TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusija stumia JT į aklavietę

2008 09 25 0:00
Niujorke kalbėjęs Lietuvos prezidentas V.Adamkus nepamiršo paminėti ir Baltijos valstybių okupacijos, kurią dabar mėgina neigti Rusija.
AFP/Scanpix nuotrauka

Dėl Rusijos ir Gruzijos trumpo karo įtempti Vakarų šalių santykiai su Maskva temdo visą Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją. Dar viena opi problema - pasaulio finansų krizė.

Niujorke tęsiasi antradienį prasidėję JT Generalinės Asamblėjos debatai. Organizacijai priklauso 192 šalys, o teisę viešai kalbėti turi visi debatų dalyviai.

V.Adamkus: jaučiamės nesaugesni!

Pirmąją JT Generalinės Asamblėjos debatų dieną kalbėjęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pažėrė kritikos paralyžiaus apimtai organizacijai. Jis pareiškė, jog rimtos krizės akivaizdoje JT tebuvo pasyvi stebėtoja, iš esmės nesureagavusi į Rusijos agresiją prieš Gruziją, mažą šalį, kuri yra JT narė nuo 1992 metų. JT Saugumo Taryba net 6 kartus tarėsi dėl padėties Gruzijoje, bet rezoliucijos taip ir nepriėmė.

Svarstydamas, kodėl JT reikiamai nesureagavo į konfliktą Gruzijoje, V.Adamkus dėstė, kad tai galėjo atsitikti dėl to, jog viena iš konflikto šalių - Rusija - yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė.

Kita galima prezidento įvardyta priežastis - susilpnėjęs pasitikėjimas JT. Lietuvos vadovas kalbėjo, kad pasauliui reikia JT lyderystės, tačiau pastebimas šios organizacijos paralyžius, nemažai valstybių jaučiasi ne tokios saugios kaip prieš 10 metų. Rytų Europoje ir rytinėse ES kaimynėse tai matyti dar akivaizdžiau nei kur kitur. Norint atkurti pasitikėjimą, JT turi būti iš esmės reformuotos.

Dar viena nesaugumo priežastis, kurią akcentavo V.Adamkus, - energetikos problemos. Jis priminė, kad Rusija nutraukė naftos tiekimą Lietuvai be jokio įspėjimo, o Ukrainai ir Baltarusijai buvo nutrauktas dujų tiekimas. "Atsižvelgdami į šiuos faktus ir į tai, kad netrukus bus uždaryta mūsų vienintelė nepriklausoma jėgainė, turime labai rimtą priežastį nerimauti dėl galimo pavojaus mūsų ekonomikos ateičiai", - kalbėjo V.Adamkus Niujorke.

Lietuvos vadovas dar kartą priminė ir Baltijos šalių okupaciją bei mėginimus revizuoti okupacijos faktą. "Kitąmet minėsime gėdingųjų slaptųjų Molotovo ir Ribbentropo protokolų 70-ąsias metines, tačiau Lietuvai ir kitoms buvusios Sovietų Sąjungos šalims vis dar tenka kovoti su revizionizmu, kuris smelkiasi nuo Kremliaus bokštų, su akivaizdžiai neteisingais teigimais, kad nebuvo jokios Baltijos valstybių okupacijos, Ukrainoje nebuvo "holodomoro", kai dėl nuožmaus diktatoriaus valdymo milijonai žmonių mirė iš bado. Ar visoje tarptautinėje bendruomenėje neturėtų skambėti pavojaus varpai, kai matome tokius įžūlius mėginimus dangstyti nusikaltimus žmonijai?" - į susirinkusiuosius Niujorke kreipėsi V.Adamkus. Pasak jo, norint iš tiesų reformuoti JT, vertėtų nuodugniau patyrinėti Europos patirtį, įgytą po Antrojo pasaulinio ir po šaltojo karo.

G.W.Bushas: terorizmui nėra vietos

Antradienį savo paskutinę kalbą JT debatuose pasakė ir antrą kadenciją baigiantis JAV prezidentas George'as W.Bushas. Jis daug dėmesio skyrė pasaulio ekonomikos nuosmukiui ir pažadėjo pasaulio lyderiams, kad Vašingtonas finansinės pagalbos planą įgyvendins "kuo skubiausiai", bet pripažino, jog JAV veiksmų efektyvumas didele dalimi priklausys nuo konjunktūros pasaulio rinkose. "Šiuo metu mes stengiamės užbėgti už akių didžiųjų bendrovių bankrotui, padidinti likvidumą", - sakė G.W.Bushas.

21 minutę trukusioje kalboje jis palietė ir kitas jo valdymą lydėjusias svarbias problemas, tokias kaip kova su pasauliniu terorizmu. Jis sakė, jog Sirija ir Iranas teberemia terorizmą, ir paragino JT nares griežtinti sankcijas Iranui bei Šiaurės Korėjai dėl jų branduolinių programų. "Turime būti budrūs dėl branduolinių ginklų platinimo", - įspėjo Amerikos vadovas.

Nepamiršo G.W.Bushas ir Rusijos invazijos į Gruziją. Šią karinę Maskvos akciją jis pasmerkė ir pavadino JT chartijos, kuri užtikrina "lygias didelių ir mažų valstybių teises", pažeidimu.

M.Saakašvilis: antroji rožių revoliucija

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis paragino JT nepripažinti separatistinių Abchazijos ir Pietų Osetijos provincijų nepriklausomybės ir pažadėjo atsakyti į agresiją prieš Gruziją "antrąja rožių revoliucija" - laisvių plėtimu savo šalyje, nes, pasak jo, Rusijos invazija buvo nukreipta prieš demokratiją.

Saakašvilio žodžiais tariant, Gruzija kariaus ne ginklais, o vertybėmis: opozicinės partijos turės daugiau galimybių naudotis radijo bangomis, bus stiprinami įstatymai įdiegiant prisiekusiųjų teismus ir plečiama privačios nuosavybės apsauga.

Gruzijos vadovas paragino atlikti nepriklausomą tarptautinį 5 dienas trukusio konflikto dėl Pietų Osetijos tyrimą, prašė Jungtinių Tautų užtikrinti, kad būtų laikomasi ugnies nutraukimo, ir padėti taikiai išspręsti Gruzijos separatistinius konfliktus.

N.Sarkozy: bendra Europos ir Rusijos ekonominė erdvė

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy taip pat nepamiršo Rusijos karo su Gruzija. Jis pareiškė, kad jėgos panaudojimas buvo nepriimtinas, ir įspėjo Maskvą, kad negalima eiti į kompromisus dėl nepriklausomos valstybės teritorinio vientisumo.

Drauge Prancūzijos prezidentas kalbėjo apie norą užmegzti su Rusija partnerystės ryšius: "Mes norime bendros ateities su Rusija. Europa nori būti Rusijos partnerė." N.Sarkozy pasiūlė sukurti "bendrą ekonomikos erdvę, kuri suvienytų Rusiją ir Europą". Ši iniciatyva "pranoks strateginę partnerystę, apie kurią svarstyta iki šiol", nors bendros rinkos sukurti nesiekiama.

Paliesdamas pasaulinę finansų krizę dabar Europos Sąjungai pirmininkaujantis N.Sarkozy pasisakė už "reguliuojamą kapitalizmą", kad būtų išvengta dar didesnės žalos. Jis paragino kitų šalių vadovus kuo greičiau padaryti išvadas iš suirutės, kuri apėmė finansų rinkas.

Rusijos korta - Iranas

Savo ruožtu Rusija Niujorke smogė atsakomąjį smūgį į gausiai jai pažertus Vakarų šalių kaltinimus dėl konflikto Gruzijoje. Maskva privertė galingiausias valstybes atšaukti ministrų susitikimą, kuriame turėjo būti svarstoma prieštaringai vertinama Irano branduolinė programa. 6 šalių (JAV, Rusijos, Kinijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos), siekiančių priversti Iraną nutraukti urano sodrinimą, diplomatijos vadovai turėjo susitikti JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose ir aptarti naujausias sankcijas Teheranui. Tačiau Rusijos URM pareiškė nemananti, jog tokį susitikimą būtina rengti tuojau pat - jokio gaisro nėra. Po šio pranešimo JAV paskelbė, kad ministrų posėdis atšaukiamas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"