TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusijai stebėtojai nereikalingi

2007 11 21 0:00
ESBO Rusijoje nelaukiama.
LŽ archyvo nuotraukos

Rusija teigia vis dar svarstanti galimybes pakartotinai kviesti ESBO stebėtojus į Valstybės Dūmos rinkimus, tačiau šie žodžiai skamba daugiau kaip formalus pasiaiškinimas, o ne realūs planai. Europos stebėtojų eliminavimas iš rinkimų proceso ir Rusijos diplomatų pareiškimai rodo, kad Maskvai nerūpi net rinkimų demokratiškumo iliuzijos sudarymas.

Svarstymai "dėl vaizdo"

Pirmadienį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas sakė, jog Rusijoje dar svarstoma, ar kviesti Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) atstovus stebėti kitąmet vyksiančių prezidento rinkimų. Rusija konfliktuoja su Demokratinių institutų ir žmogaus teisių biuru (ODIHR), kuris organizuoja rinkimų stebėjimo misijas. Praėjusią savaitę ODIHR pranešė, kad ESBO stebėtojai neatvyks į Rusijos parlamento rinkimus, rengiamus gruodžio 2-ąją, nes trukdo šalies valdžia.

VRK pirmininkas Vladimiras Čiurovas pareiškė, jog Rusija nėra apsisprendusi, ar kviesti Europos stebėtojus į prezidento rinkimus, vyksiančius kovo mėnesį. "Pažiūrėsime, kaip klostysis reikalai, - atsakė jis žurnalistams per spaudos konferenciją ir pridūrė: - Kvietimas didele dalimi priklausys nuo Ministrų tarybos sprendimo."

V.Čiurovas turėjo omenyje lapkričio 29 dieną Madride rengiamą ESBO valstybių Ministrų tarybos posėdį, per kurį Rusija ir kitos NVS šalys ketina siūlyti pertvarkyti rinkimų stebėjimo misijas, bet Vakarų šalyse abejojama, ar tam siūlymui bus pritarta.

Tušti kaltinimai

Berlyne ODIHR direktorius Christianas Strohalas atmetė Rusijos spėjimus, esą ESBO stebėtojus privertė atšaukti Jungtinių Valstijų spaudimas, ir patikino, jog "tokie kaltinimai visiškai nepagrįsti". Į ODHIR priekaištus dėl pernelyg mažo leidžiamo stebėtojų skaičiaus Rusijos VRK narys Igoris Borisovas atsakė remdamasis pasauline praktika: "Pavyzdžiui, į JAV Kongreso rinkimus 2006 metais atvyko 16 tarptautinių stebėtojų, o 2007-ųjų spalio mėnesį į Seimo rinkimus Lenkijoje - 12." I.Borisovas nurodė, kad Rusija siūlė ESBO atsiųsti 70 stebėtojų ir kad toks skaičius pagrįstas moksliškai.

ESBO nustebino Rusijos VRK ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) kaltinimas, neva organizacija mėgino "primesti" rinkimų stebėjimą net negavusi oficialaus kvietimo. Be to, Maskva pareiškė, jog ne Rusijos URM, o pati ESBO sutrikdė stebėtojų akreditacijos procesą, nes "tikslingai nepateikė oficialios informacijos, kaip akredituotis" stebėti Dūmos rinkimus.

Rusija kaip Albanija

ESBO griežtai sukritikavo Rusiją, kad ši vilkina išduoti stebėtojams vizas, ir pabrėžė nesiųsianti nė vieno jų. Maskva ypač jautriai reagavo į ESBO pareiškimą, jog panašių problemų būta tik Albanijoje 1999 metais. Tačiau ekspertai pažymi, kad organizacija jau keletą kartų atsisakė siųsti stebėtojus į savivaldos ar parlamento rinkimus. ESBO neatliko 1995 metų Tadžikistano parlamento rinkimų monitoringo. Ji taip pat nesiuntė stebėtojų į Padnestrę (2005 m.), Čečėniją (1995 m.), Uzbekistaną (1999 m.) ir Turkmėnistaną (2007 m.). Visais šiais atvejais buvo nurodoma viena monitoringo atsisakymo priežastis - rinkimai organizuojami masiškai pažeidžiant laisvų rinkimų principus, tad jų stebėti nėra jokios prasmės. Dabartinis atsisakymas stebėti rinkimus Rusijoje - netiesioginis, bet aiškiai suprantamas signalas Maskvai. ESBO tvirtai pareiškė, kad galutinai apsisprendė nesiųsti stebėtojų, net jei Maskva juos kviestų pakartotinai.

Rusijos URM, įsižeidusi dėl palyginimo su Albanija, atsakė "neverksianti", jei ESBO nedalyvaus rinkimų stebėjimo procese. Diplomatinės Rusijos tarnybos nuomone, "rinkimai bet kuriuo atveju liudys demokratijos Rusijoje stiprėjimą", ir nesvarbu, ar juos stebės tarptautinės organizacijos, ar ne. Maskvos kaltinimai ESBO dėl "aplaidumo" ir "nesugebėjimo laiku susitvarkyti formalumų" skamba tuščiai. Rusija, pasitelkdama techninius pretekstus, paprasčiausiai eliminavo iš rinkimų stebėjimo proceso pačią autoritetingiausią monitoringo organizaciją.

Iš viso Rusija ketina pasikviesti apie 350 stebėtojų iš užsienio. Tiek jų nepakanka net tam, kad būtų galima efektyviai organizuoti rinkimų monitoringą Maskvoje, o ką jau kalbėti apie visą Rusiją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"