TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusijos gyventojai neprotestuos, kol turės maisto

2016 04 15 11:00
Kaimyninės šalies krizės pabaigos nematyti. newsonline24.com nuotrauka

Žinoma rusų mokslininkė Natalija Zubarevič, viešėdama Vilniuje per susitikimą kalbėjo apie savo šalies krizę, rizikas ir tendencijas. Ji teigė, kad pagrindinės krizės aukos – Rusijos gyventojai. Tačiau jie visada gyveno skurde, tad ir dabar prisitaiko prie situacijos ir protestuoti nelinkę. 

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) Rusijos ekonomistė-geografė, regionų socialinio ir ekonominio vystymosi specialistė prof. dr. Natalija Zubarevič skaitė paskaitą „Šiandienės Rusijos regioninio vystymosi tendencijos ir ateities perspektyvos“.

Ekonomistė kalbėjo, kad Rusijos krizė prasidėjo nuo stagnacijos ir anksčiau, nei teigiama – ne po Krymo aneksijos, bet dar 2012 metų gruodį. Problemos atsirado tada, kai nustojo veikti senas ekonomikos modelis, kurio pagrindas šioje šalyje buvo augančios naftos kainos.

Pasak ekonomistės, pastaraisiais metais šalies eksportas, o ypač importas mažėja, vadinasi, Rusijos ekonomika užsidaro. Yra didelė izoliacijos rizika, o tai ekonomikai esą visada blogai. Kalbas apie posūkį į Rytus, į Kinijos rinką mokslininkė vadino beprasmėmis, kai nėra investicijų.

Rusijos krizė gilėja, investicijų mažėja, infliacija didėja, kainos kyla, atlyginimai traukiasi, vartojimas mažėja, bet bedarbių skaičius nedidėja, tvirtino N. Zubarevič. Ekonomistės teigimu, taip yra todėl, kad darbdaviai keičia darbo grafiką į nepilnos darbo dienos ar savaitės, ir moka mažesnį atlyginimą arba stabdo įmonę, o darbuotojai gauna pinigų už prastovas.

Dr. Natalija Zubarevič analizavo Rusijos situaciją per krizę. / Rasos Pakalkienės nuotraukos

Biudžetas – beveik kaip karinio laikotarpio

N. Zubarevič pažymėjo, kad 2015 metų Rusijos federalinio biudžeto deficitas – du trilijonai rublių. Pasak mokslininkės, rizikos zonoje su deficitu ir didelėmis skolomis atsidūrė du trečdaliai šalies regionų. Anot N. Zubarevič, vyrauja neskaidri, neefektyvi, bet pakankamai lanksti federalinės valdžios palaikymo ir lėšų regionams skirstymo sistema.

Kaip teigė ekonomistė, 2015 metais šalies gynybai skiriama 20,4 proc., nacionaliniam saugumui – 12, 6 proc., nacionalinei ekonomikai – 15 proc., socialinei politikai – 27 proc. (pensijiniams fondams – 19 proc.), švietimui – 4 proc., sveikatos apsaugai – 3 proc. biudžeto. Ekonomistė pažymėjo, kad pastaraisiais metais Rusijoje labiausiai mažinamas finansavimas tokių sričių kaip komunalinis gyvenamasis ūkis, kultūra ir švietimas.

„Biudžetas – beveik kaip karinio laikotarpio“, – tvirtino pranešėja. Ji pabrėžė, kad politinės tendencijos, kai pajamoms mažėjant išlaidos didinamos – pavojingos. „Federalinis biudžetas yra didžiausia problema, – sakė ekonomistė. – Rizikos yra susijusios su postimperiniu sindromu ir pastangomis Rusiją vėl paversti didžia karine valstybe.“

N. Zubarevič mano, kad šalies valdžia vis dėlto nuspręs per ateinančius dvejus metus mažinti gynybos ir saugumo išlaidas.

Išgyvenimo strategija

Ekonomistės teigimu, 2015 metais rusai jau suprato, kad krizė bus ilga. Todėl jie pradėjo itin taupyti, veržtis diržus. Rusijos gyventojus ji vadino pagrindinėmis krizės aukomis. Būtent ant jų pečių užkraunamos ekonominės problemos. „Vis dėlto žmonės adaptuojasi, jie mano, kad protestais nieko nepasieks“, – teigė rusų ekonomistė.

N. Zubarevič nuomone, Rusijos gyventojai remiasi išgyvenimo strategija, praradę gerą darbą ieško mažiau kvalifikuoto, sutinka dirbti už kuklesnį atlyginimą. Šalyje yra šešėlinės ekonomikos zona, kurioje žmonės stengiasi išgyventi – imdamiesi nelegalaus darbo, nemokėdami mokesčių.

Atotrūkis tarp skurdžių ir turtingų žmonių didėja, todėl, kaip N. Zubarevič sakė, Rusija tampa Lotynų Amerikos nelygybės tipo šalimi.

Mokslininkės teigimu, dauguma šalies gyventojų netiki, kad ko nors galima pasiekti protestais, nes tokios veiklos sąnaudos didelės, o rezultatai nėra akivaizdūs. Jie esą apskritai nemano, kad dabartinė situacija yra Rusijos politikos rezultatas. Rusai esą yra įtikinti, kad tai – tiesiog nesėkmingas laikotarpis ir „šalies priešų kėslai bei sąmokslai“. Žmonės esminių pokyčių nesitiki. „Jei turi rinktis tarp Vladimiro Žirinovskio ir Vladimiro Putino, geriau apskritai neiti į rinkimus. Tai racionalus sprendimas“, – apie būsimus rinkimus svarstė viešnia iš Rusijos.

N. Zubarevič ateities spėlioti nebandė. Ji teigė neturinti atsakymų į du klausimus: kiek ilgai truks krizė ir kiek laiko žmonėms užteks kantrybės. „Ar jie taip gyvens tol, kol Rusijoje dar bus maisto?“ – retoriškai klausė mokslininkė.

Renginys vyko TSPMI.

***

N. Zubarevič yra Rusijos Nepriklausomo socialinės politikos instituto Regioninės programos direktorė, Jungtinių Tautų Vystymosi programos bei Tarptautinės darbo organizacijos atstovybės Maskvoje ekspertė. Nuo 2003 metų geografijos mokslų daktarė, nuo 1977-ųjų Maskvos valstybinio universiteto Geografijos fakulteto Ekonominės ir socialinės Rusijos geografijos katedros profesorė.

N. Zubarevič yra „keturių Rusijų“ teorijos autorė, teigianti, kad negalima analizuoti visos Rusijos ekonominio ir socialinio vystymosi vienodai, bet reikia skirti 4 atskiras teritorijų grupes: Maskvą ir milijoninius miestus; pramoninus miestus; Rusijos gilumą – mažus miestus ir kaimus; Šiaurės Kaukazo regioną. Dr. Zubarevič viena pirmųjų prognozavo dabartinę Rusijos ekonominę krizę dar 2013 metais.

Renginį organizavo TSPMI kartu su Tarptautiniu rinkimų tyrimų centru, projektu „Russia Tomorrow“ ir Friedricho Naumano fondu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"