TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusija Viduržemio jūros regione

2015 03 06 6:00
Praėjusią savaitę Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis (kairėje) Maskvoje aplankė Rusijos vadovą Vladimirą Putiną. Reuters/Scanpix nuotrauka

Neseniai Kipro prezidento Niko Anastasiadžio paskleista žinia, kad šalyje gali atsirasti Rusijos karinių bazių, daug kam tapo didele staigmena. Kartu tai yra gera proga aptarti pastarojo meto Maskvos politiką Viduržemio jūros regione. Kremliaus užmojai jame analizuojami portale geopolitika.lt publikuotame politikos mokslų daktaro Vadimo Volovojaus straipsnyje.

Kodėl Kipras staiga pasidarė toks geras Rusijai? Kalbos dėl bazių prasidėjo dar 2013 metų birželį, tačiau tuomet Kipro užsienio reikalų ministras kolegai iš Rusijos Sergejui Lavrovui pareiškė, kad su karinių objektų naudojimu Nikosija dar gali sutikti (ir tai įvyko, kai Rusija pareikalavo grąžinti 2,5 mlrd. eurų kreditą), bet su jų nuoma – ne, nes tam prieštarauja JAV ir kiti NATO nariai. Oficialiai Kipras nėra Aljanso narys, bet NATO šią valstybę vienareikšmiškai vertina kaip savo įtakos zoną, be to, čia jau seniai dislokuotos Didžiosios Britanijos karinės pajėgos.

Akivaizdu, kad už bazes Maskva turės sumokėti Nikosijai nemažą kainą – tiek finansinę, tiek politinę, nes komplikuotų santykių su Vakarais išlaidos Kiprui šiuo atveju bus nemažos. Kitaip tariant, Nikosija turbūt laukia naujų kreditų ir viliasi, jog rusų kapitalas liks ekonominių problemų kamuojamoje saloje. Taip pat reikėtų paminėti, kad Kipro entuziazmą galėjo paskatinti ir naujoji Graikijos valdžia, kuri už pagalbą Rusijai irgi, matyt, tikisi Maskvos paramos blogėjant santykiams su Europos Sąjunga (ES). Rusijos draugystė su kraštutiniais kairiaisiais ir dešiniaisiais Europoje, atrodo, pradeda duoti dividendų.

Ko tikisi Maskva?

Šių Viduržemio jūros valstybių lūkesčiai daugiau ar mažiau aiškūs. O ką gauna Maskva? Pirma, krizės Sirijoje fone prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas didėjantį Rusijos aktyvumą regione, pareiškė: „Mes čia turime savų interesų, susijusių su nacionalinio saugumo užtikrinimu, todėl kalbama apie nuolatinio Rusijos laivų buvimo Viduržemio jūroje sąlygų sukūrimą.“ Šiame kontekste Sirijos uostas Tartusas yra svarbus nubrėžto tikslo įgyvendinimo instrumentas, bet nepakankamas ir nelabai patikimas, turint omenyje nesibaigiantį pilietinį konfliktą Sirijoje ir neaiškias jos prezidento Basharo al-Assado perspektyvas. Bazės Kipre - kur kas geresnė alternatyva, nes jomis galės naudotis tiek rusų laivynas, tiek aviacija.

Taip pat nereikėtų pamiršti atgimstančios Rusijos draugystės su Serbija. Turbūt neatsitiktinai Vakarai sunerimo dėl pompastiško V. Putino vizito į Belgradą, per kurį buvo pasirašyta šalių karinio ir techninio bendradarbiavimo sutartis (ką jau kalbėti apie rusų humanitarinės pagalbos centro įkūrimą prie Kosovo sienų, kuris, kaip praneša „Deutsche Welle“, gali būti užmaskuotas žvalgybos centras). Vokietijos kanclerė Angela Merkel pažymėjo, kad „Rusija ėmėsi ekonominių ir politinių pastangų padaryti priklausomas nuo savęs kelias Balkanų šalis“, o „The Financial Times“ tiesiai parašė, jog Maskva, pasinaudodama serbais, gali pradėti hibridinį karą Balkanuose (Kosove, Bosnijoje ir Hercegovinoje), kad Europa užmirštų Ukrainą.

Negalima nepaminėti ir Turkijos. Rusija užgrobė Krymą ir sparčiai didina jo karinį potencialą. Tai stiprina Maskvos pozicijas Juodosios jūros regione, bet Viduržemio jūroje jos karinis potencialas negali būti pajėgus be gerų santykių su Turkija. Akivaizdu, kad turkams nelabai patiktų rusiškos bazės Kipre ir Maskvos suartėjimas su Graikija. Tačiau klastingasis Kremlius ir šiuo atveju, regis, rado išeitį. Tai – dujotiekis „Turkijos srautas“, dėl kurio sutarė V. Putinas ir prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, visuomet svajojęs paversti Turkiją strategiškai svarbia energetinio tranzito šalimi.

Aiškūs prioritetai

Iš pradžių atrodė, kad Rusijos viražas, susijęs su „Pietų srauto“ dujotiekio projekto uždarymu, tėra Europos šantažas. Bet kai Europos Komisijos atstovas Marošas Sefčovičius, kuruojantis energetiką, nuvyko į Maskvą, jam buvo paaiškinta, kad ES turi paskubėti, jeigu ateityje, kai bus baigtas tiesti „Turkijos srautas“, nori gauti rusiškų dujų. Pasibaigus sutarčiai dujų tranzitas per Ukrainą bus nutrauktas, todėl ES derėtų pradėti rūpintis dujų infrastruktūros iki Turkijos ir Graikijos sienos statyba. O šių metų vasario pradžioje „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris pareiškė, jog pirmoji turkiško dujotiekio linija bus baigta jau 2016 metų pabaigoje. Atitinkamai Turkija virs strateginiais dujų vartais į Europą ir Rusijos iniciatyva iš esmės atsidurs vienoje energetinėje valtyje su Graikija, per kurios teritoriją į pietines ES šalis turės keliauti rusiškos dujos.

Taigi, visų pirma, Maskva politiškai suartėja su Graikija, kurioje į valdžią atėjo ES nemėgstantys kraštutiniai kairieji, ir su Serbija, kuri, nepaisydama ES spaudimo, atsisakė paremti Vakarų sankcijas Kosovo nepriklausomybės nepripažįstančiai Rusijai. Antra, Maskva kariniu požiūriu ketina įsitvirtinti Kipre, Sirijoje ir Serbijoje. Trečia, situaciją galėtų komplikuoti Turkija, nepatenkinta Rusijos suartėjimu su Graikija ir graikiškuoju Kipru. Tačiau V. Putinas pasiūlė R. T. Erdoganui nutiesti iš Turkijos europinį dujų vamzdį, ir šis sutiko, nors suprato, kad taip jam teks turėti reikalų su Graikija. Kitaip tariant, Rusija gudriai papirko Ankarą, o kartu susiejo ją su Atėnais.

Apibendrinant galima teigti, jog Rusijos karinės ir energetinės politikos Viduržemio jūros regione gabaliukai palengva ėmė dėliotis į daugiau ar mažiau apibrėžtą strateginį paveikslą, turintį aiškius prioritetus dėl partnerių ir tikslų. Dar ne viskas padaryta, bet reikalai juda. Ir tai rimta – kitaip Vakarai nesijaudintų dėl V. Putino suartėjimo su Belgradu, Ankara, Atėnais ar Damasku. Tačiau kol kas žaidimo sąlygas diktuoja Maskva, o Europa nuolat vienu žingsniu atsilieka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"