TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusijos ir JAV žaidimai dėl pagarbos

2016 10 07 6:00
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (kairėje) ir Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas tiesia rankas pasisveikinti. Reuters/Scanpix nuotrauka

Kaip sako senas priežodis, visi keliai veda į Romą. Šiandienos kryptis, regis, yra Rusija ir jos prezidentas Vladimiras Putinas.

Maskva – svarbi Sirijos ir Rytų Ukrainos konfliktų dalyvė. Rusijos kompiuteriniai įsilaužėliai, kaip teigiama, įsibrovė į JAV Demokratų nacionalinio komiteto serverius, ir dėl to Rusija kaltinama mėginimu paveikti lapkritį vyksiančių JAV prezidento rinkimų rezultatus. Kremlius taip pat esą stengiasi skaldyti ir silpninti Europos Sąjungą.

V. Putinas atėjo į valdžią prieš 16 metų. Tada jis atrodė pasirengęs glaudžiai bendradarbiauti su Vakarais. Tuometis JAV prezidentas Billas Clintonas sakė, kad naujas Kremliaus vadovas yra protingas ir turi milžinišką potencialą. Tačiau ilgainiui Vakarai nusivylė Rusijos lyderiu, o ir pats V. Putinas prarado pasitikėjimą jais.

Jaučia spaudimą

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį metė kaltinimus JAV žvalgybos tarnyboms. Neva jos daro spaudimą rusų diplomatams Jungtinėse Valstijose ir vis dažniau mėgina verbuoti Maskvos diplomatinius darbuotojus.

„Situacija vis blogėja“, – tvirtino užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas. Jis nurodė, kad bandymų verbuoti diplomatus per pastaruosius pustrečių metų smarkiai padaugėjo. Pareigūnas taip pat apkaltino JAV kuriant dirbtinius sunkumus diplomatams ir taip trukdant jiems kokybiškai eiti savo pareigas.

S. Riabkovas tikino, jog Vašingtonas intensyviai šnipinėja Rusiją. Anot jo, JAV kariuomenės atašė Maskvoje dažnai buvo matomas šalia Rusijos strateginių karinių objektų.

Apgriautas Alepo miestas./Reuters/Scanpix nuotrauka

Sustabdė derybas

Įtampa tarp abiejų galybių padidėjo, kai pirmadienį JAV sustabdė derybas su Rusija dėl ugnies nutraukimo Sirijoje. Paliaubos buvo paskelbtos rugsėjo 12 dieną, tačiau galiojo trumpiau nei savaitę.

Vašingtonas kaltina Maskvą, kad ši nesugeba pažaboti Sirijos prezidento Basharo al-Assado vadovaujamų pajėgų ir vykdo antskrydžius prieš civilinius objektus. Tuo metu Maskva aiškina, esą Jungtinės Valstijos tiksliai neapibrėžė su režimu kovojančių nuosaikių sukilėlių ir su „Al-Qaeda“ susijusių džihadistų kontroliuojamų teritorijų.

Šią savaitę Valstybės departamento atstovas Johnas Kirby paskelbė, jog atsisakoma planų steigti bendrą JAV ir Rusijos kovos su džihadistais grupę. Pareigūnas neužsiminė, koks bus Amerikos atsarginis planas, tačiau anksčiau kalbėta, kad JAV gali sugriežtinti sankcijas, o Saudo Arabija ir Kataras – padidinti ginklų tiekimą su B. al-Assado pajėgomis kovojantiems sukilėliams.

Antradienį Rusija atgabeno į Sirijos teritoriją modernių oro erdvės gynybos sistemų S-300VM ir jau ketina parengti jas naudoti. „Nors Rusijos motyvai dar neaiškūs, pareigūnai pažymi, kad naujoji ginkluotė pajėgi užkirsti kelią bet kokiems Amerikos raketų smūgiams Sirijoje“, – teigiama JAV televizijos „Fox News“ pranešime.

Bendravimas – būtinas

„Visų kantrybė dėl Rusijos išseko“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Joshas Earnestas. Pirmadienį jis pabrėžė, kad beveik kasdien vykę JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry pokalbiai telefonu ir reguliarios derybos Ženevoje su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu yra baigti.

Antradienį Rusija pareiškė turinti vilties, jog sprendžiant Sirijos konfliktą vyraus „politinė išmintis“. Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, Maskva supranta, kad Rusijos ir JAV kariškiams būtina bendrauti. „Ryšys nenutrūko ir nenutrūks. To reikia, kad būtų išvengta kai kurių pavojingų incidentų“, – pažymėjo jis.

Trečiadienį JAV pareigūnų iniciatyva J. Kerry paskambino S. Lavrovui ir pasikalbėjo apie karą Sirijoje. Jų pokalbis nepakeitė situacijos, o dvišalės derybos dėl krizės Sirijoje tebėra įšalusios.

J. Kerry patikino, kad yra įsipareigojęs ieškoti šio konflikto diplomatinio sprendimo ir įtraukti Rusiją į platesnį dialogą su JAV sąjungininkais bei Sirijos kaimynais. JAV valstybės sekretorius apie tolesnius veiksmus šnekėjosi ne tik su S. Lavrovu, bet ir su Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Turkijos, Europos Sąjungos ir Kataro diplomatijos vadovais.

Apgriautas Alepo miestas./AFP/Scanpix nuotrauka

Ekspertų vertinimai

Šią savaitę populiarus Rusijos bulvarinis leidinys „Moskovskij Komsomolec“ rašė, kad Sirijos konfliktas gali įžiebti tiesioginę Rusijos ir Amerikos karinę konfrontaciją. Apžvalgininkai palygino dabartinę padėtį su 1962 metų Karibų krize ir įspėjo dėl galinčio kilti trečiojo pasaulinio karo.

Kaip pabrėžė Rusijos tarptautinių santykių tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas, per šaltąjį karą valstybių santykiai buvo blogi, bet daugiau ar mažiau stabilūs, nes šalys buvo nuspėjamos. Tačiau to paties pasakyti apie dabartinius jų ryšius ekspertas negalėjo. A. Kortunovo žodžiais, šiandien padėtis yra gerokai pavojingesnė.

Maskvos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vitalijus Čiurkinas vylėsi, kad Rusijos ir JAV bendradarbiavimas Sirijoje gali būti atnaujintas ir naujo šaltojo karo pavyks išvengti. Jo manymu, daugelis apžvalgininkų dramatizuoja Rusijos ir JAV nesutarimus.

Pasak autoritetingo Rusijos publicisto Leonido Radzichovskio, šalies užsienio politika yra kova dėl Amerikos pagarbos. „Žmonės gerbia, kai bijo“, – aiškino jis rusiškos pagarbos subtilybes. Politikos apžvalgininkas įsitikinęs, kad karas tarp Rusijos ir JAV neįsiliepsnos. Jo žodžiais, V. Putinas yra apsėstas didybės manijos ir mano esąs 10 kartų geresnis už bet kurį Vakarų lyderį. „Narcisizmas – viena, o polinkis į savižudybę – visai kas kita. V. Putinas nelinkęs taip rizikuoti“, – kalbėjo L. Radzichovskis.

Diktuoja sąlygas

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė įšaldyti sutartį su JAV dėl branduoliniams užtaisams tinkamo plutonio utilizavimo. 2000 metais pasirašyta sutartis buvo laikoma labai svarbia nusiginklavimo proceso dalimi. 2010-aisiais abi šalys pakartotinai ją apsvarstė.

Kremlius pareiškė, kad laikysis sutarties tik tuo atveju, jeigu Vašingtonas panaikins savo sankcijas Rusijai ir atsisakys, pasak Maskvos, jai nedraugiškos politikos. Trečiadienį užsienio reikalų viceministras S. Riabkovas paragino Vašingtoną atšaukti sprendimą dislokuoti Europoje priešraketinės gynybos sistemas.

Savaitės viduryje Rusija taip pat pranešė stabdanti bendrus su Jungtinėmis Valstijomis branduolinės energetikos tyrimų projektus. Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad Maskva nebegali pasitikėti Vašingtonu. „Reguliariai pratęsiamos JAV sankcijos Rusijai, įskaitant dvišalio bendradarbiavimo atominės energetikos srityje sustabdymą, reikalauja imtis atsakomųjų priemonių Amerikos atžvilgiu“, – sakoma vyriausybės tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Minėtos sutarties ir projektų sustabdymas galbūt yra ženklas, rodantis prezidento V. Putino nusivylimą, kad iki šiol neįstengė užsitikrinti tarptautinės pagarbos, kurios nusipelno Rusija. Pirmadienį, pradėdamas naujojo parlamento sesiją, prezidentas ragino stiprinti šalies gynybą. „Visi turime susivienyti, koordinuoti savo pastangas, įsipareigojimus ir teises, kad išlaikytume svarbiausią Rusijos istorinę teisę – būti stipriai“, – tvirtino deputatams V. Putinas.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"