TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusijos ir Kinijos draugystė – tik miražas

2015 07 09 6:00
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo kolega iš Kinijos Xi Jinpingas - ne tokie geri draugai, kokie stengiasi atrodyti. Reuters/Scanpix nuotrauka

Liepos 8-9 dienomis Rusija priima Kinijos, Indijos, Brazilijos ir Pietų Afrikos lyderius. Metinis BRICS viršūnių susitikimas vyksta Baškirijoje. Vakaruose daugelis įsitikinę, kad kilus įtampai dėl konflikto Ukrainoje Maskva ėmė stiprinti savo ryšius, tiek ekonominius, tiek politinius, su Azijos šalimis. Iš tiesų šie santykiai daug silpnesni, nei gali pasirodyti.

Japonija nusprendė palaikyti Vakarus ir pradėjo taikyti Rusijai ekonomines sankcijas, o su Indija rusai prekiauja palyginti mažai, taigi galima sakyti, kad Kremliaus posūkis Azijos link yra polinkis tik prie Kinijos. Per kelis mėnesius, kai Ukrainoje prasidėjo karas, Maskva paskelbė apie ne vieną kartu su Kinija planuojamą projektą – nuo naujo tarpbankinių pervedimų metodo iki bendros kredito agentūros steigimo. Ji sukurtų dviejų šalių finansinę ir ekonominę sistemą, kuri galėtų funkcionuoti nepriklausydama nuo Vakaruose dominuojančių kredito įstaigų.

Kinija su Rusija taip pat bando kurti alternatyvas Vakarų valstybių valdomoms institucijoms - Pasaulio bankui ir Tarptautiniam valiutos fondui. Visų pirma tai – Vystymosi bankas, kuris turėtų finansuoti infrastruktūros ir kitus projektus BRICS šalyse, taip pat su juo susijęs valiutos atsargų fondas.

Energetikos projektai stringa

Vis dėlto toliausiai pažengta ne bendradarbiavimo finansų srityje, bet energetikos sektoriuje. Pernai gegužę pasirašyta 400 mlrd. dolerių vertės gamtinių dujų tiekimo sutartis, pagal kurią turėtų būti nutiestas maždaug 3 tūkst. km dujotiekis nuo Rytų Sibiro iki Kinijos. O lapkričio mėnesį šalys sutarė nutiesti dar vieną dujotiekį iš Vakarų Sibiro į Kinijos Sindziango provinciją. Šiuo vamzdžiu, kitaip nei iš Rytų Sibiro planuojamu tiesti dujotiekiu, bus pumpuojamos dujos iš to paties šaltinio, kuris aprūpina jomis Europą. Taigi Maskva turės galimybę prireikus keisti dujų tėkmę iš Vakarų į Rytus.

Rusija taip pat atvėrė dalį savo naftos ir dujų sektoriaus tiesioginėms kinų investicijoms. Anksčiau ji to vengė, nes nenorėjo suteikti Kinijai įtakos energetikos pramonėje. Panašių veiksmų Maskva ėmėsi ir kituose sektoriuose, kurie anksčiau buvo neprieinami Kinijos investuotojams, įskaitant ir automobilių gamybą.

Be to, Kinijos kompanijos padėjo Rusijos įmonėms įsigyti technologijų, kurios šioms tapo neprieinamos dėl Vakarų sankcijų. Kinų bankai suteikė Rusijos bendrovėms paskolų.

Praėjo daugiau kaip metai, kai šalys inicijavo daugumą minėtų projektų, tačiau jie įgyvendinami vangiai. Kai kurių sumanymų net apskritai atsisakyta.

Kinijai labiausiai rūpėjo plėtoti Azijos infrastruktūros investicijų banką, bet Maskva neskubėjo prie jo jungtis. Rusija sulaukė ne vieno kvietimo prisidėti prie banko steigimo ir visus juos atmetė. Tačiau galiausiai, likus kelioms dienoms iki sutarties pasirašymo, sutiko.

Šalims sunkiai sekasi vykdyti savo planus ir energetikos sektoriuje. Nors rytinį dujotiekį jos pradėjo tiesti dar 2014 metų rugsėjį, energetikos sektoriaus analitikai ėmė abejoti, ar dujos tikrai bus tiekiamos jau 2018-aisiais, kaip planuota. Kilo nesutarimų dėl išankstinio 25 mlrd. dolerių mokėjimo, kurį žadėjo pervesti Pekinas. Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ pareigūnas minėjo, kad šio mokėjimo klausimas vis dar "kabo ore".

Kinija ir Rusija kol kas nėra sutarusios nei dėl tikslaus dujotiekių maršruto, nei dėl jų statybų finansavimo, nei dėl dujų, kurios pasieks Kiniją iš Vakarų Sibiro, kainos. Mažai tikėtina, kad už jas Pekinas pasiūlys Maskvai patrauklią sumą, nes tuo vamzdynu dujos tekėtų į atokius Kinijos regionus, kurie jau dabar gerai aprūpinami dujomis iš Vidurinės Azijos.

Skverbiasi į Rusijos įtakos zoną

Nedidelė bendrų Kinijos ir Rusijos ekonominių iniciatyvų pažanga puikiai dera su Pekino reakcija į konfliktą Ukrainoje. Nors Kinijos valstybės kontroliuojama žiniasklaida teisina Maskvos veiksmus šalyje kaimynėje, o aukščiausi Kinijos pareigūnai viešai prieštarauja Vakarų sankcijoms Rusijai, Pekino diplomatai neparėmė Maskvos, kai šiai labiausiai reikėjo jų paramos. Kinijos vadovybė oficialiai nepripažino Krymo aneksijos. Ji taip pat nepalaikė Rusijos pozicijos balsuodama dėl rezoliucijų, susijusių su Ukraina, Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje ir Generalinėje Asamblėjoje, be to, suskubo užmegzti gerus santykius su naująja provakarietiška Ukrainos valdžia.

Po kelių dienų, kai ukrainiečiai nuvertė Viktoro Janukovyčiaus vyriausybę, Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad gerbia nepriklausomą Ukrainos žmonių pasirinkimą. Nuo tada Pekinas žemės ūkio ir kituose sektoriuose glaudžiau bendradarbiauja su Kijevu.

Maža to, Kinija stiprina ekonominius ryšius su buvusiomis sovietinėmis respublikomis: Kazachstanu, Kirgizija, Tadžikistanu, Turkmėnistanu ir Uzbekistanu. O tai kelią susirūpinimą Maskvai. Vidurinės Azijos analitikai perspėja, kad Kremliaus išbandyta taktika Ukrainoje ateityje gali būti nukreipta prieš Kinijos interesus minėtose valstybėse.

Bendri Kinijos ir Rusijos ekonominiai bei finansiniai projektai, apie kuriuos taip iškilmingai skelbė abiejų šalių politikai, labai nedaug pasistūmėję į priekį. Taigi nereikėtų pervertinti neseno Kinijos ir Rusijos santykių atšilimo. Naujoji Kremliaus draugystė su Pekinu gana drungna, mažai tikėtina, kad ji galėtų padėti Rusijai išsivaduoti iš tarptautinės izoliacijos.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"