TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusijos ekonomika toliau stringa

2013 12 10 6:00
V.Putino pažadai liks neištesėti, nes aukščiausia Rusijos vadovybė nieko nepadarė, kad pakeistų neveiksmingą šalies ūkio modelį. Reuters/Scanpix nuotrauka

Siekdama neleisti Ukrainai suartėti su Europa, Rusija nuolat akcentuoja, kad tik padedama Maskvos Ukraina gali stiprinti savo ekonomiką. Tačiau jos pačios ekonomikos rodikliai ne tik negerėja, bet slenka žemyn.

Prieštaringos žinios

Rusijos žiniasklaidoje šiuo metu vyksta gana keistas ir net paradoksalus procesas. Viena vertus, televizija, kaip jai yra įprasta, rodo valstybės vadovus, sunkiu darbu ir išmintingais sprendimais nesustabdomai vedančius šalį į ekonominį klestėjimą. Tačiau, kita vertus, tos pačios vyriausybės atstovai (tiesa, einantys žemesnes pareigas nei tie, kuriuos rodo televizija) spaudoje gana reguliariai paneigia tai, ką jų vadai sakė televizijai.

Atsižvelgiant į tai, kad per televiziją rodomi prezidentas arba premjeras operuoja skambiomis ir gana aptakiomis frazėmis, o jų pavaldiniai dažniau remiasi skaičiais, lengviau tikėti pastarųjų pateikiama informacija.

Ekonominės plėtros ministras Aleksejus Uliukajevas jau ketvirtą kartą šiais metais paskelbė, kad 2013–2015 metų ekonomikos rodikliai turi būti „pakoreguoti“. Vadinasi, tiek reali šių metų situacija, tiek ir ateities prognozė anksčiau buvo pateikiamos ne itin objektyviai.

Stebuklingos raidės

Trys raidės – BVP – visada buvo viena mėgstamiausių Vladimiro Putino mantrų. Kartodamas šias raides kartu su žodžiu „augimas“, jis daugybę metų skiepijo rusams viltį, kad jų šalies ekonomika tuoj tuoj pasivys kokią nors kitą supervalstybę, pavyzdžiui, Estiją arba Slovakiją, nuo kurių Rusijos BVP (bendrasis vidaus produktas) atsilieka tikrai nedaug.

Taip ir praėjusių metų pabaigoje rusams buvo žadama, kad BVP šiemet paaugs kokiais 3,5, o gal net ir visais 4 procentais. Tačiau to neįvyko. Jau po ketvirto anksčiau minėto „koregavimo“ šiemet Rusijos BVP augimas sieks ne daugiau kaip 1,4 procento. Apie 2014–2015 metus vis dar galima kalbėti optimistiškiau (kuo tolesnė ateitis, tuo optimistiškiau apie ją kalbama), todėl prognozės vis dar mini 2,5 ir 2,8 proc. atitinkamai. Greičiausiai šie skaičiai vėliau taip pat bus „pakoreguoti“.

Pažadų netesės

Inauguracinėje kalboje V.Putinas dalijo rusams dosnius pažadus: padidinti algas biudžetininkams, geresnė socialinė politika, na... visa tai, ką prezidentai paprastai žada savo kalbose. Tačiau šiemet jam koją pakišo tos pačios jo mėgstamos raidės – BVP.

Norint tesėti pažadą padidinti algas reikia, kad BVP augimas būtų ne mažesnis nei 4 proc., o norint tesėti visus prezidento pažadus BVP turi augti net 7 procentais. Kaip jau minėta, optimistiškiausia šių metų prognozė – 1,4 procento. Tai - ne priešų žiniasklaidos pramanas. Apie greičiausiai žlugsiančius pažadus informavo ekonominės plėtros viceministras Andrejus Klepačas.

Patys kalti

V.Putinas ir premjeras Dmitrijus Medvedevas norom nenorom taip pat turi pripažinti, kad šie skaičiai yra tikri. Dažniausiai jie teigia, kad ekonomikos stagnaciją lėmė „išoriniai“ veiksniai. Suprask, Rusijos valdžia nieko negali padaryti, nes tai, kas vyksta, priklauso ne nuo jos veiksmų (kurie, be abejo, yra teisingi ir išmintingi), o nuo kitų valstybių.

Tačiau atsiranda atvirai prieštaraujančiųjų ir šiam teiginiui. Rusijos banko „Alfa-bank“ specialistai tvirtina, kad anksčiau pelningas federalinis biudžetas virto deficitiniu ne dėl padėties kitų valstybių rinkose, o dėl nepagrįstai didelių biudžeto išlaidų.

Nedorėliai bankininkai teigia, kad stagnaciją sukėlė prasta investicijų kokybė, mažas darbo našumas ir įmonių nesugebėjimas efektyviai išnaudoti turimų išteklių. Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad biudžetinėje sferoje (įskaitant valstybines bendroves) dirba net 40 proc. visų darbuotojų - labai daug net posovietinėje valstybėje.

Žibalo į ugnį šliūkštelėjo ir Rusijos audito rūmai. Jų atstovai pareiškė, kad regionai nepajėgūs vykdyti prezidento duotų pažadų dėl per mažų pajamų. Dėl to mažėja jų investicinės išlaidos, bet baimė būti nubaustiems už prezidento pažadų nevykdymą verčia finansuoti pažadų įgyvendinimą skolinantis arba mažinant paslaugų gyventojams kokybę.

Galiausiai susumavę šiuos ir kitus veiksnius finansų analitikai pareiškė, kad artimiausius trejus ketverius metus ekonomika neaugs daugiau nei 1,5 proc. per metus.

Kas bus vėliau – kol kas niekas negali pasakyti. Tačiau net ir ne ekonomistui aišku, kad padėtis greičiausiai negerės, o gal net ir blogės, nes Rusijos ekonomika yra neefektyvi apskritai. Tai subtiliai ir bando pasakyti Ekonominės plėtros ministerija, kuri visai nenori kenkti V.Putino įvaizdžiui ir kaltinti jį neįvykdomų pažadų dalijimu. Regis, valstybės vadovą bandoma tiesiog švelniai perspėti: žiūrėkite, mūsų ekonomikos modelis yra niekam tikęs, todėl privalome jį keisti. Ir tai taip pat priklauso ne nuo „išorinių“ veiksnių, o nuo aukščiausių Rusijos vadovų politinės valios.

Be to, nereikia pamiršti ir išgirtosios Muitų sąjungos. Kalbame ne vien apie Rusijos ekonomiką. Jei ji smuks, paskui save žemyn temps ir Kazachstaną, Baltarusiją, Armėniją bei kitas šalis, artimai susisaisčiusias su Rusija ekonominiais ryšiais. Kaip rodo pastarųjų savaičių įvykiai, į šį eurazijietiškos ekonomikos traukinį gali netrukus įsėsti ir Ukraina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"