TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusijos ekonomika – lėtai, bet užtikrintai

2012 10 23 10:59
Naftos pramonė išlieka pagrindiniu Rusijos ekonomikos ramsčiu./Reuters/Scanpix nuotrauka

Pirmąjį 2012 m. pusmetį Rusijos metinis ekonomikos augimas siekė 4,5 proc. Tačiau nuo sausio iki rugpjūčio dėl didėjusios infliacijos ir mažėjusio privataus vartojimo augimas lėtėjo iki 4 proc. Rugpjūčio mėnesį ekonomika augo 2,8 proc., o rugsėjo mėnesį – 2,5 proc.

Pirmojo šių metų pusmečio rezultatai pakankamai geri, lyginant su situacija Vakarų Europoje, o taip pat ir tokiose šalyse kaip Brazilija, Kinija ar Indija. Nepaisant niūrių perspektyvų didžiausiai šalies prekybos partnerei Europos Sąjungai, Rusijos pramonės augimą pastaruoju metu kursto aukšta vidaus paklausa. „Danske“ bankas savo prognozių Rusijai nekeičia ir sako, jog 2012 m. šios šalies BVP augimas sieks 4,1 proc.

Biudžetą gelbsti nafta

Padidėjusias valstybės išlaidas dengia ir biudžeto perteklių Rusijoje užtikrina nuo metų pradžios pakankamai stabili, vidutiniškai 110 JAV dolerių už barelį siekianti „Brent“ naftos kaina. Iš energetikos sektoriaus mokesčių ir eksporto muitų Rusija surenka apie pusę biudžeto.

Rusijos biudžetas per sausio – rugpjūčio mėnesius pasiekė 529 mlrd. rublių perteklių (1,4 proc. BVP), kuris biudžete kaupėsi kas mėnesį dėl aukštų energijos kainų ir išaugusio mokesčių surinkimo. Net Rusijos Finansų ministerija pateikia optimistines biudžeto perspektyvas, planuodama panaikinti faktinį savo biudžeto deficitą 2012 m. iš prognozuojamo faktinio 0,2 proc. BVP iki nulinio. Vis dėlto artimiausiu metu šalis negalės didinti naftos gavybos, kaip tai padarė 2000 m. – naftos ir taip išgaunama daug, o ieškoti naujų telkinių vis dar per brangu.

„Danske“ banko ekonomistai prognozuoja, kad Rusijos biudžetas bus subalansuotas, jei „Brent“ naftos kaina sieks 110 JAV dolerių už barelį. Sausio – rugsėjo mėnesiais vidutinė naftos kaina kaip tik ir nusistovėjo ties 110 JAV dolerių riba, tačiau euro zonos skolų krizė ir neužtikrintumas pasaulio rinkose gali tapti lemiamu veiksniu, skatinančiu naftos kainos kritimą, o tai turėtų tiesioginės įtakos Rusijos biudžeto pajamoms.

Kainos kyla labiau nei vartojimas

Kaip ir buvo tikėtasi, rugsėjį metinė infliacija Rusijoje didėjo iki 6,6 proc., rugpjūtį ji siekė 5,9 proc., o gegužę 3,6 proc. dydžio vartotojų kainų indeksas mušė žemumų rekordus. Labiausiai kainos kilo liepos ir rugsėjo mėnesiais. Dėl prastesnių pasėlių perspektyvų nesitikima, kad maisto kainas paveiks defliacija. „Danske“ banko ekonomistai prognozuoja, kad metinė infliacija Rusijoje neviršys 7 proc.

Rugsėjo mėnesį lyginant su rugpjūčiu, pramonės produkcijos augimas Rusijoje sulėtėjo 0,1 procentinio punkto ir siekė 2 proc., gamybos plėtra atitinkamu laikotarpiu mažėjo 0,8 proc. ir siekė 3,3 proc.

Naujų transporto priemonių pardavimai Rusijoje rugsėjo mėnesį augo 10 proc., mėnesiu anksčiau augimas siekė 15 proc.

Mažmeninė prekyba rugpjūčio mėnesį augo 4,3 proc. – tai lėčiausias augimas per pustrečių metų, tačiau rugsėjį jau pakilo iki 4,4 proc. Palyginimui sausio – rugsėjo mėnesiais augimas siekė 6,3 proc. Liepos ir rugpjūčio lėtėjimą spartino infliacija ir realaus darbo užmokesčio mažėjimas. Visi šie veiksniai, kartu su griežta Rusijos centrinio banko pinigų politika, palaikys nuosaikų privataus vartojimo augimą paskutinįjį 2012 m. ketvirtį.

Nedarbo lygis krenta

Vartojimui įtakos artimiausiu metu turės mažas nedarbo lygis bei didėsiančios skolinimo apimtys. Rusijoje 2012 m. pradžioje siekęs 6,5 proc., rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais nedarbo lygis mažėjo iki 5,2 proc. – tai žemiausias rezultatas nuo SSRS griūties. Žemas nedarbo lygis ir tvarus skolinimo augimas metų pabaigoje skatins mažmeninę prekybą. Atsižvelgdami į pokyčius, „Danske“ banko ekonomistai sumažina Rusijos 2012 m. nedarbo lygio metinę prognozę iki 5,4 proc.

Statybų tempai ne vienodi

2012 m. pirmąjį pusmetį statybų mastai Rusijoje didėjo 5,4 proc. Tačiau vėliau statybų augimo tempai mažėjo – nuo sausio iki rugsėjo augo tik 1,9 proc. Nors liepos mėnesį metinės statybų apimtys susitraukė 3,2 proc., rugpjūtis demonstravo nedidelį, tačiau optimistišką 0,8 proc. augimą. Pagal sezoniškumo įtaką koreguoti rugpjūčio mėnesio duomenys netgi dar geresni – statybos augo 1,1 proc., kai prieš mėnesį užfiksuotas 1 proc. sumažėjimas.

Tendencijas sausio – liepos mėnesiais lėmė statybų augimas didžiuosiuose centruose. Maskvoje statybų tempai augo 5,1 proc., šiaurės vakarų Rusijoje – 13,1 proc., tačiau Sankt Peterburge pasiekė tik 1,5 proc. augimą. Šiame mieste statybų turėtų daugėti antrajame metų pusmetyje, nes vasarą buvo išduota daug statybos leidimų.

Pagrindiniais sektoriaus veiksniais išliks pramoninė statyba ir infrastruktūra. Augimą ateityje gali sukelti mega-projektai, skirti Sočio olimpinėms žaidynėms, atominėms elektrinėms, Pasaulio futbolo čempionatui, geležinkelio rekonstrukcijai.

Gyvenamųjų namų statybos nepavaldžios aukštoms palūkanoms

2012 m. nuo liepos iki rugpjūčio gyvenamųjų namų statybos augo 4,7 proc. Rugpjūtis buvo rezultatyviausias (9,4 proc.), lyginant su ankstesniais mėnesiais. Rusijos hipotekos paskolų rinka, kaip įprasta, nepasižymi didelėmis apimtimis – tik 13,2 proc. visų 2011 m. išduotų paskolų sudarė hipotekos paskolos, kaip palūkanų „lubų“ atitikmuo. Vidutinė hipotekos paskolų, išduodamų rubliais, palūkanų norma išliko ties 12,2 proc. riba. Nuo pat 2012 m. pradžios reali palūkanų norma vis dar išlieka aukšta, kadangi infliacija pasiekė buvusių sovietinių respublikų infliacijos lygį.

Paskolos, išduodamos užsienio valiutomis, 2011 m. sudarė tik 2,7 proc. visų Rusijoje išduodamų paskolų. Praėjusiais metais vidutinis paskolos, išduotos Rusijos rubliais, grąžinimo laikotarpis sudarė 179 mėnesius, kai 2010 m. vidutinė paskolos grąžinimo trukmė buvo 196 mėnesiai. Rusijos vartotojai siekia kuo greičiau grąžinti paskolas – tam įtakos turi nusistovėjusios aukštos palūkanų normos. Praėjusiais metais anksčiau termino grąžintų paskolų dalis sudarė 30,2 proc. visų grąžintinų paskolų.

Komentarą parengė Vladimiras Miklaševskis, „Danske Markets“ ekonomistas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"