia laukti Rusijos ir Amerikos dvikovos suaktyvėjimo", - daro išvadą "The New York Times".

Be kita ko, tai rodo, kad nuverstas prezidentas K.Bakijevas tebeturi nemažai šalininkų. Vakar Džalal Abado mieste vyko mitingas jam paremti. Keli tūkstančiai žmonių, protestuojančių prieš laikinąją šalies vyriausybę, į didžiausią miesto aikštę atsinešė transparantus, ant kurių buvo užrašyta: "Opozicija užgrobė valdžią krauju", "Bakijevas - teisėtas prezidentas", ir reikalavo nutraukti K.Bakijevo persekiojimą. Tokie mitingai nuolat rengiami ir kitose srities vietose. Jų dalyviai protestuoja taikiai ir neplanuoja kokių nors kitų veiksmų prieš naująją Kirgizijos valdžią.

Tačiau Rusijos žiniasklaida kaskart pabrėžia, kad gyventojai elgiasi agresyviai, pavyzdžiui, Biškeko priemiesčiuose įsiaudrinusi minia bandė užgrobti 700 hektarų ariamos žemės. Milicija žmones išvaikė, tačiau "chuliganai" grįžo apsiginklavę lazdomis, akmenimis ir skanduodami antirusiškus šūkius patraukė Biškeko centro link. Mitinguotojai taip pat veržėsi į namus, kuriuose gyvena rusai, ir reikalavo, kad šie išsikraustytų iš jų šalies. Teko įsikišti milicijai ir net specialiesiems kariuomenės daliniams.

Skelbdama tokią informaciją Maskva negali nereaguoti. Ji ragina Kirgizstane gyvenančius rusus reikalauti, kad būtų parengta deklaracija ar koks kitas dokumentas, kuris apibrėžtų valstybės tarpnacionalinę politiką. Rusai pabrėžia ir dvigubos pilietybės, t. y. Kirgizstano ir Rusijos, klausimą, nes "tai daugybei šalies gyventojų sumažintų įtampą". Prorusiškos Kirgizijos organizacijos pasisako ir už tai, kad būtų išplėsta rusų kalbos, kuri įteisinta kaip oficiali valstybės kalba, įtaka, nes pastaruoju metu ji vartojama mažiau, o tai "pažeidžia Kirgizstane gyvenančių rusų teises".

Rusija jau kalba, jog Kirgizijoje bręsta pilietinis karas. Tai pateisintų jos karinį įsikišimą į šią Vidurio Azijos valstybę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"