TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusija svaido įspėjimus Ukrainos ir NATO pusėn

2014 09 05 6:00
Pirmiausia grupė NATO lyderių susitiko su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka. Reuters/Scanpix nuotrauka

Prezidentas Petro Porošenka atvykęs į Velsą išgirdo Vakarų lyderių paramos žodžius tuo metu, kai Rusija toliau atakuoja Ukrainą rytuose ir perspėja nesiekti NATO narystės, o priimti Kremliaus taikos planą. Velso kuluaruose P. Porošenka pareiškė, kad šiandien įsakys Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms nutraukti ugnį.

Prieš pradėdami viršūnių susitikimą NATO lyderiai Velse susitiko su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka. Šis jiems pranešė apie padėtį Rytų Ukrainoje ir pokalbius su Vladimiru Putinu. D. Cameronas pakvietė susitikti su P. Porošenka Prancūzijos prezidentą Francois Hollande'ą, Italijos premjerą Matteo Renzi, Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir JAV prezidentą Baracką Obamą.

Rusija į NATO viršūnių susitikimą nėra pakviesta. Lietuvai atstovauja prezidentė Dalia Grybauskaitė, į Velsą taip pat atvyko krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai.

Kaip rašo "The New York Times", dar prieš metus paklausus, kas turi būti NATO darbotvarkėje, visi tik krapštydavo pakaušį. Tačiau vos per kelis pastaruosius mėnesius viskas pasikeitė. Rusijos karinė grėsmė privertė NATO susigriebti, kad 28 narių gynybinis Aljansas, pasirodo, visiškai nepasirengęs šią grėsmę atremti. Nepaisant to, sutarimo tarp Aljanso narių nėra. Dar vakar Prancūzija rengėsi perduoti "Mistral" lėktuvnešius V. Putinui pagal 1,2 mlrd. dolerių kontraktą, kol galiausiai prezidentas F. Hollande'as nejaukiai pasijuto ginkluodamas agresorių. Todėl vienas viršūnių susitikimo tikslų - pademonstruoti NATO vienybę ir ryžtą reaguoti į naujai susiklosčiusią padėtį.

Dviejų dienų susitikime dominuoja Ukrainos krizė, bet svarbūs ir kiti klausimai, tokie kaip rūpesčių keliantis sąjungininkų pajėgų išvedimas iš Afganistano ir "Islamo valstybės" (IS) iškilimas Irake bei Sirijoje.

Kurs vieningą frontą

Apžvalgininkų teigimu, šis NATO susitikimas yra svarbiausias per daugybę dešimtmečių, nes Aljansas turi pademonstruoti, kad sugeba atremti XXI amžiaus iššūkius.

B. Obama ir D. Cameronas vakar pareiškė, kad NATO turi užtikrinti nuolatinį karinį buvimą Rytų Europoje.

Prieš viršūnių susitikimą paskelbtame bendrame pareiškime jie pabrėžė, kad tokie sprendimai būtini siekiant atgrasyti Rusiją. Amerikiečių ir britų lyderiai taip pat pasisakė už tarptautinių greitojo reagavimo pajėgų sukūrimą ir paragino NATO sąjungininkus didinti išlaidas gynybai. Tikimasi, kad NATO pritars planams dislokuoti tūkstančius Aljanso karių ir karinės technikos vienetų Rytų Europoje. Tai, beje, Prancūzijos generolo Jeano-Paulio Palomeros teigimu, šalims kainuos šimtus milijonų eurų.

Drauge tai bus ir didžiulis pralaimėjimas Maskvai, kuri nuo šaltojo karo pabaigos siekė padaryti galą kariniams blokams Senajame žemyne, susilpninti NATO ir neleisti Aljansui priartėti prie jos sienų. Rusijos politikos formuotojai iki kaulų smegenų nekenčia NATO manydami, jog Vakarai išsižadėjo šaltojo karo pabaigos nuostatų, kad karinių blokų nebeliks.

Grėsmė, kurią kelia Maskva, yra dvejopa. Pirmiausia, Rusija apvertė visą Europos saugumo tvarką, susiklosčiusią po šaltojo karo ir nustatytą 1997 metų NATO ir Rusijos susitarime. Dokumentas, kurį Paryžiuje pasirašė NATO lyderiai ir tuometis prezidentas Borisas Jelcinas, numatė kurti ilgalaikę visuotinę taiką Europoje ir regione abipus Atlanto. Jame aiškiai išdėstyti reikalavimai gerbti visų valstybių suverenumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Rusija įžūliai pamynė šiuos principus savo veiksmais prieš Ukrainą.

Antra, Rusijos pretenzijos į teritorijas, kurios anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai, parodė, kad V. Putinas gali užpulti NATO nares, esančias prie Rusijos sienų. Ypač didelė grėsmė kyla Lenkijai ir Baltijos valstybėms. NATO turi imtis priemonių joms apginti ir pasiųsti aiškų signalą Maskvai, "kad Rusijos tankai nepraeis".

Gasdina NATO baubu

Rusijos kartėlis padidėjo, kai NATO 1999 metais į savo gretas priėmė buvusias Varšuvos sutarties organizacijos, kuriai vadovavo Maskva, šalis. Per kitą plėtros bangą 2004-aisiais prie Aljanso prisidėjo daugiau valstybių, tarp jų penkis dešimtmečius sovietų okupaciją kentusios trys Baltijos šalys.

O dabar Šiaurės Atlanto aljansas priartėjo prie savo 1997 metų sutarties su Maskva, kuria įsipareigojo nesteigti nuolatinių bazių ir nelaikyti savo karių naujose NATO narėse, ribų.

Priežastys, kodėl Rusija bijo NATO plėtros, yra labiau „paranojinės, o ne karinės ar politinės“. Taip sako Maskvoje įsikūrusio Strateginių tyrimų instituto vadovas Aleksandras Konovalovas, turėdamas galvoje tai, kad pastaraisiais metais Aljanso karinės parengties lygis pastebimai sumažėjo.

„Pramanas, kad NATO veržia kilpą aplink Rusiją, gali būti naudojamas paaiškinti gyventojams, kodėl pensijos nepakanka pragyventi šalyje, skęstančioje už naftą gaunamų dolerių jūroje“, - sakė analitikas. Tokia NATO baimė skirta visuomeniniam naudojimui, šalies vadovybei tai priemonė išlaikyti valdžią.

Be to, negalima pamiršti ir karinio pramoninio komplekso. „Mūsų ginkluotųjų pajėgų generalinį štabą ir gynybos žvalgybos agentūrą sudaro žmonės, kurie tarnavo per šaltąjį karą ir yra suinteresuoti konfrontacija, - aiškino nepriklausomas gynybos analitikas Pavelas Felgenhaueris. - Jie žino, kaip gauti pinigų gynybai prasimanant grėsmes.“

Priešingas efektas

Paradoksalu, bet Rusijos veiksmai siekiant neleisti Gruzijai, Ukrainai, Moldovai ir kitoms posovietinėms valstybėms tapti NATO narėmis duoda priešingą rezultatą - stumia jas į NATO. Šios šalys jau įsitikino, kad tik NATO gali apsaugoti jas nuo Rusijos apetito, todėl Velse Gruzija sieks gauti NATO kvietimą tapti nare, o Ukraina jau imasi žingsnių ta linkme, kiek tai nuo jos priklauso. Artimiausiu metu Ukrainos parlamentas svarstys įstatymą atsisakyti neprisijungusios valstybės statuso.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vakar įspėjo NATO nesiūlyti Ukrainai narystės ir neprimesti savo valios šiai buvusiai sovietinei respublikai. Vietoj to Ukraina ir NATO turėtų priimti V. Putino taikos planą, kurį šis, kaip pats sakė, brūkštelėjo iš kažkur grįždamas.

2008 metais NATO siūlė Ukrainai visateisę narystę, bet 2010 metais Kremliaus remiamas prezidentas Viktoras Janukovyčius nusprendė, kad jo šalis laikysis neprisijungimo prie karinių blokų politikos.

V. Putinas nesugeba paversti Rusijos patrauklia šalimi, prie kurios norėtų šlietis kaimynės valstybės. Kad taip būtų, Rusija turėtų pasiekti aukštą gyvenimo ir demokratijos lygį, įdiegti teisinės valstybės standartus. Šios pastangos Rusijoje žlugo. Jokio trečio kelio, apie kurį mėgstama pliurpti Rusijoje, rusai dar nėra radę. Tad prievarta ir bauginimas tėra vienintelis būdas Rusijai išlaikyti savo įtakos sferą posovietinėje erdvėje.

Reuters, BBC, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"