TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusijos gyventojai lengvai pasiduoda žiniasklaidos hipnozei

2015 01 15 16:02
Estijoje gyvenantis Rusijos žurnalistas ir muzikologas Artemijus Troickis.  forumodua.com nuotrauka

Taip teigė Lietuvoje viešintis žinomas šiuolaikinės Rusijos kultūros komentatorius, žurnalistas, muzikos kritikas ir akademikas Artemijus Troickis. Jo nuomone, jei šios šalies visuomenės informavimo priemonės pradėtų skleisti kitokį požiūrį, tylioji gyventojų dauguma vėl norėtų grįžti į europietiškus namus.

A. Troickis atvyko į Vilnių ir dalyvavo Europos humanitarinio universiteto viešajame pokalbyje tema "Rusija šiandien". Jis laikomas opozicijos Kremliui atstovu. Nors šiuo metu A. Troickis gyvena Estijoje, jis sakė, kad į Rusiją važiuoti nebijo, dažnai būna Maskvoje, Sankt Peterburge ir nemano esąs "pavojingas disidentas".

A. Troickis kalbėjo, kad dabartiniu metu daugelis pažangių Rusijos žmonių tiesiog tyli, jie prašo neklausinėti ir atsisako komentuoti, kas vyksta. Jie mato žymaus rokerio Andrejaus Makarevičiaus pavyzdį. Muzikantas aiškiai išsakė savo poziciją dėl Ukrainos, surengė koncertą nuo separatistų išlaisvintoje rytinėje šalies dalyje. Rusijoje reakcija buvo labai priešiška, jam net nebeleidžiama koncertuoti. Niekas nenori patirti ko nors panašaus. Pasak A. Troickio, yra ir menininkų, kurie tiesiog nekenčia politikos ir nenori su ja turėti nieko bendro. Jis teigė praradęs tik keletą draugų, kai jie pradėjo palaikyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. O daugumos bičiulių požiūris panašus į A. Troickio.

Estijos rusų bendruomenė nėra vienalytė

Iš Rusijos į Estiją A. Troickis emigravo pernai. Šioje šalyje yra nemažai vadinamųjų rusakalbių gyventojų. Daugelis nė nežino, koks tikrasis gyvenimas Rusijoje. Pasak A. Troickio, yra net paradoksų: pasienyje esančios Narvos rusai žmonės labiau skeptiški Rusijos atžvilgiu, negu gyvenantieji Taline. Estijos rusų bendruomenė nėra vienalytė. Vieni rusai sėkmingai integravosi. Kiti nemėgsta Estijos ir norėtų grįžti, bet ne į Rusiją, o į Sovietų Sąjungą. Norėtų vyresnioji karta, nes šiai šaliai atkūrus nepriklausomybę, jie pasijuto tarsi užsienyje, nežinantys kalbos, kurios niekada ir nenorėjo išmokti. A. Troickio nuomone, jei Estijoje pradėtų veikti televizijos kanalas rusų kalba - o tokia idėja yra - jis galėtų turėti įtakos jaunimui. Tačiau ne vyresnei kartai, nes nebepakeisi - būtų panašiai, kaip įsteigti krikščionišką televizijos kanalą musulmonams.

Priklauso nuo programos

A. Troickis kalbėjo ir apie tai, kodėl Rusijos visuomenė neperėmė vakarietiško gyvenimo būdo. "Prieš keletą dienų "Novaja gazeta" pasirodė mano straipsnis, kurį po to paskelbė ir kiti leidiniai, "Rusija-Europa. Bilieto grąžinimas." Ten kaip tik apie tai rašau. Jei trumpai, mano požiūriu, Vakarų įtaka Rusijai buvo stipri, bet negili. Ji prasidėjo nuo Petro Pirmojo laikų, bet pasiekdavo siaurus visuomenės sluoksnius: XVIII amžiuje - aristokratiją, XIX - dvarininkiją ir inteligentiją, tai yra 10-15 proc. gyventojų, - teigė jis. - Džinsai yra labai gerai, roko muzika - taip pat. Tačiau galiausiai roko muziką nugalėjo šansonas, nes jis paprastam rusui artimesnis. O dabar buvo restauruota antieuropietiška idėja. Vienintelis dalykas, galintis sukelti malonių minčių, yra tai, kad dauguma Rusijos žmonių lengvai pasiduoda žiniasklaidos hipnozei. Galima palyginti - taip, kaip praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje per greitą laiką "baisūs amerikiečių imperialistai" virto geriausiais draugais, dabar kartu su Ukrainos "fašistais" jie pasidarė priešai. Manau, kad jei būtų paskirti kiti televizijos kanalų vadovai ar liktų tiek patys ir vadovai, ir žurnalistai, bet būtų "įkrauta kita programa", tarkime, jog V. Putinas yra vagis, o mums reikia atgal grįžti į europietiškus namus, po kokio pusmečio tyliosios Rusijos daugumos gretos pradėtų eiti į "šlovingą" kapitalistinę ateitį."

Klausiamas, ar Rusijos demokratinė opozicija ir pilietinė žiniasklaida, kurios yra šioje šalyje, deda pastangų susivienyti prieš Kremliaus politiką, o jei ne, kas trukdo tai padaryti, A. Troickis sakė: "Rimtų intelektualinių resursų yra. Tai protingi ir talentingi žmonės. Žaviuosi šiandiene Rusijos politine ir socialine publicistika. Jei auksinis amžius buvo XIX-ojo viduryje, dabar - sidabrinis. Skaitau su malonumu. Tačiau tuo viskas ir baigiasi, yra tik saviraiška iš Rusijos ir vis dažniau - iš užsienio." Jo įsitikinimu, sugebama tik parašyti, o padaryti - ne. Todėl A. Troickis nemano, kad įmanomas susivienijimas.

Trumpai

A. Troickis gimė 1955 metais Jaroslavlyje, tačiau asmenybės formavimosi metus praleido Prahoje. Grįžęs į Rusiją (tuometę Sovietų Sąjungą) 1972-aisiais, kai vietos jaunimui diskotekos vis dar buvo mažai pažįstamas reiškinys, tapo pirmuoju DJ-umi Maskvoje. Jo populiarumas greitai augo. Netrukus, 1974-aisiais, A. Troickis buvo pakviestas rašyti apie „dekadentišką“ Vakarų muziką Sovietų Sąjungos jaunimui skirtuose žurnaluose ir populiariuose laikraščiuose, taip tapo pirmuoju šalyje roko žurnalistu. 1988-aisiais „New York Times“ pavadino jį „žymiausiu sovietų roko kritiku“.

1986-aisiais A. Troickis padėjo organizuoti gyvai transliuotą roko koncertą, įkvėptą vakarietiškojo „Live Aid“, pavadinimu „Sąskaita nr. 904“, skirtą rinkti lėšas Černobylio katastrofos aukoms. Tai buvo pirmas tokio pobūdžio koncertas Sovietų Sąjungoje.

A. Troickis – daugelio įvairių medijų ir žurnalistikos apdovanojimų laimėtojas. 1994-aisiais jam įteiktas valstybinis Rusijos Federacijos apdovanojimas „Laisvos Rusijos gynėjo“ medalis, 2011-aisiais skirtas Tamperės (Suomija) muzikinis apdovanojimas „Už išskirtinius pasiekimus muzikos industrijoje“.

A. Troickis šiuo metu gyvena Taline ir dėsto Talino bei Helsinkio universitetuose. Jis taip pat dėstė žurnalistiką Maskvos valstybiniame universitete.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"