TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusijos interneto troliai pluša po 12 valandų per parą

2015 03 26 9:00
Šiame pastate Sankt Peterburge, Rusijoje, renkasi interneto komentatoriai, gaunantys atlygį.  RFE/LR nuotrauka

Buvęs Rusijos „trolių fabriko“ bendradarbis papasakojo apie apmokamų komentatorių darbą. Propagandą ir dezinformaciją jie skleidžia ne tik savo šalies interneto portaluose bei forumuose, mokantieji užsienio kalbų už didesnį atlygį teršia kitų valstybių virtualią erdvę.

Interneto troliu vadinamas asmuo, kuris prisijungia prie žiniasklaidos priemonės, socialinio tinklo ar susiformavusios bendruomenės, sakykime, naujienų grupės arba forumo, ir skelbia kurstančias, grubias arba įžeidžiančias žinutes, siekdamas išprovokuoti ir sukiršinti kitus bendraujančiuosius, paskleisti klaidingą žinią, dezinformuoti, komentarą naudojant kaip propagandos įrankį. Rusijoje didelę dalį politinių žinučių ir komentarų internete rašo vadinamieji Kremliaus troliai, dirbantys pagal etatą ir už tai gaunantys atlygį. Jie ganosi žiniasklaidos portaluose, forumuose, socialiniuose tinkluose. Vienas "trolių fabrikų", kontora, pavadinta "Interneto tyrimai", visą parą dirba Sankt Peterburge. Neseniai keletą mėnesių ten darbavosi tinklaraštininkas Maratas Burkhardas. Baigęs "trolinimo karjerą", įspūdžiais ir tokios veiklos būdais pasidalijo su "Laisvės radijo" portalu. Maratas teigė, kad šio darbo ėmėsi iš avantiūrizmo, nes mano, kad kitur nieko panašaus nebūtų patyręs.

Darbas pamainomis

Patekti į įstaigą, vadinamą "Interneto tyrimais", nebuvo paprasta. Reikėjo rašyti tekstus, pagal kuriuos sprendė, priims ar ne į tokią "literatūros sritį", kaip komentarų rašymas. Temos buvo nuo vegetarizmo iki Rusijos humanitarinės vilkstinės į Donbasą Ukrainoje. Liberalių, vakarietiškų pažiūrų tinklaraštininkui teko pasistengti, kad neatsiskleistų, nes kitaip būtų pravarytas. Jo teigimu, įstaigoje vykdoma griežta ideologinė kontrolė. Vis dėlto pavyko, ir Maratas pradėjo dirbti moderniame trijų aukštų pastate, kuriame yra įvairių skyrių ir daug kabinetų. Tiesa, jis pasakojo, kad niekas prie kolegų darbo vietų nešmirinėja, kiekvienas žino, ką turi nuveikti. Vieni rašo komentarus, kiti kuria ir montuoja paveikslėlius, nuotraukas, vaizdo įrašus. Skyriuje, kuriame dirbo vaikinas, buvo 20 darbuotojų. "Tai tikras fabrikas, kuriame yra gamybinės normos, kai jas įvykdai, uždirbti 45 tūkst. rublių atlyginimą, - pasakojo tinklaraštininkas. - O norma yra 135 komentarai per pamainą, trunkančią 12 valandų dieną arba naktį. " Maratas dirbdavo dienos metu. Būdavo dvi darbo dienos, dvi - poilsio ir vėl - darbo.

Skyrius, kuriam priklausė tinklaraštininkas, rašydavo komentarus forumuose. Grupę sudarydavo trys interneto troliai - piktas ir du geri. Pirmasis viską kritikuoja, kiti pradeda diskutuoti, kad jis neteisus. Tokiu būdu sukuriamas tikro ginčo įspūdis. Vaikinas pasakojo, kad vienos grupės troliai tarpusavyje neveik nekalbėdavo, parašyti reikėdavo daug. Komentaras turėdavo būti ne mažesnis kaip 200 ženklų. Tekdavo be sustojimo tarškinti kompiuterio klaviatūrą. Būdavo naudojami tam tikri raktiniai žodžiai, žymės, reikalingos paieškai. Pavyzdžiui, kaip užduotį gaudavo tokius raktinius žodžius: Šoigu, gynybos ministras, Rusijos armija. Jie turėdavo būti kiekviename komentare.

Rusijos interneto troliai užsiima propaganda ir dezinforamcija. / "Youtube" nuotrauka

Visos jėgos mestos Ukrainai

Vaikinas pasakojo, kad "trolių fabrike" yra skyriai ukrainiečių, anglų ir kitomis kalbomis, atakuojami ir tokie portalai, kaip CNN, BBC, "The New York Times" ir panašiai. Maratui siūlė pereiti į skyrių, kuriame komentarai rašomi angliškai. Tačiau prieš pakvietė į pokalbį apie pažiūras. Vaikinas paaiškino, kad jis apolitiškas. Nepriėmė. Beje, komentuojančiųjų užsienio kalbomis skyriuose atlygis didesnis - ne 45, bet 65 tūkst. ir daugiau rublių per mėnesį.

Kaip sužinojo Maratas, specialūs darbuotojai rašo komentarus į "Facebook" ir kitus socialinius tinklus. "Kabinetų apie 40, juose sėdi po 20 žmonių, kiekvienas turi savo užduotis, - pasakojo jis. - Rašo ir rašo. Ištisą dieną. Būna ne iki juokų. Už juokus atleidžia iš darbo. Kiekvieną dieną - po naujieną. Ir pirmyn - rašyti. Tai Obama, tai Merkel, tai Graikija, tai Šiaurės Korėja. Dirba jaunimas, kuris apskritai sunkiai gaudosi, kas vyksta pasaulyje. Net politologas negalėtų susidaryti visaapimančio vaizdo. O čia - gauni užduotį, ir rašyk. Naudok tam tikrus raktinius žodžius, žymes. Vėliau pradėjo rengti politines valandėles, per kurias aiškindavo, kaip rašyti viena ar kita tema. Tačiau paties valandėlės rengėjo lygis žemas, todėl viskas atrodydavo absurdiška. Beje, buvo ideologijos egzaminas su 15-20 klausimų, į kuriuos reikėjo atsakyti. Jei kas nors neatsakydavo, egzaminą turėdavo perlaikyti. O nesugebančius orientuotis darbuotojus atleisdavo. Tarkime, klausdavo, ko Rusija siekia Donecko liaudies respublikoje. Apskritai sunku paaiškinti, o dar reikia dviem ar trimis sakiniais. Arba reikia atsakyti, kas yra Jen Psaki." Tinklaraštininkas teigė, kad rašyti Ukrainos temomis metamos didžiausios jėgos.

Pagyros V. Putinui

Klausiamas, kaip dirbdavo trijų asmenų grupė, kai reikėdavo ne piktintis Ukraina ar Amerika, bet girti Rusiją, Maratas pasakojo, kad jam teko rašyti apie tai, jog vokiečiai palaiko Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiką ir nepatenkinti savo šalies kanclere Angela Merkel. Sakė, buvo juokinga rašyti "dauguma vokiečių". V. Putino temomis nebūdavo "piktojo trolio", tik abejojantis. Tarkime, teigiantis, kad Rusijos prezidentas ką nors daro dėl populiarumo. Tada kiti atrašo, kad V. Putinas ir taip populiarus, todėl jam to nereikia. Dažnai komentuodavo, koks jis šaunuolis.

Ar būdavo atvejų, kad "trolių fabriko" darbuotoją būtų atleidę dėl ideologinės klaidos? "Taip, vieną atleido tuo metu, kai dirbau, - prisiminė Maratas. - Ir aš patyriau nemalonumų. Ten tiek daug karikatūrų, kad kartą suklydau ir vietoj Petro Porošnekos įdėjau Viktoro Janukovyčiaus. O pastaruoju piktintis nebuvo galima. Mane iškart iškvietė "ant kilimo": kaip jūs taip padarėte, kaip drįsote, ką, nesuprantate, kad tai - V. Janukovyčius? Ten daug viršininkų, ir jie visą laiką viską akylai stebi. Vadovai - išeiviai iš tos pačios aplinkos, seniai ten dirbantys. Gauna dukart didesnį atlyginimą. Už tai, kad skaitytų kliedesius, kuriuos rašau, ir piktai grūmotų, kai padarau klaidą."

Tinklaraštininkas, klausiamas, kas dirba apmokamų komentatorių darbą, ar yra tikinčių tuo, ką rašo, pasakojo, kad būna ir tokių. "Dirba ir fanatikai, - teigė jis. - Tačiau didžioji dalis - jaunimas, kuriam reikia pinigų. Nors palaiko V. Putiną, politikoje orientuojasi prastai. Ką liepia, tą ir rašo, nieko neklausia ir nenori žinoti." Maratas nepastebėjo, ar tokioje įstaigoje kolegos pradeda bičiuliautis. Sakė, kad sistema labai represinė, už pavėlavimą skiriamos piniginės baudos, nuolat skamba grasinimai atleisti iš darbo, apskritai sąlygos nežmoniškos.

"Nusprendžiau išeiti, nes nebegalėjau dirbti to absurdiško darbo, - kalbėjo tinklaraštininkas. - Įgijau gyvenimiškos patirties, o visa kita nebeturėjo prasmės. Esu prieš tokią ideologiją. Užteko keleto mėnesių suprasti, kas ten vyksta. Daugiau nebuvo prasmės dirbti net dėl pinigų, tai - toks darbas, kad net eiti ten nesinori. Beje, kai netoliese pradeda sukinėtis žurnalistai, bando užeiti į vidų, visi užima gynybą, užuolaidos užtraukiamos, draudžiama išeiti į gatvę. Šioje įstaigoje labai bijoma žiniasklaidos."

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"