TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusijos čiuptuvai tįsta į Balkanus

2014 11 20 6:00
Su Vladimiro Putino portretais ir padėkos šūkiais Rusijai minios serbų spalio viduryje minėjo Belgrado išvadavimo iš nacių okupacijos (sostinę išlaisvino Raudonoji armija ir Jugoslavijos partizanai komunistai) septyniasdešimtmetį. Reuters/Scanpix nuotraukos

Rusija jau seniai tiesia savo čiuptuvus į Balkanus, bet nauja yra tai, kad ji vis įsakmiau kelia savo hegemoninius reikalavimus toli gražu ne vien posovietinėje erdvėje, kurią laiko savo įtakos sfera.

Pastaruoju metu daug spėliojama, kas dedasi Vladimiro Putino galvoje. Rytų Europos šalims ypač rūpi, ar Rusijos prezidentas apsiribos agresija Ukrainoje, ar eis toliau. O jeigu eis toliau, tai kur? Dėl to ypač sunerimusios Baltijos šalys, bet jos yra NATO narės, tad tikisi, kad jas saugo 5-asis straipsnis.

Kitas reikalas - Balkanai. Balkanų šalys nuo seno politiškai susisaisčiusios su Maskva ir ekonomiškai vis labiau nuo jos priklausomos. V. Putinas siekia tuo pasinaudoti, kad neleistų joms tapti ES dalimi. Tai patvirtina informacija, nutekėjusi spaudai iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos konfidencialių dokumentų ir rodanti, kokią didelę strateginę reikšmę Maskva teikia Vakarų Balkanams.

Belgrade Vladimiras Putinas buvo sutiktas šiltai tiek politikų, tiek minių, tiek užrašų bei plakatų, palaikančių jo Novorosiją Donbase.

Naudojasi silpna ekonomika

Rusija jau seniai tiesia savo čiuptuvus į Balkanus, bet nauja yra tai, kad ji vis įsakmiau kelia savo hegemoninius reikalavimus toli gražu ne vien posovietinėje erdvėje, kurią laiko savo įtakos sfera.

V. Putino Balkanų strategija paprasta. Serbija, Juodkalnija ir serbiška Bosnijos ir Hercegovinos dalis, vadinama Serbų respublika, tradiciškai artimos Rusijai, o Rusija šiuos ryšius daugelį metų stiprina per dujų tiekimą, infrastruktūros projektus ir investicijas. Rusija naudojasi katastrofiška šių šalių ekonomikos būkle. Vidutiniškai nedarbas regione siekia 30 proc., darbo neturi beveik kas antras jaunas žmogus, Vakarų investicijos neateina, nes investuotojus atbaido korumpuota sistema. Serbijoje Rusijos firmos modernizuoja nacionalinį geležinkelių tinklą, Juodkalnijoje trečdalis kompanijų yra Rusijos rankose.

Spalio viduryje V. Putinas su didžiule pompa buvo sutiktas Belgrade, pasirašė ten dešimtis karinio ir ekonominio bendradarbiavimo sutarčių ir net leido sau keturias valandas pavėluoti į susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel, užtrukęs Serbijoje.

Bosnija ir Hercegovina teisiškai tebėra Vakarų protektoratas, bet Rusija didina spaudimą, kad sumažintų Vakarų įtaką: pirmą kartą per 14 metų Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje vienintelė iš 15 jos narių balsavo prieš EUFOR karinės misijos pratęsimą turėdama tikslą neleisti Bosnijai ir Hercegovinai tapti ES nare. Analitikai tai įvertino kaip kardinalų Rusijos Federacijos politikos Balkanų atžvilgiu posūkį. Maskva nė neslėpė, kad prieštarauja Bosnijos ir Hercegovinos piliečių įtraukimui į ES.

Rusijos politiką geriau išmanantys Europos analitikai įspėja, kad V. Putinas būtinai pasinaudos energijos ištekliais kaip priemone Serbijai šantažuoti, trukdyti Belgradui laikytis kurso į ES.

Savo politinę ir ekonominę įtaką Rusija stiprina net Bulgarijoje, kuri yra ES narė, bet labai priklausoma nuo Rusijos naftos ir dujų tiekimo.

ES nebeturi noro plėstis

Su tokia "minkštosios galios" strategija Rusija stumia šias šalis į vakuumą, kuriame Vakarai neveikia. Praėjus 15 metų po Jugoslavijos karų Balkanai tebėra atokus Europos pakraštys. Maža to, daugumai ES valstybių paranku, kad taip ir liktų. Noras plėsti ES gerokai atvėsęs, ypač po euro krizės, kuri dar nėra pasibaigusi ir gniuždo virtinę valstybių. Ekonomiškai silpnų kandidačių narystė pareikalaus papildomų išlaidų, kurių niekas nenori. Tapti ES narėmis pavyko tik Slovėnijai ir Kroatijai, visos kitos Vakarų Balkanų valstybės tebestovi eilėje už durų.

Kalta ne tik Europa, šalys turi daugybę savų vidaus problemų. Demokratijos įgūdžių nėra, valdantieji dangsto vienas kitą, dominuoja nacionalistinis mąstymas - tai stabdo politines ir ekonomines reformas. Maža to, žmonių nusivylimas vis didėja, nes jie nesitikėjo, kad kelias į ES bus toks ilgas ir sunkus. Vyrauja apatija, gniaužiamas pyktis, vis dažniau prasiveržia antieuropietiškos nuotaikos.

Kad neleistų Rusijai naudotis šiomis nuotaikomis, o Balkanams dar labiau tolti nuo Vakarų interesų sferos, ES privalo vėl atsigręžti į Balkanus ir pasiųsti aiškų signalą dėl būsimos narystės perspektyvos. To norėtų visi šių šalių proeuropietiški politikai ir gyventojai. Ypač pastarieji turi pajusti, kad narystė ES jiems bus naudinga, todėl verta dėl jos dėti pastangas, nes galiausiai tai su kaupu atsipirks. Be abejo, šalys laukia kur kas didesnės Briuselio ekonominės paramos, kuri būtų kaip alternatyva Rusijos glėbiui.

Rusija - nepatraukli ir grėsminga

Tai, kad pastaruoju metu Maskva visomis išgalėmis stengiasi sulaikyti šalis nuo narystės ES, yra nauja, nes prieš dešimtmetį ir anksčiau, kai į ES žengė Baltijos valstybės ir Rytų Europos šalys iš buvusio sovietinio bloko, buvo sakoma, jog Rusija tam neprieštarauja. Ji prieštaravo tik narystei NATO, todėl toji narystė, ypač Baltijos šalių, net Vakaruose dažnai buvo laikoma nerealistiška.

Per dešimtmetį įvyko tai, kas labiausiai gąsdina V. Putiną, - šalys veržiasi į Europą, o ne į jo kuriamą Euraziją, net ir buvusios sovietinės respublikos, tokios kaip Moldova, Gruzija, Ukraina. V. Putinui nepavyko padaryti, kad joms būtų patraukli Rusija, Muitų sąjunga ar dar kas nors, todėl jis griebiasi vienintelio, ką moka: nurodinėja, gąsdina, šantažuoja ir naudoja karinę jėgą.

V. Putino mantra yra tokia: ES ir NATO priartėjimas kenkia Rusijos interesams. Dabartinė Rusija ir jos vadovas V. Putinas nepripažįsta tokio dalyko kaip tautų ir valstybių teisė pačioms rinktis, kokios ir su kuo ateities jos nori, jei tas pasirinkimas nesutampa su Maskvos interesais. Dažnai susidaro įspūdis, kad V. Putinui tai nesuvokiamas dalykas. Jo logika tokia: jeigu šalys mėgina atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos, vadinasi, ten vyksta perversmas, kurį finansuoja Jungtinės Valstijos. Jei jos nenori Rusijos, vadinasi, jos yra fašistinės.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakydama kalbą Sidnėjuje paminėjo Balkanų šalis bei Gruziją ir Moldovą ir ragino atkreipti dėmesį, kaip V. Putinas elgiasi su jomis, ne tik su Ukraina. Ji pabrėžė, jog Rusijos prezidentas atsisako vadovautis abipusės pagarbos principais manydamas, kad gali naudotis stipriojo teise nekreipdamas dėmesio į įstatymus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"