TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusija žada veikti, jei NATO stiprins rytinių sienų apsaugą

2014 04 03 11:47
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Rusija imsis visų politinių ir karinių priemonių, kurias laikys reikalingomis atsakant į bet kokius NATO sprendimus stiprinti Aljanso rytinių sienų apsaugą.

Tai pareiškė Rusijos ambasadorius prie NATO Aleksandras Gruško, komentuodamas trečiadienį pasibaigusį Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje.

„Žinome, kad Aljanso kariškiams iš tikrųjų duotas nurodymas pateikti atitinkamus gynybos stiprinimo planus iki (NATO) viršūnių susitikimo Velse šių metų rugsėjį. Iš principo faktas, kad NATO skiria didelį dėmesį savo rytinių sienų gynybai, mums tikrai ne naujiena“, – sakė A.Gruško.

Jis pabrėžė, kad Rytų Europos šalyse jau pasiruošta priimti sustiprintus NATO kontingentus.

„Jų infrastruktūra leidžia išnaudoti (pajėgų) sustiprinimo potencialą. Be kita ko, modernizuoti aerodromai, uostų tinklas; 2009 metais Baltijos šalys ir Lenkija buvo visiškai integruotos į NATO gynybos planus. Praeitais metais ten vyko pratybos „Steadfast Jazz“, per kurias buvo imituojami veiksmai, kuriais siekiama atkurti teritorinį vientisumą išorinės agresijos atveju. Jos buvo rengiamos pagal Vašingtono sutarties 5-ąjį straipsnį – tai šimtaprocentinis konfrontacinės epochos scenarijus“, – aiškino A.Gruško.

„Be to, buvo įkurtos karinės bazės Bulgarijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje; kuriami priešraketinės gynybos objektai Rumunijoje ir Lenkijoje; patruliavimas Baltijos šalių oro erdvėje tapo nuolatiniu, – sakė jis. – NATO šalys stengiasi tvirtinti, kad visos šios priemonės atitinka jų įsipareigojimus pagal Rusijos ir NATO santykių pagrindų aktą - susilaikyti nuo nuolatinio didelių papildomų karinių pajėgų dislokavimo.“

„Svarbu pažymėti, kad susirūpinimas, kurį dabar reiškia Aljanso šalys, yra visiškai nepagrįstas, – tvirtino Rusijos diplomatas. – Dar daugiau, kalbama apie karinio potencialo stiprinimą rajone, kuris ribojasi su mūsiške Kaliningrado sritimi. Rusija pastaraisiais metais padarė didelį indėlį, stiprindama to regiono saugumą, smarkiai sumažindama jame ginkluotės. Be kita ko, mes išvedėme šimtus sunkiosios ginkluotės vienetų, įskaitant tankus, artilerijos sistemas ir šarvuotuosius transporterius, taip pat sumažinome karinių objektų skaičių.“

Komentuodamas buvusių Šaltojo karo priešininkių dabartinį jėgų balansą, A.Gruško pabrėžė, kad šiuo metu NATO karinės išlaidos „sudaro apytikriai pusę viso pasaulio išlaidų gynybai“.

„Lyginant jų ir Rusijos (išlaidas gynybai), mūsų karinis biudžetas bent dešimteriopai mažesnis už bendrą NATO šalių karinį biudžetą. Be to, Aljansas yra pranašesnis visose pagrindinėse ginkluotės kategorijose“, – pabrėžė jis.

„Valstybės, kurios mūsų dienomis kalba apie saugumo stygių ir baiminasi galimo Rusijos karinio įsikišimo, tokiu būdu netiesiogiai pripažįsta faktą, kad nepakankamai rūpinosi žmogaus teisių apsauga, – tvirtino Rusijos pasiuntinys. – Būtų geriau, kad ES ir NATO šalys, užuot siuntusios naikintuvus į Baltijos šalis su neaiškiais tikslais, įtikintų Estijos ir Latvijos valdžią pradėti konkretų darbą, kad būtų panaikintas gėdingas nepiliečių fenomenas, kai žmonėms nesuteikiama pilietybė ir politinės teisės vien dėl to, kad jie kalba rusiškai.“

Laukia paaiškinimų

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva tikisi NATO atsakymų dėl „planuojamų intensyvesnių karinių priemonių“ Rytų Europos šalyse.

„Perdavėme atitinkamus klausimus Šiaurės Atlanto aljansui. Laukiame ne paprasto atsakymo, o tokio, kuriame būtų visokeriopai remiamasi pagarba su mumis suderintoms taisyklėms“, – sakė S.Lavrovas per spaudos konferenciją Kazachstane.

Komentuodamas pranešimus apie NATO planus stiprinti Aljanso šalių Rytų Europoje gynybą, S.Lavrovas aiškino, kad Vakarų karinio bloko santykiai su Rusija turi būti grindžiami „tam tikromis taisyklėmis, įskaitant Romos deklaraciją, Rusijos ir NATO santykių pagrindų aktą. Pagal (tuos dokumentus) neturėtų būti nuolatinio papildomo karinio dalyvavimo Rytų Europos šalių teritorijoje“.

S.Lavrovas spaudos konferencijoje taip pat pabrėžė, kad Rusija turi teisę savo nuožiūra perkėlinėti pajėgas savo teritorijoje, ir pridūrė, jog kariai ir karinė technika, šiuo metu sutelkti prie Ukrainos rytinių sienų, grįš į savo nuolatines bazes, kai pasibaigs jų mokymai.

„Kalbant apie karinių dalinių perkėlimą Rusijos Federacijos teritorijoje, jokių suvaržymų nėra, ir mūsų partneriai Vakaruose pripažįsta, kad dėl to nekyla jokių problemų. Aš nesiimčiau (perdėtai) išpūsti šios temos, kaip dabar mėgina daryti ir dabartinė Ukrainos valdžia, ir jos globėjai Vakaruose“, – sakė S.Lavrovas.

„Pasibaigus Rostovo srityje vykusiems mokymams, vienas iš tuose mokymuose dalyvavusių batalionų grįžo į savo nuolatinės dislokacijos vietą Rostovo srityje, – aiškino jis. Kai bus įvykdyti uždaviniai, iškelti šių pratybų dalyviams, kiti daliniai taip pat grįš į savo nuolatinės dislokacijos vietas.“

Pasak S.Lavrovo, Vakarų šalių ir jų sąjungininkių reakcija į dabartines karines pratybas Rusijos teritorijoje „peržengia sveiko proto ribas“.

„Manome, jog jeigu įvedamas toks terminas kaip deeskalavimas, nereikia griežtinti retorikos. Pirmiausiai būtina deeskaluoti retoriką, kuri šiuo metu peržengia sveiko proto ribas ir dar kartą verčia manyti, jog tie, kas tuo užsiima, yra smarkiai atitrūkę nuo tikrovės“, – pažymėjo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"