TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusija: tariami žurnalistai ir sukurtos žinios

2016 01 06 10:00
„Europiečiai turi žinoti, kad V. Putinas meluoja", – teigė viešnia iš Rusijos. AFP-/Scanpix nuotrauka

Interneto komentarų rašinėtojas iš Rusijos sukuria istoriją, tarkime, kaip jis blogai gyvena Amerikoje, todėl nori grįžti į tėvynę, ir pateikią kaip tikrą. Tariamas žurnalistas ją išplatina, pridėdamas, kad JAV daugeliui rusų prastai, todėl jie ketina reemigruoti. Žiniasklaidos priemonės tokią sukurptą žinią paskleidžia plačiai. Toks yra propagandinis darbas. Apie tai per renginį Europos Parlamente (EP) pasakojo Rusijos nepriklausomo leidinio atstovė.

Europiečiams, ypač vakariečiams, itin pravartu žinoti, ką apie Rusijos propagandą teigia šios šalies nepriklausomos žiniasklaidos atstovai. Gerai turėti galimybę susipažinti su argumentais ir tyrimo rezultatais, kiek toli pažengę Kremliaus melo bei manipuliacijos metodai. EP atstovai ir įvairių šalių žurnalistai, dalyvavę Briuselyje surengtoje konferencijoje „XXI amžiaus troliai: Kremlius Vakarų žiniasklaidoje“ su susidomėjimu klausėsi Rusijos leidinio „Novaja gazeta“ žurnalistės Aleksandros Garmažapovos pasakojimo apie tikrų tikriausią „trolių fabriką“, veikiantį Sankt Peterburge. Tiesa, gerą atlygį gaunantys darbuotojai, kurių veiklos esmė – propaganda, ten slepiami po „teksto kūrėjų“ ir „turinio vadybininkų“ pareigomis.

Už gerus pinigus

Rusijos leidinio „Novaja gazeta“ žurnalistė A. Garmažapova teigė, kad Sankt Peterburge veikiančiame „trolių fabrike“ dirba šimtai studentų, įvairių profesijų žmonių. Dieną naktį jie rašo apie tai, kaip myli prezidentą Vladimirą Putiną ir kaip kenkia Vakarai, ypač JAV. Viena opozicijos aktyvistė ieškojo darbo ir pamatė skelbimą. Nuvykusi pokalbio, sužinojo apie tikrą veiklos pobūdį. Jai tai buvo nepriimtina, todėl propagandinio darbo nesiėmė. O savo įspūdžius aprašė vieno leidinio tinklaraštyje. Tačiau rašinys plačiau nenuskambėjo.

„Novaja gazeta“ žurnalistė A. Garmažapova. / Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka

„Novaja gazeta“ žurnalistai susidomėjo šia istorija. Jie nusprendė atlikti tyrimą ir pabandyti bent trumpam įsidarbinti į „trolių fabriką“. Išsiaiškino, koks darbo pobūdis, kokius atlyginimus siūlo – tarkime, vidutinis buvo 40–50 tūkst. rublių per mėnesį, pareigos – „teksto kūrėjų“ ir „turinio vadybininkų“. Pamatę ten kai kuriuos asmenis, suprato, kad ši propagandos įstaiga yra susijusi su Kremliumi.

A. Garmažapova bandė paklausinėti „trolių fabrike“ dirbusią 18 metų merginą apie moralinį aspektą. Komentarus internete ši rašydavo pasislėpusi po slapyvardžiu „ramunė“. Piktindavosi gyvenimu JAV, teigdavo, kad viskas blogai, nors pati ten nėra buvusi, tikindavo, jog rusai iš šios šalies išvažiuoja, tvirtindavo, kad V. Putinas yra didis. Žurnalistė pasidomėjo, ar „ramunė“ nejaučia gėdos komentarus rašyti už pinigus. Mergina atsakė: „Kas čia tokio? O apie ką rašau, yra mano asmeninis reikalas.“

Dezinformacija paskleidžiama plačiai

„Nors mes – Rusijos piliečiai, turbūt esame naivoki. Mat tikėjomės, kad po to, kai parašysime apie „trolių fabriką“, jį uždarys, – kalbėjo „Novaja gazeta“ žurnalistė. – Tačiau nieko panašaus, jis ir toliau veikia.“ Priešingai. Prasidėjo šią temą gvildenusių žurnalistų puolimas. Jie buvo kaltinami esą „dirba Vakarams“. Buvo teigiama, kad Rusijai jie linki blogo. Kitaip ne tirtų šios propagandinės mašinos veikimo metodų, o patys prisidėtų prie trolių darbo.

A. Garmažapova atskleidė dar vieną Rusijos manipuliavimo viešoje erdvėje būdą. Ne tik „trolių fabrikas“ veikia, dar kuriamos netikros žiniasklaidos priemonės. Tarp jų – ir neva ukrainietiškos. Tarkime, naujienų portalas „Charkovo naujienos“. Šio darbuotojai sėdi Sankt Peterburge Rusijoje. O rašo, tarsi būtų Ukrainoje.

Vienas A. Garmažapovos kolega porą mėnesių specialiai įsidarbino į „trolių fabriką“. Sužinojo įdomių dalykų. Sakykime, viename aukšte sėdintis trolis virtualioje erdvėje parašo esą gyvena Amerikoje, kad ten siaubinga, todėl norėtų grįžti į Rusiją. Kitame aukšte dirbantis tariamas žurnalistas pagal šią žinutę sukuria naujieną neva rusų kilmės amerikiečiai nori masiškai reemigruoti į Rusiją, nes už Atlano viskas labai blogai, ir paskelbia ją kaip tikrą. Vėliau ją „pasigauna“ žiniasklaidos priemonės ir, nepatikrinę šaltinių, pradeda platinti. Tokiu būdu dezinformacija paskleidžiama plačiai. O žinią sukūrę asmenys neprisiima už tai jokios atsakomybės ir net gauna gerą atlygį.

"Novaja gazeta" atliko tyrimą apie "trolių fabriką" Sank Peterburge.

Tiesą žino nedaugelis

Tik nedidelis Rusijos žmonių, daugiausia liberalių, demokratinių pažiūrų, sluoksnis žino apie „trolius“ ir iš piršto laužtas naujienas. Dauguma gyventojų tiki tuo, ką mato per televiziją, skaito spaudoje ar internete. Jie mano, kad komentarus rašo tokie patys paprasti žmonės. Ir yra nekritiški tam, kas skelbiama.

O troliai vis labiau bujoja. Jie jau eina į tarptautines erdves. Rašo komentarus užsienio naujienų portaluose. „Tikiuosi, kitų šalių skaitytojų neveikia propaganda. Viliuosi, jie supranta, kad tuos komentarus kuria troliai, o ne realūs žmonės“, – kalbėjo nepriklausoma Rusijos žurnalistė.

Klausiama, ką patartų europiečiams, apskritai vakariečiams, į kuriuos jau nusitaikė Kremliaus propaganda, A. Garmažapova sakė, kad derėtų leisti suprasti: žinome apie jūsų manipuliacijas ir melą. Patarė būti kritiškiems, tikrinti skleidžiamas žinias. „Europiečiai turi žinoti, kad V. Putinas meluoja, jam tai yra normalu, jis yra supuvęs kaip asmenybė, – teigė viešnia iš Rusijos. – Europiečiai gali remtis savo vertybėmis.“ Pasak žurnalistės, nepasitikėti yra blogai, bet dar blogiau, kai pasitikėjimas nuviliamas, o apgavystė laimi.

***

Konferenciją „XXI amžiaus troliai: Kremlius Vakarų žiniasklaidoje“ Bruselyje inicijavo Lietuvos europarlamentaras Petras Auštrevičius. Per renginį, vykusį EP Briuselyje, savo tyrimus pristatė ir pranešimus skaitė Vakarų ir Rytų Europos žiniasklaidos atstovai, vyko diskusija tarp dalyvių ir svečių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"