TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusijai - klausimai dėl A. Litvinenkos mirties

2014 08 01 11:55
Įtariama. kad A. Litvinenką nunuodijo Rusijos slaptosios tarnybos. AFP/Scanpix nuotrauka

Rusijos gali būti paprašyta atsakymų dėl buvusio šnipo Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo radioaktyvia arbata Londone, ketvirtadienį pareiškė vienas Didžiosios Britanijos teisėjas, pradėdamas viešą tyrimą dėl to itin opaus incidento.

A.Litvinenka, Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) eksagentas, vėliau tapęs balsingu Kremliaus kritiku, būdamas 43 metų mirė 2006-aisiais dėl apsinuodijimo radioaktyviu polonio izotopu Po-210, kurio buvo įdėta į jo arbatą viename Londono viešbutyje.

A.Litvinenka, kurio šeima įtaria, jog jis buvo pradėjęs bendradarbiauti su Britanijos žvalgyba, kaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl jo mirtino apnuodijimo, sakoma pranešime, kuris buvo paskelbtas po disidento mirties. Jungtinės Karalystės policija anksčiau įvardijo įtariamaisiais du Rusijos piliečius.

Naujausias tyrimas vyks tęsiantis giliai santykių krizei tarp Rusijos ir Vakarų šalių, kurios kaltina Maskvą kurstant separatistinį konfliktą Ukrainoje ir tiekiant ginkluotę kovotojams, kurie anksčiau šį mėnesį galbūt numušė oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvą.

Teisėjas Robertas Owenas, oficialiai paskelbęs tyrimo pradžią Londono aukštajame teisme, dalyvaujant A.Litvinenkos našlei Marinai ir sūnui Anatolijui, sakė, kad daug liudijimų, siejančių Rusiją su tuo nusikaltimu, bus išklausyti slaptai.

Pasak R.Oweno, Britanijos vyriausybės surinkta medžiaga jau „akivaizdžiai parodė, kad Rusijos valstybė atsakinga dėl pono Litvinenkos mirties, o aš pats vėliau palaikiau tą požiūrį.“

R.Owenas pridūrė, kad klausimai dėl Rusijos atsakomybės bus „centrinės svarbos“ šiame tyrime.

Pasirinktas posėdžių formatas rodo, kad nagrinėjant šią bylą gal būti pirmąkart panaudoti įslaptinti žvalgybos dokumentai, kurie galės būti peržiūrėti teismo, tačiau tik už uždarų durų.

„Jos Didenybės vyriausybė turi dokumentų, susijusių su pono Litvinenkos mirtimi, tačiau jie yra tokie jautrūs, kad jų nebus galima naudoti atvirame teisme, – pažymėjo teisėjas. – Svarbiausias klausimas, su kuriuo susijusi ta įslaptinta medžiaga, yra Rusijos valstybės atsakomybė dėl pono Litvinenkos mirties.“

Britanijos atsakomybė užtikrinti A.Litvinenkos, kuris į Jungtinę Karalystę pabėgo 2000 metais, saugumą nebus svarstoma šiame tyrime, nes R.Owenas sakė, kad nėra jokių ženklų, rodančių kokių nors Londono nesėkmių šioje srityje.

Manoma, kad pagrindiniai šio tyrimo veiksmai prasidės ne anksčiau negu ateinantį sausį ir veikiausiai truks iki ateinančių metų pabaigos. .

Marina Litvinenko sakė, kad šio tyrimo pradžia yra „labai ypatinga diena“.

„Tai svarbu, nes klausimai, kodėl ir kas nužudė mano vyrą, nebuvo atsakyti, – ji sakė žurnalistams prie teismo rūmų. – Visi žmonės visame pasaulyje sužinos tiesą.“

Teisėjas ketvirtadienį pradėjo tyrimą, oficialiai sustabdydamas ankstesnį procesą – bylą, kurioje nagrinėjamos mirties aplinkybės, tačiau nenustatoma kaltė. Dabar jis pradėjo sudėtingesnį viešą tyrimą.

Britanijos vyriausybė liepos 22 dieną savo pranešime pareiškė, kad pradės nuodugnų tyrimą. Šis sprendimas žymėjo staigų posūkį ankstesniame tyrime, kurį, anot R.Oweno, „persekiojo vilkinimas“.

Ministrai anksčiau atsisakydavo patenkinti A.Litvinenkos šeimos prašymus surengti viešą tyrimą, argumentuodami, kad turi apsaugoti jautrią informaciją apie Britanijos ir Rusijos žvalgybą.

Vasarį Aukštasis teismas nutarė, kad vidaus reikalų sekretorė Theresa May turi peržiūrėti tą sprendimą, o žinia apie naują tyrimą buvo paskelbta praeitą savaitę.

Rusijos ambasadorius Londone Aleksandras Javtonenka sakė, kad Maskva nepriims tyrimo išvadų, jeigu kurie nors įrodymai bus pateikti slaptai.

„Rusija – labiausiai suinteresuota šalis, kalbant apie tiesos nustatymą šioje neskaidrioje aferoje, – ambasadorius Aleksandras Jakovenka sakė per spaudos konferenciją praeitą savaitę. – Niekada nepriimsime jokių vietų vertinimų, pagrįstų įrodymais, dėl kurių teisme nebuvo išklausyti priešingi argumentai.“

Britanija atkakliai neigė, kad sprendimas pradėti šį tyrimą kaip nors susijęs su pastangomis didinti tarptautinį spaudimą Rusijai po to, kai rytų Ukrainoje liepos 17 dieną sudužo Malaizijos keleivinis laineris – kaip manoma, numuštas Maskvos palaikomų sukilėlių.

Marina Litvinenko sakė „politinė padėtis“ galėjo prisidėti prie to sprendimo, tačiau ji nemananti, kad politika kaip nors paveiks teisinį procesą.

Britanijos policija pagrindiniu įtariamuoju įvardijo Andrejų Logovojų – buvusį Rusijos šnipą, tapusį įstatymų leidėju, taip pat buvusį slaptąjį agentą Dmitrijų Kovtuną, tačiau Maskva atsisakė juos išduoti.

Tiek A.Lugovojus, tiek D.Kovtunas neigia kaip nors prisidėję prie Aleksandro Litvinenkos mirties, o A.Lugovojus pareiškė, kad naujasis tyrimas yra politiškai motyvuotas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"